Lėtinis nerimo sutrikimas: simptomai, priežastys, gydymas ir prevencija

Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, patiriama reaguojant į stresą, baimę ar grėsmę. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatiniu ir nepagrįstu, jis gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir tapti rimtu psichikos sveikatos sutrikimu - lėtiniu nerimo sutrikimu. Šiame straipsnyje aptarsime lėtinio nerimo sutrikimo simptomus, priežastis, rizikos grupes, diagnostiką, gydymo būdus ir prevencijos strategijas.

Kas yra generalizuotas nerimo sutrikimas?

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - tai lėtinis susirgimas, pasižymintis nuolatiniu ir generalizuotu nerimu, kuris nėra glaudžiai susijęs su jokiomis specifinėmis išorinėmis aplinkybėmis. Kitaip tariant, žmogus nuolat jaučia nerimą beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Šis jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Jis dažnai apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jį suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga.

Nerimo sutrikimo priežastys

Negalima išskirti konkrečių generalizuoto nerimo sutrikimo priežasčių. Tačiau remiantis biopsichosocialiniu modeliu, galima teigti, jog nerimo sutrikimo simptomai yra susiję su:

• Biologiniais veiksniais: Nervų sistemos, galvos smegenų ypatumai, nėštumo metu motinos persirgtos ligos, gimdymo komplikacijos, genetiniai veiksniai, endokrininės sistemos ypatumai ir pan.
• Psichologiniais veiksniais: Ankstyvos patirtys su globėjais, kiek ir kaip buvo patenkinami kūdikio poreikiai ir t.t.
• Socialiniais veiksniais: Nerimo sutrikimo atsiradimas gali būti susijęs su socialiniais veiksniais ir patirtimis, pavyzdžiui, trauminės patirtys, patyčios ir kt.

Dažniausios nerimo priežastys yra:

• Genetiniai veiksniai: Jei šeimos nariai kenčia nuo nerimo sutrikimų, yra didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai gali patirti nerimą. Paplitimo rodiklis per metus sudaro 2,5-6,5 %, šiek tiek dažnesnis vyrams negu moterims, monozigotiniams dvyniams - 40-50 %, heterozigotiniams - 4-15 %.
• Stresas: Stresas darbe, finansinės problemos, konfliktai šeimoje ar kiti stresiniai gyvenimo įvykiai gali prisidėti prie nerimo atsiradimo.
• Smegenų chemija: Tam tikros smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas ir dopaminas, gali turėti įtakos nerimo jausmams. Hormoniniai pokyčiai, tokie kaip menopauzė ar skydliaukės sutrikimai, taip pat gali padidinti nerimo riziką.
• Asmenybės bruožai: Tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas ar žema savivertė, gali padidinti nerimo riziką.
• Trauminiai įvykiai: Trauminiai gyvenimo įvykiai, tokie kaip netektys, smurtas ar prievarta, gali sukelti ilgalaikį nerimą.

Nerimo sutrikimo rizikos grupės

Šis sutrikimas gali būti susijęs su tam tikrais psichologiniais, socialiniais ar biologiniais veiksniais:

Taip pat skaitykite: Diagnostika ir gydymas

• Kiti psichikos sutrikimai: Generalizuoto nerimo sutrikimą neretai lydi ir kitos diagnozės, tokios kaip depresija, bipolinis sutrikimas, somatizacija, somatiniai simptomai ar priklausomybės. Ir panikos sutrikimas, ir GNS yra lėtinės būklės. Panikos atakų pasitaiko ketvirčiui pacientų su GNS, depresija - daugiau negu pusei jų.
• Lytis: Tyrimai rodo, kad moterys yra labiau linkusios susirgti generalizuoto nerimo sutrikimu nei vyrai. Gyvenimo eigoje moterų grupėje paplitimas svyruoja nuo 6,6 iki 7,7 %, vyrų grupėje nuo 3,6 iki 4,6.
• Stresas: Nerimo sutrikimai gali pasireikšti ir tada, kai žmogus ilgą laiką susiduria su užsitęsusiomis stresinėmis situacijomis, tokiomis kaip pačio ar artimojo liga, išorinės aplinkos stresoriai, per didelis darbo krūvis ir pan.
• Vaikystės patirtys: Vaikystėje patirtos traumos ar patyčios gali prisidėti prie nerimo sutrikimo atsiradimo.
• Somatiniai susirgimai: Susirgimo riziką gali padidinti ir tam tiki sveikatos sutrikimai, tokie kaip skydliaukės problemos ar širdies ir kraujagyslių ligos.

Nerimo sutrikimo simptomai

Generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai apima tiek fizinius, tiek psichologinius aspektus. Dažniausiai išskiriami šie nerimo sutrikimo simptomai:

• Fiziniai simptomai:

  • Raumenų įtampa
  • Padažnėjęs širdies plakimas
  • Pagausėjęs prakaitavimas
  • Sutrikęs virškinimas: viduriavimas, sustojęs virškinimas, pilvo skausmai
  • Džiūstanti burna
  • Prakaituojantys delnai
  • Silpnumo jausmas, galvos svaigimas
  • Įvairių kūno vietų tirpimai ar dilgčiojimai
  • Nuovargis ir kūno skausmai
  • Miego sutrikimai

• Psichologiniai simptomai:

  • Dėmesio koncentracijos sutrikimai
  • Galvoje sukasi varginančios mintys ir nuogastavimai
  • Aplinka gali atrodyti pavojingesnė nei yra iš tikrųjų
  • Sunku mėgautis ir atsipalaiduoti
  • Baimė, nerimas ir panika
  • Depresija ir liūdesys
  • Bejėgiškumas
  • Nusivylimas
  • Greita emocijų kaita
  • Dirglumas
  • Kaltės jausmas

GNS apibūdinamas nerealiu ir pernelyg ryškiu nerimo jausmu dėl įvairių gyvenimo aplinkybių. Pernelyg didelė nerimastis, bloga nuojauta dėl įvairiausių pojūčių ar situacijų, kuriuos sunku savarankiškai kontroliuoti daugumą dienų mažiausiai šešis mėnesius. Šio nerimo priežastis negali būti panikos atakos, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ar kiti nerimo sutrikimai. Mažiausiai 3 iš šešių žemiau išvardytų simptomų turi būti daugelį dienų per nurodytą periodą. Jų priežastis negali būti somatinė liga, vaistai, piktnaudžiavimas alkoholiu ar vaistais, depresija, psichozė ar asmenybės sutrikimas. GNS simptomai, nerimas sutrikdo socialinę bei darbinę veiklą ir sukelia distresą.

Nerimo sutrikimo eiga

Dažnai pacientai negeba įvardinti kada prasidėjo generalizuoto nerimo simptomai. Neretai teigia jautę nerimo simptomus jau vaikystėje. Šis sutrikimas yra lėtinis ir vienas dažniausių nerimo sutrikimų. Dėl lėtinės eigos, dažniausiai pacientai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus ir tik patvirtinus, jog žmogus neserga jokiomis somatinėmis ligomis, nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistus. Taigi, neretai šio sutrikimo atpažinimas ir tikslus diagnozavimas užtrunka. GNS būdinga “siūbuojanti” eiga, neperauganti į paniką ar fobijas. Būdinga psichomotorikos įtampa, autonominis hiperaktyvumas, padidėjęs jautrumas dirgikliams. Liga trunka daugelį metų, gali atsinaujinti ar susilpnėti. Priešingai negu panikai, GNS nebūdinga grėsmingi širdies ir kraujagyslių bei plaučių sutrikimai, neurologiniai simptomai. Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją GNS būdinga neapibrėžtumas ir pastovumas. Nerimas nėra apibrėžtas aplinkos sąlygomis, o yra “laisvai plaukiojantis”. Vyraujantys simptomai greitai keičiasi, panašiai kaip ir kitais nerimo atvejais, tačiau dažniausiai būna pastovus nervingumas, drebulys, raumenų įtampa (nesugebėjimas atsipalaiduoti), prakaitavimas, kvaitulio jausmas (tarytum karščiuojant), širdies plakimas, svaigimas ir pykinimas (skrandžio diskomfortas). Pacientas dažnai junta baimę, kad jis ar jo artimieji netrukus susirgs, arba įsivaizduoja, kad gali kažkas negera įvykti. Dažniau serga moterys, kurias neretai ištinka stresas.

Taip pat skaitykite: Lėtinio tonzilito ryšys

Diagnozavimas

Moksliniai tyrimai rodo, kad nors generalizuotas nerimo sutrikimas yra bene dažniausiai pasitaikantis nerimo sutrikimas populiacijoje, neretai jis lieka nediagnozuotas ir negydomas. Diagnozuoti šį sutrikimą gali gydytojai psichiatrai. Taip pat galima apie patiriamus simptomus pasitarti su psichologu. GNS diagnozėrašoma, jei nėra nuotaikos ar psichozinio sutrikimo, šios nerimo būsenos priežastis nėra kitas sutrikimas.

Komplikacijos

Generalizuotas nerimas neretai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais. Generalizuoto nerimo sutrikimas gali reikšmingai neigiamai paveikti asmens kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Generalizuoto nerimo sutrikimas yra susijęs su didesne depresijos ar net savižudybės rizika.

Negydomi nerimo sutrikimai gali turėti ilgalaikių pasekmių, kurios paveikia ne tik psichinę, bet ir fizinę sveikatą:

• Nuolatinis nerimas gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, virškinimo problemos ir širdies ligos. Ilgalaikis stresas gali pabloginti bendrą sveikatos būklę ir sumažinti imuninės sistemos atsparumą.
• Nerimo sutrikimai gali pabloginti kitas psichikos sveikatos problemas, pvz., depresiją, ir padidinti savižudybės riziką. Nuolatinis nerimas gali sukelti emocinį išsekimą ir pabloginti gyvenimo kokybę.
• Nerimas gali paveikti darbą, mokslą ir santykius. Jis gali sumažinti produktyvumą, sukelti pravaikštas darbe bei socialinį atsiribojimą.
• Ilgalaikis nerimas gali sukelti finansines problemas, ypač jei jis sukelia pravaikštas darbe arba sumažina darbo našumą.

Nerimo sutrikimo gydymas

Šiuo metu egzistuoja keletas galimų generalizuoto nerimo sutrikimo gydymo būdų. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.

Medikamentinis gydymas

Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju dažniausiai taikomas gydymas antidepresantais arba benzodiazepinais. Medikamentinis gydymas yra skiriamas po psichiatro konsultacijos, kurios metu specialistas įvertina ir diagnozuoja. Dažniausiai skiriami SSRI ar SNRI grupės vaistai bei benzodiazepinai, kol pradeda veikti vartojami antidepresantai.

Taip pat skaitykite: Psichosomatinio skausmo gydymas

Psichoterapija

Generalizuoto nerimo sutrikimas pasireiškia varginančiomis ir nekontroliuojamomis mintimis ir perdėtu susirūpinimu bei kūno sujaudinimu. Taigi, efektyviausia terapija, kuri yra nukreipta į varginančias mintis bei kūno sujaudinimą. Viena iš dažniausiai rekomenduojamų psichoterapijų, gydant nerimo sutrikimus yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Taip pat gali būti taikomos įvairios relaksacijos technikos bei nusraminimo pratimai.

Psichoterapija yra vienas efektyviausių būdų gydyti nerimo sutrikimus. Yra keletas psichoterapijos rūšių, kurios gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas. Ši terapija yra ypač naudinga gydant generalizuotą nerimo sutrikimą, socialinį nerimą ir panikos atakas. KET sesijų metu pacientai mokosi įveikti nerimą sukeliantį mąstymą ir elgesį, naudojant įvairius metodus, tokius kaip savikontrolės mokymas ir ekspozicijos terapija.
• Ekspozicijos terapija: Ši terapija padeda pacientams palaipsniui susidurti su savo baimėmis kontroliuojamoje aplinkoje, taip mažinant nerimą sukeliančias reakcijas. Ekspozicijos terapija dažnai naudojama gydant specifines fobijas ir socialinį nerimą.
• Psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija siekia atskleisti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento nerimui. Ši terapija padeda pacientams geriau suprasti savo emocijas ir santykius, taip sumažinant nerimo lygį.
• Grupinė terapija: Grupinės terapijos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašių problemų, ir dalijasi savo patirtimi bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą.

Nemedikamentiniai gydymo metodai

Nemedikamentiniai gydymo metodai taip pat gali būti veiksmingi gydant nerimą. Tai apima:

• Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti sumažinti nerimo simptomus.
• Meditacija, kvėpavimo pratimai ir progresyvus raumenų atsipalaidavimas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
• Internetinės terapijos programos gali būti patogus būdas gauti pagalbą, ypač tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse ar turi ribotą judėjimą.
• Šios praktikos padeda žmonėms susitelkti į dabartinį momentą ir sumažinti nerimo lygį.

Nerimo įveikimas gali būti sudėtingas procesas, tačiau yra daugybė būdų, kurie gali padėti valdyti nerimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Štai keletas patarimų, kaip įveikti nerimą:

• Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti nerimą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
• Subalansuota mityba gali padėti palaikyti gerą fizinę ir psichinę sveikatą.
• Kofeinas ir alkoholis gali padidinti nerimo jausmą, todėl verta riboti jų vartojimą.
• Psichoterapija gali padėti atpažinti ir suprasti nerimo priežastis bei išmokti efektyvių būdų, kaip su juo susidoroti.
• Bendravimas su šeima ir draugais gali padėti jaustis suprastam ir sumažinti izoliacijos jausmą.
• Efektyvus laiko planavimas gali padėti sumažinti stresą ir geriau valdyti kasdienes užduotis.
• Užsiėmimas veikla, kuri teikia džiaugsmą ir malonumą, gali padėti nukreipti dėmesį nuo nerimo.

Nerimo sutrikimo prevencija

Nerimo sutrikimai gali trukdyti kasdienei veiklai ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Sumažinti nerimo sutrikimų atsiradimo galimybę galima įgyvendinus kelis rutinos pakeitimus. Daugeliui žmonių padeda šie gyvenimo būdo ar rutinos pokyčiai:

• Fizinis aktyvumas
• Pilnavertė ir subalansuota mityba
• Kokybiškas poilsis
• Joga ir meditacija
• Vengti stimuliantų, tokių kaip kofeinas
• Pokalbiai su artimaisiais apie baimes bei nerimą
• Vengti alkoholio vartojimo. Alkoholis gali sukelti neigiamą poveikį, ypač kai vartojamas kartu su vaistais.

Valdyti nerimą kasdien gali padėti įvairūs įpročiai ir strategijos:

• Fizinė sveikata tiesiogiai veikia psichiką, todėl svarbu rūpintis savo kūnu, pasitelkiant sveiką mitybą, mankštą ir miegą.
• Šios medžiagos gali pabloginti nerimo simptomus, todėl jų vartojimą reikia riboti.
• Bendravimas su šeima ir draugais padeda sumažinti nerimą ir pagerina nuotaiką.
• Meditacija, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.

Kaip padėti artimajam, kenčiančiam nuo nerimo?

Jei jūsų artimasis kenčia nuo nerimo, yra keletas būdų, kaip galite padėti:

• Leiskite artimajam išreikšti savo jausmus be nuomonės ir patarimų.
• Pasiūlykite padėti surasti psichikos sveikatos specialistą arba kartu eiti į konsultaciją.
• Skatinkite artimąjį rūpintis savo kūnu, pasitelkiant sveiką mitybą, fizinę veiklą ir pakankamą miegą.
• Nerimo sutrikimai gali būti ilgalaikiai ir gydymas gali užtrukti. Svarbu būti kantriems ir palaikyti savo artimąjį visame gydymo procese.
• Palaikymo grupės gali suteikti vertingą emocinį palaikymą ir patarimus.

Kada kreiptis į specialistą?

Nerimas yra normali emocinė būsena, kurią patiriame reaguodami į stresą, baimę ar grėsmę. Tai natūrali reakcija į situacijas, kurios mums atrodo pavojingos arba reikalaujančios ypatingo dėmesio. Šis jausmas gali būti naudingas, nes skatina mus imtis veiksmų ir problemų sprendimo, tačiau kai nerimas tampa nuolatine ir nepagrįsta būsena, jis gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir tapti rimtu psichikos sveikatos sutrikimu. Svarbu atpažinti, kada šis jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje.

Kreipkitės į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, jei pastebite šiuos požymius:

1. Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
2. Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
3. Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
4. Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
5. Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
6. Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę. Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija.

Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.

Nerimas ir depresija: ar tai du vieno sutrikimo veidai?

Viena dažniausių būsenų, kuri dažnai keliauja kartu su depresija yra nerimas. Tyrimai rodo, kad 60-70% žmonių sergančių depresija taip pat susiduria ir su nerimo sutrikimais. Ir pusė tų, kurie kenčia dėl chroniško nerimo, taip pat turi kliniškai išreikštus depresijos simptomus. Pastaraisiais metais tyrėjai juda link naujos išvados: depresija ir nerimas nėra du skirtingi kartu egzistuojantys sutrikimai. Tai du vieno sutrikimo veidai. „Greičiausiai tai yra dvi tos pačios monetos pusės”, sako David Barlow, Nerimo ir susijusių sutrikimų centro direktorius Bostono Universitete. „Panašu, kad genetika yra ta pati, o neurobiologija persidengia. Psichologinė ir biologinė pažeidžiamumo prigimtis yra tos pačios. Tiesiog atrodo, kad jautrūs žmonės nerimu reaguoja į gyvenimo stresorius. Nerimas yra būdas žiūrėti į ateitį, matymas pavojų, kurie gali nutikti kitą valandą, dieną ar savaitę. O depresija yra visa tai su papildomu nusivylimu ir pasidavimu: „Aš tikrai nemanau, kad sugebėsiu su visu tuo susitvarkyti."

Lėtinis stresas ir nerimas

Lėtinis stresas - tai ilgalaikis, nuolat lydintis emocinis ir fizinis įtampos jausmas, kuris gali tęstis mėnesius ar net metus. Skirtingai nei ūmus stresas, kuris dažniausiai kyla reaguojant į konkretų įvykį ir greitai praeina, lėtinis stresas tampa nuolatiniu mūsų gyvenimo fonu. Vyrams jis dažniau pasireiškia raumenų įtampa, nugaros ar galvos skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies ritmo sutrikimais. Tuo tarpu moterys dažniau skundžiasi miego sutrikimais, nuovargiu, energijos stoka. Joms būdingas padidėjęs nerimas, liūdesys ar net depresija, taip pat virškinimo sutrikimai, apetito svyravimai, sumažėjęs lytinis potraukis ar hormonų disbalansas. Lėtinis stresas pasireiškia ne tik bloga nuotaika ar nuolatiniu nuovargiu. Jis tiesiogiai veikia daugelį organizmo sistemų ir gali būti rimtų ligų priežastis ar rizikos veiksnys.

Pašilaičių šeimos medicinos centro teigimu, būtent lėtinis stresas dažnai lemia širdies ir kraujagyslių ligas: padidėja kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, didėja infarkto ar insulto rizika. Imuninė sistema taip pat nukenčia - lėtinį stresą išgyvenantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, jiems lėčiau gyja žaizdos ir dažniau pasireiškia įvairios infekcijos. Virškinimo sistema - dar viena „taikinys“: dažnesni skrandžio ir žarnyno sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, opaligė. Taip pat nukenčia psichikos sveikata - lėtinis stresas dažnai sukelia depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas, miego problemas. Pastebimas ir neigiamas poveikis odai - dažniau pasireiškia spuogai, egzema, psoriazė.

tags: #letinis #nerimo #sutrikimas