Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje lietuvių kalbos išsaugojimas ir puoselėjimas yra itin svarbus. Globalizacija, naujos technologijos ir besikeičiantys visuomenės poreikiai kelia iššūkių gimtajai kalbai. Straipsnyje aptariama lietuvių kalbos situacija, teksto suvokimo ir kūrimo svarba, taip pat nagrinėjami iššūkiai ir perspektyvos, susiję su lietuvių kalbos mokymu ir vartojimu.
Lietuvių kalbos situacija ir iššūkiai
Konferencijos "Kalba - tautos vėliava" apžvalga
Praėjusią savaitę "Ąžuolyno" gimnazijoje įvyko respublikinė konferencija "Kalba - tautos vėliava", kurioje uostamiesčio ir kitų miestų mokytojai, Klaipėdos bei Vilniaus universitetų, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai aptarė šiandieninę lietuvių kalbos situaciją. Pedagogai labiausiai akcentavo gimtosios ir valstybinės kalbos mokymo problemas. Konferencijos koordinatorė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Nijolė Bartašiūnienė, teigė, kad gausų būrį pedagogų čia atginė nežinia dėl naujų lietuvių kalbos brandos egzamino užduočių.
Brandos egzamino užduočių kaita
Nuo 2003 metų buvo žinoma, kad egzamino užduotys gali keistis, tačiau vienas po kito pasirodę egzamino projektai sukėlė įtarimų. Pirmasis projektas buvęs nelogiškas, čia siūlytos net dvi teksto kūrimo užduotys. Antrajame numatyta alternatyva: arba rašyti interpretaciją, arba kurti publicistinio stiliaus tekstą. Tačiau valdininkų iš užsienio nusižiūrėtas esė žanras pedagogei atrodo netinkamas. Jai pritarė ir mokytoja ekspertė Vlada Vengrienė iš Varnių Motiejaus Valančiaus vidurinės mokyklos. N. Bartašiūnienei rūpestį kelia ir dabartiniai vadovėliai, kuriuose pasigendama teksto kūrimo užduočių.
Egzamino struktūros variantai
Vilniaus universiteto lektorius dr. Antanas Smetona, aptaręs egzamino kaitą, pripažino, kad dabartinė lietuvių kalbos egzamino struktūra nėra tobula ir konferencijos dalyviams pristatė galimus jos variantus. Pirmasis variantas leistų mokiniams rinktis: atlikti publicistinio, kultūrinio ar politinio teksto skaitymo (teksto suvokimo) užduotį bei rašyti literatūrinę interpretaciją arba skaityti grožinį tekstą ir rašyti samprotaujamąją esė. Antrasis variantas A. Smetonai priimtinesnis. Šiuo atveju visi laikytų vieną privalomą lietuvių kalbos egzaminą. Pirmoji užduotis būtų bet kokio teksto skaitymas. Čia galėtų būti ir lingvistinių klausimų. Antroji - samprotaujamosios esė su aiškiai suformuluotu reikalavimu parodyti literatūrinę kompetenciją rašymas. Be to, 2008-2009 metais ruošiamasi sujungti lietuvių valstybinės bei gimtosios kalbos egzaminus.
Ugdymo turinio raidos perspektyvos
Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Audronė Razmantienė susirinkusiuosius supažindino su lietuvių kalbos ugdymo turinio raidos perspektyvomis. Anot jos, ugdymo turinio kaita yra neišvengiama, nes keičiasi vaiko poreikiai. Šiemet laikas atnaujinti bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus. Šį rudenį jau turėtų pasirodyti jų projektai.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip motyvuoti save mokytis
Globalizacijos įtaka
Vystant globalizacijos procesams, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsiradus galimybei išvykti į Vakarų šalis, dažnai iškyla klausimas - kas bus su lietuvybe - lietuvių tradicijomis, kultūra, kalba. Globalizacija siaurina tautinės kalbos vartojimo sferą. Oro ir jūrų transporte, bankininkystėje, prekių aprašuose, tarptautinėse konferencijose įsitvirtina anglų kalba kaip pasaulinės komunikacijos kalba. Globalizacijos procesui imtas skirti vis didesnis dėmesys, jis kelia vis didesnį susirūpinimą. Akademinėje aplinkoje vis dažniau diskutuojama, Lietuvos intelektualai rengia vis daugiau konferencijų klausimams dėl galimų ar neišvengiamų šio proceso pasekmių tautai ir valstybei aptarimui, sprendimo būdų ieškojimui.
Negalima vienareikšmiškai teigti, jog šis procesas turi tik neigiamą įtaką lietuvių kalbai, jos vietai visuomenėje. Globalizacija gali paskatinti norą išlaikyti savąjį tapatumą, puoselėti gimtąją kalbą kaip vieną iš tautinės kultūros elementų. Tokiomis sąlygomis kyla neatidėliotinas uždavinys apsispręsti, į ką pirmiausia reikia sutelkti dėmesį.
Kalbos tyrimų svarba
Nėra atlikta išsamus tyrimas dėl dabartinės lietuvių kalbos funkcionavimo, todėl sudėtinga numatyti pagrįstą kalbos vartojimo strategiją. Šiam laikotarpiui būdinga tarpkalbinė, t. y. anglų kalbos, vartojimo zona. Niekas kitas neužsiims Lietuvos tyrimų visuma, kurios negalima iš niekur importuoti, nes tai - pirmiausia mūsų rūpestis ir todėl turėtų tapti vykdomu prioritetu. Nebuvo atlikta ir išsamus tyrimas, kaip kinta reali lietuvių kalbos situacija mokyklose, kokios to kitimo tendencijos, kaip ir kiek lietuvių kalbos mokymas susijęs su lietuvių kalbos atnaujinimu.
Ingos Lukšaitės manymu, iš esmės mūsų visuomenės kultūros brandos formavimas turėtų vykti derinant aukšto humanitarinio ir socialinio lygio mąstyseną, geriausius Europos mąstytojų, kultūros istorikų ir sociologų prieitas išvadas su lituanistiniais tyrimų rezultatais.
Tyrimų metodologija
Mokslinės literatūros analizė padėjo įvertinti lietuvių kalbos sociokultūrinę situaciją, kaitos tendencijas ir patikslinti empirinio tyrimo duomenis. Tyrimo metu buvo naudojama anketinė moksleivių apklausa. Apklausoje buvo sukonstruoti klausimų blokai visų tyrimo uždavinių atžvilgiu. Apklausai pasirinkti 9-11 klasių moksleiviai, o dvyliktokai neįtraukti į imtį dėl pasirengimo valstybiniams egzaminams. Šiuos nusako 95 proc. patikimumo intervalo ir 0,06 paklaidos parametrai, kurie šiame kiekybiniame tyrime reprezentatyvumo požiūriu gali būti laikomi pakankamais. Šiuo bendrojo lavinimo mokyklose Vilniaus apskrityje. Joje mokosi 130 400 moksleiviai, tuomet imties dydis yra 400 respondentai. Viso apklausta 333 mokiniai, kurie ir sudarė atrankinę imtį. Pirminiai duomenys koduoti ir statistiškai apdoroti naudojant SPSS statistinis duomenų paketą. Analizuojant duomenis naudota aprašomoji statistika ir statistinio reikšmingumo testai (Somers' d ir Mann - Witney).
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Lietuva - Europos dalis
Lietuva yra tūkstantmetė Europos valstybė. Jos kultūra jau seniai tapo neatskiriama Europos kultūros dalimi. Šis faktas nenuneigia sovietinės okupacijos, kuri laikinai išplėšė Lietuvą iš Europos politinės ir ekonominės erdvės. Lietuva niekada neišėjo iš Europos tautų šeimos. Ji negali būti izoliuota nuo Europos šalių.
Globalizacijos ir unifikacijos akivaizdoje aktualiausi tampa saviti, tautiniai kultūros reiškiniai, literatūros, tautosakos tyrinėjimai. Pasaulinis lituanistinis tyrimų centras yra Lietuva. Ir lituanistikos instituto darbas aktualumas matuojamas visų pirma Lietuvos poreikių mastu. Kadangi Lietuva dėl nepalankių istorinių sąlygų labai atsilieka nuo kitų tautų, daug darbų dėl to reikia atlikti skubos tvarka. Svarbūs dalykai yra išsaugoti lietuvių žodžio meno turtus, padaryti juos prieinamus visuomenei, jais aktyviai veikti šios dienos kultūrą ir sudaryti sąlygas nuodugniems įvairių literatūros ir tautosakos procesų tyrinėjimams. Lietuvos kaimynų (latvių, estų, lenkų, rusų, baltarusių) mokslinėje spaudoje dažnai analizuojamos bendros problemos, todėl ji galėtų būti įdomi sociopolitiniame kontekste. Žinant, kad Lietuva per penkiasdešimt metų buvo išstumta iš pasaulio kultūros apyvartos, grįžimas yra sudėtingas. Todėl derėtų sutelkti daugiau pastangų (pavyzdžiui, steigiant ir leidžiant tarptautinius leidinius būtent Lietuvoje).
Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje
Vasario 16-osios gimnazija tapusi svarbiu Vakarų Europos lietuvių kultūros židiniu. Tai ne tik švietimo įstaiga, bet ir neoficiali Lietuvos atstovybė, gerbiama daugelio Vokietijos institucijų ir įvairių Lietuvos šalpos fondų. Šios gimnazijos absolventai didelėmis sumomis remia įvairius projektus Lietuvoje. Vasario 16-osios gimnazijos išlaikymas glaudžiai susijęs su lietuvybės išlaikymu ne tik Vokietijoje, bet ir kitose šalyse. Siekiant, kad pasaulio lietuvių jaunimas kuo geriau pažintų Lietuvą - reikėtų organizuoti jiems išvykas į Lietuvą, stovyklas ir kitus renginius lietuviškoje aplinkoje, atkreipiant dėmesį į lietuvių etnines žemes, skatinant bendrauti su Lietuvos jaunimo organizacijomis. Taip jiems būtų didesnės galimybės tobulinti lietuvių kalbos mokėjimą, bendrauti lietuvių kalba, pažinti lietuvių tautos kultūrą, istoriją.
Naujadarai ir skoliniai
Šiai formuojasi nauja lietuvių kalbos leksika - socialinės raidos atspindys. Šios lemia didesnį naujažodžių srautą. Šiuos intensyvius socialinius procesus atspindi gausi naujoji lietuvių kalbos leksika. Šio naujosios leksikos dalį sudaro skoliniai (manoma, kad tradiciškai lietuvių kalboje jų buvę vos keli procentai). Šia leksikos pobūdžiu (tarp naujažodžių ima vyrauti skoliniai), kalbininkų teigimu, daugiau nei 20 proc. naujausių skolinių vartojami neadaptuoti. Šia anglų kalbos įtaka: daugelis naujausių skolinių yra atėję iš anglų kalbos arba per anglų kalbą. Šiau (po Antrojo pasaulinio karo), bet Rytų Europos šalys (tarp jų ir Lietuva), ją patiria tik pastaruosius keliolika metų.
Skolinių plitimą lietuvių kalboje, kaip ir kai kuriose kitose Europos kalbose, stengiamasi riboti: daliai iš jų ieškoma lietuviškų atitikmenų (tai ilgametė skolinių norminimo tradicija). Taip skatinamas kitas galimas žodyno atnaujinimo būdas - naujadarų kūrimas. Paprastai darybiškai patogūs atitikmenys gana greitai iš viešosios rašytinės vartosenos išstumia skolinius. Taip atsitiko su žiniasklaida, vadybininku, spausdintuvu, dėlione ir daugeliu kitų najadarų.
Taip pat skaitykite: Kultūros asmenybės Lietuvoje
Vartotojiškos tendencijos visuomenėje įsigalėjimas lemia skubėjimą įsilieti į vakarų pasaulį, žodžiams suteikiame naujas reikšmes, pvz.: pieno ir kakavos harmonija (o ne darna, dermė ar pan.), harmoningas (o ne darnus) darbas, kontaktai (o ne ryšys), akcija (o ne prekyba, išpardavimas, paroda, nuolaidos ar pan.). Iščiama pažodžiui, nes nenorima nutolti nuo originalo, neatsižvelgiant į tai, kad toks vertimas dažniausiai prieštarauja lietuvių kalbos normoms. Jaunimas, bręstantis naujoje Vakarų kultūros paveiktoje aplinkoje, labiau linkęs vartoti ir tos kultūros atributus - skolinius. Vyriausioje grupėje, gana skeptiškai nusiteikusioje svetimų naujovių atžvilgiu, vyrauja lietuviški variantai. Šioje aplinkoje dažniau vartoja skolinius, viešai - jų atitikmenis. Taigi ryškėja tam tikra vertybinė orientacija: subrendęs, išsilavinęs lietuvių kalbos vartotojas viešai stengiasi kalbėti „lietuviškiau“. Taigi vieno bendro tikslo - užtikrinti valstybinės kalbos gyvavimą visuomenėje - nėra. Todėl vienas iš svarbiausių padarinių, - dėl naujosios globalinės judėjimo laisvės, - yra tas, kad socialines (tarp jų ir kalbines) problemas darosi sunku išspręsti kolektyviniais veiksmais. Tokį polinkį patvirtina ir rašytinės vartosenos diferenciacija - solidesni leidiniai (skirti būtent tokiam skaitytojui) dažniau nei bulvarinė spauda renkasi lietuviškus atitikmenis. Šiai sąlygoja naujos leksikos radimąsi, o pastarąją - nelygu savi ar skolinti naujažodžiai - nevienodai vertina įvairūs visuomenės sluoksnių atstovai.
Atvirumas sintezei
Plečiantis kontaktams su kitais kraštais, gausėjant informacijos apie kitas šalis ir tautų kultūras, svarbu, kad tautos pamatui atstovaujantis lituanistinis pradas būtų atviras sintezei, ją skatintų, atsisakydamas pasenusių stereotipų. Šiams svarbu išsaugoti savo žemyno kalbos įvairovę, nes nėra mažų kalbų, yra tik mažos tautos kalbos.
Kalbos funkcijos ir perspektyvos
Iš esmės galima būtų klausti, kaip lietuvių kalba gyvena šiandien ir kaip ji atlieka tam tikras kultūrines, socialines funkcijas mūsų visuomenėje, su kokiais iššūkiais ji susiduria ir kokios yra lietuvių kalbos perspektyvos išsaugant tas funkcijas, traukiantis, užleidžiant pozicijas viešajame gyvenime ar dėl tų pozicijų grumiantis. Globalizacijos procesas meta stiprų iššūkį tautinėms kultūroms, reikalauja perimti naujas technologijas ir naujas kūrybiškas formas, kurias diktuoja pasaulinė informacijos infrastruktūra.
Vieno žymiausių pasaulyje kalbotyros eksperto profesorius Davido Crystalo nuomone, kalba gali išgyventi išorinę - globalizacijos ir svetimų kalbų - įtaką, bet didžiausias pavojus kalbos išnykimui kyla kalbos viduje. Anot jo, nuo anglų kalbos įtakos nemirs nei lietuvių, nei kuri kita kalba, - ji tiesiog pasikeis. Šiau neartina kalbos mirties. Šiau kalbama lietuviškai. Šis, mokslininkai susirūpino lietuvių kalbos išlikimo problema ir jos plėtojimo finansavimu.
Emigracijos įtaka
Statistikos departamento duomenimis, 1990-1993 m. didžiausi emigraciniai srautai buvo į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, o nuo 1994 m. - į Vakarus. Vien 2005 m. iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (4,2 tūkst.), Airiją (2,1 tūkst.), JAV (2,0 tūkst.), Vokietiją (1,5 tūkst.), Rusijos Federaciją (1,1 tūkst.), Ispaniją (0,8 tūkst.). Šiau vartojama lietuvių kalba - išvykusieji dažniausiai bendrauja angliškai, o likusieji Lietuvoje, integruodamiesi į pasaulį, priversti vis dažniau vartoti užsienio kalbą. Reikia pažymėti, kad emigrantų vaikams lietuvių kalba bus ne pagrindinė, o tik gretutinė - užsienio kalba.
Kalbos kultūra
Taisyklinga kalba, aukšta kalbos kultūra - bene esminis kultūringo žmogaus požymis. Kuo aukštesniam visuomenės sluoksniui žmogus priklauso, tuo taisyklingiau, sklandžiau jis turėtų kalbėti. Kalbos įgūdžiai yra netolygiai paplitę tarp šalių ir socialinių grupių. Europos kalbų įvairovė vis dėlto yra siaura. Šis ir ispanų. Mokėti vieną užsienio kalbą neužtenka. Daugiakalbystės paplitimas Europos šalyse būtų visiems naudingas. Europos bendruomenės komisija akcentuoja kalbos mokymąsi visą gyvenimą, pradedant ankstyvame amžiuje. Šis mobilumas.
Valstybinės kalbos politika
Lietuvos kalbininkai sutinka, kad kalbos ateitis labai daug priklauso nuo valdininkų sluoksnio. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Irenos Smetonienės teigimu, šiau vis gi Lietuvoje valstybinės kalbos reikalai turėtų rūpėti ne tik kalbininkams, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir Valstybinei kalbos inspekcijai. D.Crystalo manymu, pati bendruomenė viena negali išsaugoti kalbos. Šius švietimo ir lavinimo sistemos tikslus, susitarė vadovautis bendrais tikslais, dalintis patirtimi ir sumanymais. Buvo parengta bendra veiklos programa, kuria remdamosis šalys narės susitarė plėtoti pagrindinius kalbos mokymosi politikos ir praktikos aspektus. Šioje programoje paruoštas veiksmų planas, kuriame numatyti veiksmai skatinti kalbos mokymąsi ir lingvistinę sklaidą Europos Sąjungos šalyse. Šios programos (pvz. Šia problemų - kalbos traukimąsi mokslo srityje ir anglų kalbos įsitvirtinimą mokslo, studijų, taip pat verslo srityse. Komercine kalba Europos Sąjungos šalyse vis dažniau tampa anglų kalba. Pastaruoju metu imta kalbėti apie Lietuvos ir kitų šalių priemones bei veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti kalbą. Šis mokymo programas. Šienės, lyginant kalbos išsaugojimo ir nacionalinio identiteto programas Lietuvoje ir kitose mažose Europos šalyse, matoma akivaizdi praraja, nes Lietuvoje kalbos išsaugojimui skiriamas finansavimas iki 50 kartų mažesnis negu svetur. Šios institucijos siekia išsaugoti taisyklingą bendrinės lietuvių kalbą, sielojasi dėl skolinių antplūdžio į lietuvių kalbą, remia kalbos technologijų programas. Šienės teigimu, šis valstybės valiai. Ugdyti savo kultūrą yra kiekvienos tautos teisė ir pareiga. Valstybė yra tautiškumo saugotoja, todėl ji turi užtikrinti visuomenės stabilumą ir per demokratines institucijas laiduojamą socialinis sluoksnius tarimąsi sutelkti juos sąmoningiems kolektyviniams veiksmams ir iš esmės atsakyti į globalizacijos metamus iššūkius. Tautinė savimonė nekliudo modernizacijai, kultūriniam pliuralizmui ar žmogaus laisvėms.
Socialinės aplinkos įtaka
Socialinės aplinkos įtaka asmenybės ugdymui turi ypatingą reikšmę. Šiai veikia ir asmens kalbos ugdymą, kalbos kultūros tobulinimą.
Mikrolygis - tai artimoji kalbinė aplinka, kurioje individas būna šeimoje, mokykloje ir pan. Šios artimos aplinkos, bet ir pats jai daro didelį poveikį. Šeimoje formuojasi vaiko kalba bei jo požiūris į kalbą, jos tobulinimą. Kokius žodžius vaikas pirmiausiai išmoksta, priklauso nuo to, kokia yra jo kalbinė aplinka. Psichologai tvirtina, kad šeimose, kuriose daug rašoma, skaitoma, klausoma ir kalbama, vaikai įgyja platesnį žodyną negu tose šeimose, kur daugiausia dirbama su daiktais, įrankiais, o kalbos vartojimas yra minimalus. Tai reiškia, kad kalboje, kurią vaikas išmoksta augdamas, atsispindi ir socialiniai skirtumai. Lietuvių kalba mokyklose nėra toks pat dalykas kaip ir kiti mokomieji dalykai. Taigi, mokinio gimtoji (valstybinė) kalba ugdoma, keliama kalbos kultūra ne tik per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Jos formavimas priklauso ne tik nuo mokymo planų, vadovėlių turinio, bet ir nuo visos mokyklos aplinkos.
Makrolygis - tai tolimoji kalbinė aplinka (valstybės kalbos politika, kalbininkų veikla, žiniasklaida ir pan.).
Mokymo(si) rezultatų panaudojimas
Beveik šimtas Lietuvos mokytojų susirinko į Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centro ir Rokiškio Senamiesčio progimnazijos organizuotą respublikinę konferenciją ,,Mokymo(si) rezultatų panaudojimas siekiant ugdymo kokybės“, kuri vyko nuotoliniu būdu Zoom platformoje. Sveikindama konferencijos dalyvius Rokiškio Senamiesčio progimnazijos direktorė Saulė Kazinavičienė atkreipė dėmesį, kad progimnazijoje ugdymo kokybė suprantama kaip kiekvieno mokinio įgalinimas atskleisti savus polinkius ir išmokyti mąstyti. Projektinį mokymą - vieną aktyviausių užsienio kalbų mokymo(si) metodų pristačiusi rusų kalbos mokytoja Valerija Misiūnienė sakė, jog šiandien kalbos mokymasis yra suprantamas kaip besimokančiųjų veikimas kartu, kolektyvinių žinių ir bendro rezultato kūrimas. Mokytoja teigė pastebėjusi, kaip taikant šį metodą per pakankamai trumpą laiką mokiniai patobulino bendradarbiavimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir problemų sprendimo gebėjimus. Daiva Malcienė, Rokiškio Senamiesčio progimnazijos anglų k. mokytoja, Erazmus+ projekto dalyvė, pristatydama projekto „Anglų kalbos dėstymo motyvuojantys metodai ir pasiruošimas integruotam kalbos ir turinio dėstymui“ patirtį, įgytą Ispanijoje, akcentavo, jog užsienio kalbos šioje šalyje mokomasi panašiai kaip ir gimtosios - klausantis, žaidžiant simuliacinius žaidimus, atliekant įvairius kalbinius veiksmus. Mokytoja papasakojo apie keletą dalykus integruojančių pamokų modelių, sėkmingai naudojamų Ispanijos Puerta del Andevalo mokykloje. Ispanai pamokose sėkmingai taiko ,,stotelių‘‘ metodą, kuris skatina mokinius atidžiai perskaityti užduotis, sutelktai veikti ir laikytis mokymosi taisyklių. Taip mokantis lavinamas kritinis mąstymas, mokiniai įgalinami atpažinti, analizuoti ir apibendrinti savo veiksmus, reflektuoti įspūdžius.
Beveik visi Rokiškio Senamiesčio progimnazijos mokytojai renginyje dalinosi įžvalgomis ir praktika, įgyta projekte ,,Skaitymo strategijų taikymas pamokose ugdant mokinių kritinio-loginio mąstymo gebėjimus‘‘. Įsijungusi į šį projektą, progimnazijos bendruomenė vienerius mokslo metus sutelktai padėjo šeštokams įveikti vieną kliūtį kelyje į sėkmingesnį ugdymą(si) - mokė teksto skaitymo strategijų, kad jas taikydami mokiniai ugdytųsi kritinį-loginį mąstymą. Kas du mėnesius paeiliui taikydami vis sudėtingesnes teksto skaitymo ir suvokimo užduotis bei stiprindami bazinius ir konkrečios disciplinos tekstų skaitymo įgūdžius, pedagogai stebėjo mokinių ugdymosi rezultatų dinamiką. Mokslo metų pabaigoje išryškėjo, kad daugiau kaip trečdalis mokinių pagerino savo skaitymo ir teksto suvokimo rezultatą, mokiniai išmoko greitai surasti reikalingą informaciją įvairiuose šaltiniuose ir ją suprasti, ,,prijaukino‘‘ ir negrožinius tekstus. Pranešėjai akcentavo, kad ypač pasiteisino atidaus, analitinio skaitymo užduotys, įtraukiančios veiklos, susietos su mokinių aplinka, jų gyvenimo patirtimi. Kaip skaitymas veikia raštingumą ir ar skaitantis mokinys - raštingesnis mokinys, svarstė Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja Dangira Nefienė. Atkreipdama dėmesį, kad raštingumo sąvoka apima ne vien lietuvių kalbos gramatikos išmanymą, bet ir bendrakultūrinius dalykus, mokytoja ragino kurti tikrovišką, aktualią, patrauklią ir motyvuojančią ugdymosi terpę: keliauti į muziejų, parodyti mokiniams gimtosios vietos kultūrines erdves ir pan. Kauno Simono Daukanto progimnazijos matematikos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Daukšytė-Koncevičienė pasidalino patirtimi, kaip pritaikyti dalykų ugdymo turinį individualiems mokinių poreikiams ir galimybėms, kad sumažėtų įtampa tarp mokinio gebėjimų ir mokymosi iššūkių.
tags: #lietuviu #kalbos #konferencija #siuolaikiskas #zvilgsnis #i