Įvadas
Parkinsono liga (PL) yra progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, kuris paveikia motorines funkcijas, tačiau taip pat sukelia įvairius psichikos ir elgesio sutrikimus. Šie nemotoriniai simptomai gali apimti kognityvinius sutrikimus, nuotaikos pokyčius, miego sutrikimus ir psichozę. Straipsnyje aptariami psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su Parkinsono liga, jų priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės.
Epidemiologija
Parkinsono liga yra antra dažniausia neurodegeneracinė liga pasaulyje, kuria serga daugiau nei 10 milijonų žmonių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1,5 tūkst. naujų atvejų. Dėl visuomenės senėjimo prognozuojama, kad per ateinančius 25 metus sergančiųjų Parkinsono liga skaičius gali padvigubėti. Psichozė, kaip vienas iš nemotorinių simptomų, pasireiškia 17-72 % pacientų.
Parkinsono ligos priežastys ir patofiziologija
Parkinsono ligą sukelia dopaminerginių neuronų degeneracija smegenų dalyje, vadinamoje juodąja medžiaga (lot. substantia nigra). Šių ląstelių žūtis lemia dopamino, kuris yra svarbus nervinių impulsų perdavimui, trūkumą. Dopaminas dalyvauja smegenų ląstelių, susijusių su judesių kontrole, veikloje, todėl jo trūkumas sukelia motorinius Parkinsono ligos simptomus, tokius kaip tremoras, raumenų rigidiškumas, bradikinezija (judesių sulėtėjimas) ir laikysenos nestabilumas.
Nors tiksli Parkinsono ligos priežastis nėra aiški, manoma, kad ją sukelia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį sirgti šia liga. Kitos galimos priežastys:
- Kai kurių vaistų, ypač skirtų gydyti psichikos sutrikimams, pykinimui ir svaigimui, vartojimas.
- Apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis) arba manganu.
Psichozės patofiziologiniai mechanizmai sergant Parkinsono liga
Psichozės patofiziologiniai mechanizmai sergant Parkinsono liga gali būti skirstomi į vidinius (sąlygotus neuromediatorių disbalanso) ir išorinius (sukeltus vaistų). Vidiniai mechanizmai apima dopamino, serotonino ir acetilcholino apykaitos pakitimus, sinapsių ir neuronų veiklos sutrikimus limbinėje sistemoje ir žievėje. Išoriniai mechanizmai yra susiję su dopaminerginiu ir anticholinerginiu gydymu, todėl kartais tenka nutraukti vaistų vartojimą arba mažinti jų dozes.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Pagrindinis psichozės mechanizmas sergant Parkinsono liga yra padidėjęs mezokortikolimbinių dopamino receptorių aktyvumas (ypač dryžuotajame kūne), kurį sukelia dopaminerginės / serotoninerginės bei serotoninerginės / cholinerginės sistemos disbalansas. Lewy kūnelių, turinčių alfa-sinukleino, kiekis migdoliniame kūne ir parahipokampinėje žievėje yra susijęs su regos haliucinacijomis.
Parkinsono ligos simptomai
Parkinsono ligos simptomai gali skirtis kiekvienam pacientui, tačiau dažniausiai pasireiškia šie motoriniai simptomai:
- Tremoras: nevalingas, ritmiškas galūnių, galvos arba viso kūno drebulys. Dažniausiai prasideda nuo vieno piršto virpėjimo ir ilgainiui plinta į visą ranką.
- Rigidiškumas: galūnių arba sąnarių standumas ar nelankstumas. Raumenų standumas dažniausiai prasideda kojose ir kaklo srityje.
- Bradikinezija ir akinezija: judesio lėtumas arba jo nebuvimas. Ilgainiui ligonis gali susikūprinti, o eisena tampa lėta ir krypuojanti.
- Laikysenos nestabilumas: pablogėjusi pusiausvyra ir koordinacija. Ligonis gali būti susikūprinęs, nulenkta galva ir nusvirusiais pečiais.
Be motorinių simptomų, Parkinsono liga gali sukelti įvairius nemotorinius simptomus, įskaitant:
- Kognityvinius sutrikimus: mąstymo sulėtėjimas, atminties pablogėjimas, demencija.
- Nuotaikos sutrikimus: depresija, nerimas, apatija.
- Miego sutrikimus: sunkumas išlaikyti vientisą nakties miegą, mieguistumas dieną.
- Vegetacinę disfunkciją: ortostatinė hipotenzija (staigus kraujo spaudimo kritimas stojantis), termoreguliacijos sutrikimai, šlapinimosi sutrikimai, vidurių užkietėjimas, padidintas prakaitavimas, svorio kritimas.
- Psichozę: haliucinacijos, kliedesiai.
Psichozės simptomai sergant Parkinsono liga
Psichozė sergant Parkinsono liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant:
- Haliucinacijos: dažniausiai regos (pacientai mato daiktus ar žmones, kurių nėra), rečiau klausos, lytėjimo, skonio ar uoslės.
- Kliedesiai: klaidingi įsitikinimai, kurie neatitinka realybės ir kurių neįmanoma paneigti argumentais.
- Iliuzijos: iškreiptas tikrų daiktų ar įvykių suvokimas.
Diagnostika
Parkinsono ligos diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu, atsižvelgiant į paciento simptomus ir neurologinį tyrimą. Specifinių laboratorinių ar radiologinių tyrimų, skirtų Parkinsono ligai diagnozuoti, nėra, tačiau smegenų vaizdiniai tyrimai (pvz., MRT) gali būti naudojami siekiant atmesti kitas galimas priežastis.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Psichozės diagnostikai sergant Parkinsono liga naudojami modifikuoti Nacionalinio neurologinių ligų ir insulto instituto (NINDS) kriterijai. Taip pat gali būti naudojamos įvairios skalės psichozės išsivystymo rizikai bei sunkumui vertinti, diagnozės patvirtinimui.
Diagnostiniai kriterijai
Gordon ir kt. sukūrė NINDS modifikuotus kriterijus - būtini psichozės ir Parkinsono ligos simptomai, bet pradžioje privalo pasireikšti neurodegeneracinės ligos simptomatika, tik vėliau - psichozinė. Minimali trukmė - mėnuo, nesant kitų ligų: šizofrenijos, šizoafektinio sutrikimo.
Skalės psichozės simptomams vertinti
- The Parkinson Psychosis Questionnaire (PPQ)
- The Scale for Assessment of Positive Symptoms (SAPS)
- The scale for the evaluation of neuropsychiatric disorders in PD (SEND PD)
Norint patikimai diagnozuoti, patartina naudotis keliomis skalėmis, atsižvelgiant į individualią paciento simptomatiką.
Gydymas
Parkinsono ligos gydymas yra simptominis ir skirtas pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Gydymas apima medikamentinį gydymą, fizinę terapiją, ergoterapiją ir kalbos terapiją.
Medikamentinis gydymas
Pagrindiniai vaistai, naudojami Parkinsono ligai gydyti, yra:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
- Levodopa: vaistas, kuris smegenyse paverčiamas dopaminu. Tai efektyviausias vaistas nuo motorinių simptomų, tačiau ilgainiui gali sukelti šalutinių poveikių, tokių kaip diskinezijos (nevalingi judesiai).
- Dopamino agonistai: vaistai, kurie stimuliuoja dopamino receptorius smegenyse. Jie gali būti naudojami kartu su levodopa arba atskirai ankstyvose ligos stadijose.
- MAO-B inhibitoriai: vaistai, kurie blokuoja fermentą, skaidantį dopaminą smegenyse. Jie gali būti naudojami kartu su levodopa arba atskirai ankstyvose ligos stadijose.
- KOMT inhibitoriai: vaistai, kurie blokuoja fermentą, skaidantį levodopą organizme. Jie naudojami kartu su levodopa, siekiant pailginti jos veikimo trukmę.
Psichozės gydymas sergant Parkinsono liga
Psichozės gydymas sergant Parkinsono liga yra sudėtingas, nes daugelis antipsichotinių vaistų gali pabloginti motorinius simptomus. Pirmas žingsnis yra įvertinti simptomų išreikštumą ir, jei įmanoma, sumažinti arba nutraukti Parkinsono ligos gydymui skiriamus vaistus, kurie gali sukelti psichozę.
Jei psichozės simptomai išlieka, gali būti skiriami antipsichotiniai vaistai. Rekomenduojami atipiniai antipsichotikai, tokie kaip kvetiapinas ir klozapinas, kurie mažiau veikia dopamino receptorius ir rečiau sukelia motorinius šalutinius poveikius. Tačiau šie vaistai taip pat gali turėti šalutinių poveikių, todėl juos reikia vartoti atsargiai.
Specifinis farmakologinis psichozinių simptomų gydymas antipsichotikais kelia daug rūpesčių, nes gali sustiprinti motorinius simptomus, mažinti dopamino D2 receptorių aktyvumą ir sukelti pašalinį poveikį. Skirti visų didelės rizikos tipinių ir atipinių antipsichotikų turi būti vengiama.
Nemedikamentinis gydymas
Nemedikamentinis gydymas apima:
- Fizinę terapiją: padeda pagerinti judesių koordinaciją, pusiausvyrą ir lankstumą.
- Ergoterapiją: padeda pacientams prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo ir atlikti įvairias veiklas.
- Kalbos terapiją: padeda pagerinti kalbą ir rijimo funkciją.
- Psichologinę pagalbą: padeda pacientams ir jų šeimoms susidoroti su ligos iššūkiais.
Chirurginis gydymas
Kai kuriais atvejais, kai medikamentinis gydymas yra neveiksmingas, gali būti taikomas chirurginis gydymas, pavyzdžiui, gilioji smegenų stimuliacija (DBS). DBS metu į smegenis implantuojami elektrodai, kurie stimuliuoja tam tikras smegenų sritis ir padeda sumažinti motorinius simptomus.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Be medicininio gydymo, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo, kuris gali padėti valdyti Parkinsono ligos simptomus:
- Fizinis aktyvumas: reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, plaukimas ar joga, gali padėti pagerinti judesių koordinaciją, pusiausvyrą ir nuotaiką.
- Mityba: sveika ir subalansuota mityba, turinti daug skaidulų, gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo ir kitų virškinimo problemų. Baltymai gali trukdyti įsisavinti vaistus, ypač levodopą, todėl patartina vaistus išgerti 30-45 minutes prieš valgį, o baltyminį maistą valgyti vakare.
- Socialinis aktyvumas: socialinis aktyvumas ir ryšių palaikymas su kitais žmonėmis gali padėti sumažinti depresiją ir nerimą. Dalyvavimas Parkinsono ligos draugijos veikloje gali suteikti galimybę pabūti tarp likimo draugų ir jaustis saugiau bei neslėpti ligos simptomų.
- Miegas: svarbu laikytis miego higienos rekomendacijų, kad būtų užtikrintas kokybiškas miegas.
Prognozė
Parkinsono liga yra progresuojanti liga, todėl simptomai laikui bėgant blogėja. Tačiau tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.