Gera psichinė sveikata yra žmogaus gerovės ir visuomenės pagrindas. Tik psichiškai sveikas žmogus gali realizuoti savo potencialą ir būti naudingas visuomenei. Psichikos ligos yra plačiai paplitusios ir užima reikšmingą vietą tarp kitų sveikatos problemų. Šiame straipsnyje aptarsime liguistą psichikos būseną, kai žmogų kamuoja įkyrios mintys, apibrėžimą, rizikos faktorius, istorines žinias, diagnostiką ir gydymo būdus.
Įvadas
Šiuolaikinis gyvenimas, su savo iššūkiais ir nuolatiniu stresu, daro didelę įtaką mūsų psichinei sveikatai. Mokslinė-techninė revoliucija ir su ja susiję reiškiniai didina nervinę, psichinę ir emocinę įtampą, kuri kenkia žmogaus organizmui. Turinčių psichikos sveikatos sutrikimų žmonių skaičius nuolat auga. Siekiant išsaugoti gerą psichinę sveikatą ir sušvelninti ligos padarinius, svarbu suprasti psichikos sutrikimus ir ugdyti aplinkinių toleranciją.
Psichikos sveikata: apibrėžimas ir svarba
Psichinė sveikata yra sveikatos dalis - psichinio normalumo būsena. Psichiškai sveikas žmogus suvokia save kaip vientisą asmenybę, jo psichikos funkcijos yra darnios, jis pasitiki savimi, yra savarankiškas ir suvokia atsakomybę už savo veiksmus. Jo tikrovės suvokimas yra neiškreiptas, jis sugeba prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų ir susidoroti su iškilusiais sunkumais. Psichinė sveikata sąlygoja tinkamą organizmo santykį su aplinka, o žmogaus mąstymas, emocijos ir elgesys yra adekvatūs.
Psichikos sveikatos sutrikimas - tai liguista būsena, atsirandanti sutrikus organizmo veiklai dėl biologinių, genetinių, socialinių, psichologinių, cheminių ar fizinių veiksnių. Jai esant, išsivysto įvairūs psichopatologiniai simptomai, sindromai ir sutrinka elgesys.
Psichikos sutrikimų klasifikacija
Psichikos sutrikimus galima skirstyti į:
Taip pat skaitykite: Kas yra Itarumas Manija?
- Psichozinius - kai atitrūkstama nuo realybės, reiškiasi haliucinacijos, kliedesiai (šizofrenija).
- Neurozinius - kurie išsivysto po stresų, dėl ilgalaikio pervargimo, tačiau neatitrūkstama nuo realybės, suvokiama liga (obsesijos, kompulsijos, fobijos).
- Organinius - kylančius dėl smegenų struktūros ir jų funkcijų pažeidimo (delyras, demencija).
- Funkcinius - kurių etiologinė priežastis nenustatyta.
Visi psichikos sutrikimai skirstomi į egzogeninius (atsiranda dėl išorinių veiksnių) ir endogeninius (vystosi dėl vidinių priežasčių).
Kada kreiptis į specialistą?
Riba tarp sveikos ir sutrikusios psichikos nėra aiški, todėl konsultuotis su psichikos sveikatos specialistais tikslinga, kai atsiranda:
- Stiprus, ilgai trunkantis nerimas.
- Neatitinkantys realybės pojūčiai ir mąstymas (iliuzijos, haliucinacijos, kliedesiai ir kt.).
- Užsitęsęs liūdesys.
- Nepagrįsta baimė.
- Priklausomybės psichoaktyviosioms medžiagoms pavojus.
- Miego sutrikimų.
- Seksualinių funkcijų sutrikimų.
- Sumišimas.
- Beviltiškumas, mintys apie savižudybę.
- Impulsyvus, neatitinkantis konkrečių aplinkybių elgesys.
Istorinės psichikos ligų suvokimo žinios
Senovėje psichikos ligos buvo laikomos piktųjų dvasių apsėdimu ar raganų įtaka. Buvo įprasta piktąsias dvasias varyti iš ligonio užkeikimais ir apeigomis. Mokslinė medicina pradėjo plėtotis Senovės Graikijoje. Alkmeonas skelbė, kad galvos smegenys yra pojūčių ir minčių organas. Hipokratas pirmasis pareiškė, kad gali sunegaluoti galvos smegenys ir kad toks žmogus laikytinas ligoniu. Jis aprašė keletą psichikos ligų, jų priežastimi laikė objektyvias priežastis: traumą, apsinuodijimą, jaudinimąsi, apsigimimą.
Vėliau, Romos katalikų bažnyčia psichikos ligonius laikė „apsėstaisiais“ ir vykdė „šventąją inkviziciją“, degindama juos ant laužo. Renesanso laikotarpiu požiūris į sergančiuosius psichikos ligomis pasikeitė ir jais ėmėsi rūpintis valstybė ir vienuolynai. Tačiau pirmosios prieglaudos ir „ligoninės“ buvo panašios į kalėjimus.
Pirmasis, pradėjęs psichikos ligonių „gydymo“ humanizavimą, buvo F. Pinelis, Paryžiaus priemiesčio ligoninės direktorius. Jo idėjos pasklido po Europą ir Ameriką. Prie ligonių išlaisvinimo ir gydymo humanizavimo prisidėjo ir Džonas Konolis.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Senovės Lietuvoje buvo paplitusi nuomonė, kad psichikos liga yra Dievo bausmė, velnio apsėdimas ar mirusių žmonių vėlių veiklos rezultatas. Pirmoji pamišėlių prieglauda - „špitolė“ - buvo įsteigta Vilniuje 1635 metais. Lietuvoje psichiatrija ėmė vystytis senojo Vilniaus universiteto gyvavimo laikotarpiu. Sergančiųjų psichikos ligomis padėtis Lietuvoje pradėjo gerėti 20 a. pradžioje.
Bendroji psichopatologija
Visą psichinę žmogaus veiklą galima suskirstyti į tris pagrindines dalis:
- Intelektiniai procesai - pojūčiai, suvokimai, atmintis, mąstymas.
- Emociniai procesai - atspindintys subjektyvią žmogaus reakciją į jį veikiantį dirgiklį, jo santykį su supančia aplinka.
- Valios procesai - sąlygojantys tikslingą žmogaus veiklą siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą.
Sutrikus psichinei sveikatai, atsiranda tam tikri simptomai ir jų visuma - sindromai. Tai nagrinėja psichiatrijos dalis - bendroji psichopatologija. Svarbu įsidėmėti, kad pagal vieną simptomą negalima diagnozuoti psichikos sutrikimo.
Pojūčiai ir suvokimas
Pojūtis - elementariausias psichinės veiklos procesas, atskirų daiktų ir reiškinių konkrečių savybių atspindys sąmonėje. Suvokimas - procesas, kurio metu suvokiamas ir tiesiogiai pažįstamas aplinkinis pasaulis. Sutrikus suvokimo funkcijai, atsiranda iliuzijos ir haliucinacijos.
Iliuzija - lengviausias suvokimo sutrikimas, klaidingas aplinkos dirgiklio suvokimas, iškreiptas tikrovės atspindys. Haliucinacijos - sunkesnis suvokimo sutrikimas, kai atsiranda pojūčiai be išorinio dirgiklio.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Atmintis
Atmintis - atsinaujinantis ankstesnės patirties atspindėjimo procesas mūsų sąmonėje. Tai psichinės veiklos gebėjimas įsiminti (fiksacija), išsaugoti (retencija) ir atsiminti (reprodukcija) gautą informaciją. Atminties sutrikimai skiriami į kiekybinius (amnezija, hipomnezija, hipermnezija) ir kokybinius (paramnezijos).
Dėmesys
Dėmesys - tai psichinės veiklos gebėjimas tikslingai susikaupti viena reikšminga žmogui kryptimi į tam tikrą daiktą, objektą, reiškinį ar temą. Dėmesys skirstomas į aktyvų ir pasyvų.
Įkyrios mintys (obsesijos)
Įkỹriosios bsenos, obsèsijos (lot. obsessio - apsiautimas, blokada) - liguistos psichikos būsenos, kurių metu žmogų kamuoja nemalonios, įkyrios mintys, abejonės, vaizdai, prisiminimai, baimė, noras daryti tai, kas neleistina. Žmogus supranta, kad jo būsena yra liguista, nepagrįsta, beprasmiška, bet nepajėgia jos atsikratyti. Kuo labiau bando šios būsenos atsikratyti, tuo labiau ji trukdo jam susikaupti, dirbti, ilsėtis.
Ypač kamuoja nepagrįstos baimės: bijomasi staigios mirties (tanatofobija), užkrečiamųjų ligų (mizofobija), vėžio (kancerofobija), didelės erdvės (agorafobija) ir kita. Įkyriosios būsenos yra svarbiausias neurozių požymis, kartais reiškiasi sergant šizofrenija, psichopatijomis, pažeidus smegenis. Gali kilti ir sveikiems jautrios psichikos žmonėms. Tokie žmonės abejoja įprastais veiksmais (pvz., vis tikrina, ar užrakintos durys, išjungti prietaisai), taria nereikšmingus žodžius (pvz., vadinasi, vienu žodžiu), tačiau tai jiems netrukdo. Ligoniams, patiriantiems labai sunkias įkyriąsias būsenas, būdingas paradoksalus reagavimas: į tariamus pavojus jų gynybinė reakcija labai stipri, o į realius - sumažėjusi.
Neurastenija kaip įkyrių minčių priežastis
Neurastenija - tai viena iš dažniausiai pasitaikančių neurozinių ligų, pasireiškianti nuovargiu, silpnumu, išsekimu po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio. Pagrindiniai požymiai ir nusiskundimai yra greitas protinis nuovargis (apibūdinamas kaip minčių antplūdis, negalėjimas susikaupti, neproduktyvus mąstymas) ir silpnumas po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio. Sergantieji neurastenija skundžiasi greitu nuovargiu, energijos stoka, silpnumu, įprastų fizinių krūvių netoleravimu.
Neurastenijos stadijos
Yra trys pagrindinės ligos stadijos:
- I stadija: Pradeda stigti energijos ir ištvermės, greitai nuvargstama, kūnas atrodo kaip švininis, nuolat norisi pasnausti.
- II stadija: Pagrindiniai požymiai - nervinis skrandžio sutrikimas, dujų kaupimasis, rūgimas, padidėjęs rūgštingumas, rėmuo, vidurių užkietėjimas, dažnas šlapinimasis.
- III stadija: Padidėjęs nervingumas pereina į nervinį išsekimą, pasireiškianį atminties praradimu. Atsiranda slegianti nuotaika, nerimas ir melancholija.
Neurastenijos priežastys
Svarbiausia neurastenijos išsivystymo priežastis yra įvairūs žmogaus psichiką traumuojantys faktoriai, stresinės situacijos, psichinis ar fizinis pervargimas, didelis darbo krūvis, miego trūkumas.
Neurastenijos gydymas
Neurastenija - išgydoma liga. Jos eiga ir prognozė tiesiogiai priklauso nuo ligonio psichiką traumuojančių faktorių panaikinimo. Gydymas yra simptominis skausmą slopinančiaisiais, raminamaisiais vaistais, antidepresantais, taikoma psichoterapija, skiriama vitaminų ir maisto papildų. Taip pat svarbu sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, atsisakyti papildomo krūvio.
Baimė ir fobijos
Nerimas- tai labiau neapibrėžtas grėsmės jausmas, nuo baimės besiskiriantis pavojaus nekonkretumu. Nerimo priežastys dažniausiai slypi vidiniame žmogaus konflikte, o baimės priežasčių reikia ieškoti realybėje. Fobija tai pataloginė baimės rūšis, kai bijomasi konkrečių daiktų arba išorinių situacijų.
Fobijų rūšys
- Agorafobija - įkyri atviros erdvės baimė.
- Akrofobija - įkyri aukščio baimė.
Psichopatija ir asmenybės sutrikimai
Asmenybės sutrikimai yra charakterio patologijos, asmenybės disharmonijos, susiformuojančios per pirmuosius 2 gyvenimo dešimtmečius. Skiriami įvairūs asmenybės sutrikimų tipai, tokie kaip disocialaus tipo, isterinio tipo, psichastetinio tipo, šizoidinio tipo.
Neurozės
Neurozė yra CNS liga, dėl kurios sutrinka ne tik asmenybė, bet ir jos somatinė sfera.
Neurozių tipai
- Neurastenija.
- Įkyrių būsenų neurozė (IBN).
Diagnostika ir gydymas
Diagnozuojant psichikos sutrikimus, svarbu atlikti išsamų paciento įvertinimą, įskaitant anamnezės surinkimą, psichologinius testus ir, jei reikia, medicininius tyrimus. Gydymas gali apimti medikamentus, psichoterapiją, socialinę reabilitaciją ir kitas terapines priemones.