Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame stresas darbe tapo įprastu reiškiniu, ypač svarbu atkreipti dėmesį į psichologų darbo sąlygas. Didėjantis gyvenimo tempas, nuolat kintančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmones nuolat patirti įtampą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime fizines sąlygas, kurios turi įtakos psichologo darbui, streso priežastis, pasekmes ir įveikimo būdus, remiantis tyrimais ir ekspertų įžvalgomis.
Stresas Darbe: Apibrėžimas ir Priežastys
Stresas darbe - tai fizinis ir psichologinis atsakas į reikalavimus, kurie viršija asmens gebėjimus arba išteklius. Tai kasdieninio gyvenimo sudedamoji dalis, tačiau per didelis darbo tempas ir nuolatinė įtampa gali turėti neigiamų pasekmių. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras iš dažniausiai pranešamų veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe, veikiantis didelę dalį darbuotojų.
Pagrindinės Streso Priežastys Darbe
- Didelis darbo krūvis ir nuolatiniai terminai: Dideli krūviai darbe ir nuolatiniai terminai gali sukelti didelį stresą. Psichologams tai gali reikšti didelį klientų skaičių, nuolatinį dokumentų pildymą ir administracines užduotis.
- Asmeniniai įvykiai ir situacijos: Įvairūs asmeniniai įvykiai ir situacijos taip pat gali prisidėti prie streso darbe. Psichologai, kaip ir visi žmonės, patiria asmenines problemas, kurios gali paveikti jų darbingumą ir emocinę būseną.
- Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas: Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas yra dar viena dažna streso priežastis. Psichologams, kurių darbas reikalauja didelės emocinės įtaigos, sunku atsijungti nuo darbo problemų ir skirti pakankamai laiko poilsiui bei asmeniniam gyvenimui.
- Nesutarimai su kolegomis ar vadovo palaikymo stoka: Nesutarimai su kolegomis ar vadovo palaikymo stoka gali sukelti įtampą ir stresą darbe. Psichologams svarbu turėti gerus santykius su kolegomis ir jausti vadovo palaikymą, kad galėtų efektyviai dirbti ir spręsti problemas.
- Fizinė darbo aplinka: Fizinė darbo aplinka taip pat gali turėti poveikį stresui. Netinkama apšvietimas, triukšmas, bloga ventiliacija ir nepatogi darbo vieta gali prisidėti prie nuovargio ir streso.
- Organizacinė kultūra ir atmosfera: Organizacijos kultūra ir atmosfera yra esminiai veiksniai, lemiantys darbuotojų patirtį. Tiek pozityvi, tiek neigiama atmosfera gali tęsti ar mažinti stresą darbe. Psichologams svarbu dirbti organizacijoje, kurioje vertinamas jų darbas, skatinamas bendradarbiavimas ir rūpinamasi darbuotojų gerove.
- Neaiškios užduotys ir atsakomybės: Stresą sukelia ir pernelyg didelis darbo krūvis, neaiškios darbdavio keliamos užduotys. Psichologams svarbu aiškiai žinoti savo užduotis ir atsakomybę, kad galėtų efektyviai planuoti savo darbą ir išvengti nereikalingo streso.
- Kvalifikacijos kėlimo galimybių trūkumas: Psichikos sveikatai neigiamą įtaką turi ir darbuotojams nesuteikta galimybė kelti kvalifikaciją, prisidėti prie sprendimų priėmimo darbovietėje, atsiliepimų apie atliktą darbą nebuvimas, darbuotojų bauginimas smurtu, priekabiavimas. Psichologams svarbu turėti galimybę nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, kad galėtų efektyviai padėti savo klientams ir išlikti konkurencingi darbo rinkoje.
- Bendravimas su problemiškais klientais: Stresą dirbantiesiems kelia ir bendravimas su problemiškais klientais. Šis rizikos veiksnys ypač aktualus socialiniams darbuotojams ir kitiems asmenims, kurių darbas tiesiogiai susijęs su žmonėmis. Psichologams svarbu turėti įgūdžių, kaip efektyviai bendrauti su problemiškais klientais ir išvengti emocinio išsekimo.
- Ekonominė globalizacija: Analizuojant stresą keliančius veiksnius galima pastebėti, kad per pastaruosius porą dešimtmečių stresą lėmė ekonominė globalizacija - išlaidų, darbo vietų mažinimas. Darbo krūvis kilo, didėjo darbo tempas, buvo griežtinamas tvarkaraštis, darbuotojams atsirado būtinybė prisitaikyti prie sudėtingėjančių reikalavimų. Psichologams svarbu būti pasirengusiems prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų ir nuolat tobulinti savo įgūdžius.
- Nauja darbo vieta: Naujoje darbo vietoje aplinkybės verčia darbuotoją prisitaikyti. Naujos taisyklės, kitoks darbo pobūdis - tai kas dar nepažįstama ir nauja žmogui kelia įtampą. Tokiems darbuotojams būdinga socialinė izoliacija, atsitraukimas. Psichologams, pradedantiems dirbti naujoje vietoje, svarbu aktyviai bendrauti su kolegomis, domėtis organizacijos kultūra ir taisyklėmis, kad greičiau prisitaikytų ir išvengtų streso.
Streso Pasekmės
Ilgalaikis arba stiprus stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus, silpninti adaptacinius sugebėjimus, mažinti atsparumą ligoms. Stresas gali sukelti depresiją, nerimą, nuovargį, nervingumą, taip pat širdies ligas. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas.
Dažniausios Streso Pasekmės
- Psichologinės pasekmės: susierzinimas, miego sutrikimai ir nemiga, koncentracijos stoka, galvos skausmai, nerimo sutrikimai, depresija, panikos atakos.
- Fizinės pasekmės: padidėjęs širdies ritmas, skausmas širdies srityje, pykinimas, kvėpavimo sutrikimai, shoulder and back pain, constant tension and sleep disturbances, feel anxiety and exhaustion, headaches and increased rhythm.
- Elgesio pasekmės: socialinė izoliacija, atsitraukimas, neadekvatus jausmų reiškimas, agresijos protrūkiai, narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas.
Tyrimai apie Stresą Darbe
Slaugytojų Patiriamas Stresas
Slaugytojai dirba įtemptą darbą ir labai dažnai susiduria su kebliomis situacijomis ir aplinkybėmis, keliančiomis stresą. Koronaviruso pandemijos (COVID-19) metu patiriamas stresas tapo viena opiausių ir aktualiausių problemų, o patiriamo streso poveikis profesinėse veiklose tampa viena iš pagrindinių nagrinėjamų temų.
2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad slaugytojos dažnai patiria stresą darbe ir vertina savo darbą kaip sunkų ir fiziškai įtemptą. Stresas gali trukti valandas ar visą dieną iki darbo pabaigos. Slaugytojos, patyrusios stresą darbe, dažnai stengiasi išlikti ramiomis, nukreipti mintis ir negalvoti apie tai. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojas labiausiai stresą kelia neviltis, kai jos negali padėti pacientui, kuris nepasveiksta nuo streso dėl COVID-19, didelė infekcijos rizika ir konfliktuojantys pacientai, išteklių ir personalo trūkumas, didelės atsakomybės, didelė dokumentacija ir mažas atlyginimas. Slaugytojoms reikalingas psichologas darbe, o kolegų ir šeimos palaikymas bei psichoterapijos sesijos padėtų sumažinti stresą darbe.
Taip pat skaitykite: Kompleksinės paslaugos
Lietuvos Gyventojų Patiriamas Stresas
Apklausa parodė aiškią tendenciją, kad aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai streso ir nerimo patiria daugiau. Pavyzdžiui, tarp gyventojų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu vidutinį, stiprų ir labai stiprų stresą ir nerimą teigė patiriantys 24,6 proc. apklaustųjų, o turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą tokių respondentų dalis buvo kur kas didesnė ir siekė 63,5 proc.
Daugiau nei pusė dėl streso ir nerimo jaučia susierzinimą, du penktadaliai patiria miego sutrikimus ir nemigą, daugiau nei ketvirtadalis - koncentracijos stygių ir galvos skausmą. Be to, daugiau nei penktadaliui stresas ir nerimas pasireiškia padidėjusiu širdies ritmu ir skausmu širdies srityje, o dešimtadalis dėl to patiria panikos atakas, pykinimą, kvėpavimo sutrikimus.
Psichosocialinės Rizikos Vertinimas
Lietuvoje psichosocialinės rizikos vertinimas visoms darbovietėms yra privalomas nuo 2005 metų, tačiau ne visada šio įpareigojimo yra laikomasi arba, net jei vertinimas ir atliekamas, tai daroma formaliai, rezultatai tiesiogine prasme nugula į stalčių. Tačiau formaliu vertinimu neišnaudojamas visas streso darbo aplinkoje valdymo potencialas.
Šiuolaikinės organizacijos dažnai atlieka mikroklimato, įsitraukimo ar darbuotojų pasitenkinimo tyrimus. Labai džiugu, kad šie tyrimai tampa vis populiaresni, tačiau svarbu nepamiršti įvertinti ir kokie veiksniai, susiję su darbo sąlygomis, darbo reikalavimais, darbo organizavimu, darbo turiniu, darbuotojų tarpusavio ar darbuotojų bei vadovų tarpusavio santykiais jiems kelia įtampą bei stresą ir gali būti žalingi jų sveikatai.
Streso Valdymo Strategijos
Siekiant sumažinti streso lygį darbe ir apsaugoti darbuotojų sveikatą, būtina taikyti įvairias streso valdymo strategijas.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę
Individualios Streso Valdymo Strategijos
- Išsiaiškinkite streso priežastis: Pasistenkite išsiaiškinti, kas jums kelia stresą ir kaip į jį reaguojate.
- Nustatykite prioritetus: Nustatykite aiškius savo veiklos prioritetus.
- Planuokite laiką: Planuokite savo laiką, palikite vietos spontaniškiems sprendimams ar nenumatytoms pertraukoms, poilsiui, valgymui, kūno priežiūrai ir pan.
- Nedeleguokite užduotis: Nebijokite užduotis, darbus deleguoti kitiems. Perskirstykite vaidmenis šeimoje.
- Sveikas gyvenimo būdas: Sveikas gyvenimo būdas padeda išlaikyti organizmo būseną tokią, kad ji lengviau susidorotų su stresu.
Organizacinės Streso Valdymo Strategijos
- Geras darbo organizavimas ir vadyba: Siekiant saugoti darbuotojus ir gerinti jų saugą ir sveikatą darbe svarbu geras darbo organizavimas ir vadyba.
- Kenksmingų darbo veiksnių kontrolė: Mažinant darbo streso lygį organizacijose, reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė.
- Psichosocialinės rizikos vertinimas: Psichosocialinės rizikos vertinimas parodo, kuriose srityse darbuotojus reiktų labiau tausoti. Toks vadovų požiūris leidžia ne tik padidinti efektyvumą ilguoju laikotarpiu, bet ir sumažinti žmogiškųjų išteklių ir finansinius kaštus, skiriamus naujų darbuotojų paieškai.
- Darbuotojų vaidmens ir atsakomybės apibrėžimas: Labai svarbu aiškiai apibrėžti darbuotojų vaidmenį, atsakomybę, pagerinti darbo kontrolę, konsultuotis su darbuotojais, pasitikėti jų įgūdžiais ir kompetencija.
- Pagalba žmonėms su psichikos sveikatos problemomis: Svarbu darbovietėje pagelbėti ir žmonėms, kurie turi psichikos sveikatos problemų arba reabilituojami po psichikos ligos.
- Streso valdymo programos: Daugelis organizacijų pradeda įgyvendinti programas, skirtas streso valdymui.
- Technologijų panaudojimas: Technologijos taip pat gali turėti didelę įtaką streso valdymui.
- Efektyvios Darbo Aplinkos Kūrimas:
- Geri tarpusavio santykiai: Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą.
- Situacijos kontrolė: Galimybė kontroliuoti situaciją mažina įtampą darbo vietoje.
- Pasitikėjimas savimi: Pasitikintys savimi darbuotojai ne taip neigiamai reaguoja į įtampą darbe.
Investicijos į Darbuotojų Psichikos Sveikatą
Remiantis „Deloitte“ atliktu tyrimu, išleidę vieną D. Britanijos svarą darbuotojų psichikos sveikatai, darbdaviai atgauna penkis, nes darbuotojai rečiau serga, jų efektyvumas darbe mažesnis ir sulėtėja darbuotojų kaita. Tuo metu PwC atlikta studija parodė, jog kiekvienas į psichikos sveikatą darbo vietoje investuotas doleris neša 2,30 dolerių grąžą. Be to, darbuotojų psichikos sveikatai prioritetą teikiantys darbdaviai lenkia savo konkurentus augančiomis pajamomis ir pelno marža.
Darbuotojų Nepasinaudojimas Suteikiamomis Privilegijomis
Tačiau statistika rodo, kad darbuotojai ne visada pasinaudoja darbdavio teikiamomis naudomis. Per metus organizacijos vieno darbuotojo gerovei skiria nuo 300 iki 1900 eurų. Tačiau faktinis panaudojimas parodė, jog patys darbuotojai išnaudoja mažiau nei minimalią sumą - vos 275 eurus. Tos pačios išvados atskleidė, jog 62 proc. darbuotojų teigia jaučiantys fizinį ir emocinį nuovargį, o dar 70 proc. negali atsipalaiduoti.
Nors didelė dalis darbuotojų turi prieigą prie psichinės ir emocinės gerovės puoselėjimo priemonių, jomis naudojasi tik maža dalis. Iš didelės dalies prie fizinės gerovės skatinimo prieigą turinčių darbuotojų tuo naudojasi vos maža dalis.
Priekabiavimo, Seksualinio Priekabiavimo ir Smurto Prevencija Darbe
Siekdamos užtikrinti darbuotojų psichologinį saugumą, organizacijos turėtų įgyvendinti priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir smurto prevencijos politiką. Ši politika turėtų nustatyti principus, kuriais vadovaujamasi siekiant užtikrinti darbuotojų psichologinį saugumą, psichologinio smurto ir mobingo darbe atvejų registravimo ir nagrinėjimo tvarką, psichologinio smurto ir mobingo darbe prevencijos principus, jų įgyvendinimo priemones ir tvarką.
Pagrindinės Sąvokos
- Psichologinis smurtas - nepriimtinas vieno ar kelių asmenų elgesys, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis, pagrinde - priekabiavimu ir smurtu: fiziniu, psichologiniu ir/ar seksualiniu išnaudojimu, vienkartiniu ar sistemingu neetišku elgesiu, nepagarbiu elgesiu kitų asmenų atžvilgiu. Darbo aplinkoje smurtas gali pasireikšti tarp to paties lygmens kolegų (horizontalus smurtas), tarp vadovų ir jų pavaldinių (vertikalus smurtas) bei darbuotojų ir kitų asmenų (klientų, vartotojų, trečiųjų asmenų ir kt.).
- Mobingas - jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu. Mobingą gali taikyti tiek vienas, kolektyvo pritarimą ar galios svertų turintis asmuo, tiek darbuotojų grupė.
- Priekabiavimas - nepageidaujamas elgesys, kai asmens lyties, lytinės orientacijos, negalios, amžiaus, rasės, etinės priklausomybės, tautybės, religijos, tikėjimo, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, pilietybės, šeimyninės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
- Stresas - darbuotojo reakcija į nepalankius darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir (ar) santykių su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis psichosocialinius veiksnius.
- Psichosocialinis veiksnys - veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą.
- Psichosocialinė rizika - rizika darbuotojų psichinei ir fizinei sveikatai bei socialinei gerovei, kurią kelia psichosocialiniai veiksniai susiję su darbo santykiais.
Psichologinio Smurto ir Mobingo Darbe Prevencijos Įgyvendinimo Tvarka
Organizacijos turi įgyvendinti pagrindinius prevencinius veiksmus, siekiant užkirsti kelią psichologiniam smurtui ir mobingui darbe.
Taip pat skaitykite: Kaip sportas padeda kovoti su depresija
- Pirminiai prevenciniai veiksmai:
- Psichosocialinės darbo aplinkos gerinimas užtikrinant, kad su darbu susiję sprendimai būtų pagrįsti teisingumo, sąžiningumo, lygių galimybių ir pagarbos žmogui principais, kad organizuojant darbą būtų optimizuojamas darbo krūvis, darbai paskirstomi po lygiai, atsižvelgiant į etatinį darbo krūvį, būtų atsižvelgiama į gerus darbuotojų tarpusavio santykius, efektyviai sprendžiamos iškilusios problemos ir vengiama besitęsiančio streso situacijų. Darbuotojui turi būti aišku, ko iš jo tikimasi darbe, jis turi būti pakankamai apmokytas, kaip atlikti savo darbą.
- Nedelsiant registruojami galimo psichologinio smurto ir mobingo atvejai, jie analizuojami sudarant galimybes darbuotojams teikti pranešimus apie įvykius su detaliais paaiškinimais, nurodant smurtautojus, smurto situaciją, aplinkybes, galimus liudininkus. Atvejų registracija vykdoma pagal organizacijos gautų dokumentų registravimo taisykles.
- Organizacijos kultūros ugdymas įsipareigojant, kad bus užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata visais su darbu susijusiais aspektais. Aiškiai apibrėžiamos darbuotojų pareigos ir atsakomybės. Netolerancija psichologiniam smurtui ir mobingui bei skatinamos diskusijos, gerbiama kitokia pozicija, nuomonė.
- Fizinės darbo aplinkos gerinimas užtikrinant, kad darbo vieta būtų saugi, patogi, tinkamai įrengta ir prižiūrima.
- Antriniai prevenciniai veiksmai:
- Darbuotojų informavimas apie darbuotojų psichologinio saugumo užtikrinimo politiką ir kitas galiojančias tvarkas užtikrinančias, kad visi organizacijoje dirbantys ar naujai įsidarbinantys darbuotojai žinotų ir suprastų organizacijos siektino elgesio taisykles ir vykdomas priemones. Informacijai skleisti pasitelkiami visi galimi būdai: personalo susirinkimai, padalinių informacinės lentos, informaciniai pranešimai, atmintinės, dalomoji medžiaga ir kiti būdai.
- Inicijuojami personalo mokymai atsižvelgiant į poreikius ir esamą situaciją.
- Nuolat stebima situacija, atsižvelgiant į psichosocialinės rizikos veiksnius, organizuojamas, atliekamas ir esant reikalui atnaujinamas psichosocialinės rizikos vertinimas padaliniuose.
- Tretiniai prevenciniai veiksmai:
- Psichologinį smurtą ir mobingą patyrusių ar mačiusių darbuotojų psichologinių traumų ir streso lygio mažinimas, skubiai ir efektyviai nagrinėjant galimo psichologinio smurto ar mobingo atvejus, teikiant rekomendacijas administracijai ir/ar padaliniams, informuojant, kur galima kreiptis dėl medicinos psichologo paslaugų ir sudarant sąlygas visiems organizacijos darbuotojams jas gauti darbo metu.
- Sąlygų dalytis patirtimi sudarymas organizuojant darbuotojų susirinkimus, skatinant darbuotojus kalbėti apie savo patirtis, informuoti atsakingus asmenis ir ieškoti pagalbos, gauti paramos iš kolegų.
- Stengtis iškilusias problemas spręsti neformaliomis priemonėmis - pokalbiu su smurtautoju, psichologo konsultacijos rekomendavimu, o jei to nepakanka, naudoti drausmines priemones - raštišką įspėjimą, perkėlimą į kitą skyrių ar pareigas, atleidimą iš darbo.
- Drausminės procedūros numatomos ir taikomos smurtautojams, atsižvelgiant į abiejų smurto įvykyje dalyvavusių pusių paaiškinimus, nurodomas aplinkybes, ankstesnį smurtautojo elgesį, objektyviai jas išklausius.
Psichologinio Smurto ir Mobingo Darbe Atvejų Registravimo ir Nagrinėjimo Tvarka
Organizacijos turi nustatyti psichologinio smurto ir mobingo darbe atvejų registravimo ir nagrinėjimo tvarką.
- Galimai patirtus ar pastebėtus psichologinio smurto ir mobingo atvejus nagrinėja, prevencines priemones siūlo organizacijos vadovo įsakymu sudaryta ir patvirtinta Etikos komisija (toliau - Komisija), o esant reikalui (darbuotojui pareiškus nepasitikėjimą) organizacijos vadovo įsakymu sudaroma atskira komisija atvejui tirti.
- Darbuotojas, galimai patyręs ar pastebėjęs psichologinio smurto ar mobingo atvejį, turi teisę (taip pat ir anonimiškai) apie jį pranešti informuojant savo tiesioginį vadovą, nurodant informaciją: asmens vardą ir pavardę, kontaktus (el. Nr.) (nebūtina, bet pageidautina siekiant tikslesnio tyrimo, išvadų ir tikslingos prevencijos); padalinį; įvykio datą (arba periodą nuo - iki); galimus iniciatorius, nukentėjusius, liudininkus; pranešimą pildančio asmens sąsajas su įvykiu; detalų įvykio aplinkybių aprašymą; siūlomas prevencines priemones (jei esama pasiūlymų).
- Galimo psichologinio smurto ar mobingo darbe atvejo nagrinėjimo procedūra:
- pradedama nedelsiant gavus rašytinę informaciją Politikoje nurodytomis priemonėmis arba kitais būdais (visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kt.);
- galimo psichologinio smurto ar mobingo atvejis nedelsiant užregistruojamas ir Atsakingas asmuo informuoja Komisiją bei pateikia gautą medžiagą susipažinimui;
- Komisija turi teisę prašyti darbuotojo, galimai patyrusio ar pastebėjusio psichologinio smurto ar mobingo atvejį, galimai įvykyje dalyvavusių asmenų (įvykio liudininkų, nukentėjusiųjų, galimų smurtautojų) ir kitų darbuotojų paaiškinimo, informacijos patikslinimo raštu ar žodžiu ir turimų įrodymų pateikimo;
- darbuotojas, galimai patyręs ar pastebėjęs psichologinio smurto ar mobingo atvejį, galimai įvykyje dalyvavę asmenys (įvykio liudininkai, nukentėjusieji, galimi smurtautojai) ir kiti darbuotojai privalo bendradarbiauti su Komisija ir teikti visą atvejo tyrimui reikalingą informaciją;
- surinkus informaciją, rengiamas Komisijos posėdis, kuriame atvejis aptariamas ir teikiamos išvados bei prevencinės priemonės BSG administracijai;
- Komisijos posėdžius protokoluoja ir su Komisijos veikla susijusius dokumentus registruoja Atsakingas asmuo.
- Organizacijos užtikrina darbuotojų, pateikiančių pranešimą dėl psichologinio smurto ar mobingo konfidencialumą, objektyvumą ir nešališkumą visų galimo psichologinio smurto ar mobingo atvejo dalyvių atžvilgiu.
- Organizacijos užtikrina, kad darbuotojai bus apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jei pateiks pranešimą dėl galimai patirto ar pastebėto psichologinio smurto ar mobingo atvejo.
- Komisija teikia organizacijos vadovui metinę veiklos ataskaitą o užregistravus atvejį iškart jį informuoja.
Perdegimas Darbe: Priežastys, Pasekmės ir Prevencija
Perdegimas darbe - viena dažniausių šiuolaikinio žmogaus problemų. Perdegimą išgyvenantys žmonės jaučiasi išeikvoję savo energiją, juos kamuoja emocinio arba fizinio išsekimo jausmas. Jiems būdingas atsiribojimas ir cinizmas savo darbo atžvilgiu, nejautrumas tam tikriems reikšmingiems profesiniams aspektams - jie gali tapti nedėmesingi, irzlūs ir nekantrūs bendraujant su klientais, bendradarbiais ar vadovais. „Perdegę“ žmonės nustoja jausti pasitenkinimą savo darbu, jiems sunku susikoncentruoti atliekant įprastas užduotis. Kartais perdegimas gali turėti ir fizinių simptomų - pablogėja miegas, dažniau skauda galvą, atsiranda virškinimo trakto problemų.
Perdegimo Priežastys
Profesinio perdegimo priežasčių yra daug, jie susiję su darbe patiriamu stresu. Tokio streso šaltiniai gali būti susiję su neaiškiais reikalavimais darbe (kai neaišku, ko iš darbuotojo norima, kokios jo atsakomybės ribos), su darbo aktyvumo lygiu (kai darbas itin monotoniškas arba ypatingai chaotiškas), su prastu psichologiniu klimatu kolektyve (nepakankama kolegų parama, patyčios ir nuolatinis nepagarbus elgesys), nenormuotu darbo krūviu arba itin svarbiais priimamais sprendimais. Dažniausiai tai būna kelių aplinkybių derinys.
Be išorinių veiksnių visada egzistuoja ir kiti - individualūs. Gali būti taip, kad du žmonės dirba tą patį darbą, kuris vienam sukelia perdegimą, o kitam - ne. Visi mes skiriamės savo resursais, gebėjimu susitvarkyti su sunkumais, turime tam tikrų asmeninių savybių ar nuostatų, kurios gali sustiprinti arba padėti mums apsisaugoti nuo perdegimo.
Žmonės, kurie labai stipriai tapatina save su darbu, rizikuoja perdegti labiau, palyginus su tais, kurie išlaiko asmeninio ir darbinio gyvenimo balansą. Prie didesnės rizikos grupės priskiriami „padedančiųjų“ profesijų atstovai, pvz., medikai.
Perfekcionizmas kaip psichologinė charakteristika yra siejamas su aukštais reikalavimais sau ir kitiems, siekiu darbus atlikti nepriekaištingai, o taip pat ir susirūpinimu tuo, ką apie tave pagalvos kiti. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad ne visi perfekcionistai rizikuoja perdegti darbe. Stipresnius perdegimo darbe simptomus patiria tie žmonės, kurie bijo kitų žmonių neigiamo vertinimo (palyginus su tais, kurie tiesiog siekia aukštų rezultatų).
Perdegimo Prevencija
Geriausias perdegimo vengimo būdas - jo profilaktika. Kuo daugiau psichologinių resursų žmogus turi, tuo mažesnė tikimybė perdegti darbe, todėl svarbus darbo ir asmeninio laiko balansas. Jeigu darbas intensyvus, poilsis irgi turi būti toks - įvairus, sukeliantis teigiamas emocijas. Tai gali būti įvairūs užsiėmimai, skaitymas (ne darbo literatūros), sportas, mokymai, naujų įgūdžių lavinimas arba bendra veikla su draugais, šeima. Vieno teisingo recepto nėra - kiekvienas gali rinktis pagal save. Kartais ir nieko neveikimas yra geriausias poilsis.
Ką Daryti Patyrus Perdegimą?
Tam tikrais atvejais visiškas veiklos krypties pakeitimas yra būtinas. Kai kuriems žmonėms užtenka pasiimti ilgesnes atostogas, kitaip planuoti savo darbo dieną ar veiklas. Kitiems gali būti naudinga psichoterapija arba trumpalaikis psichologinis konsultavimas, kurio metu išaiškinamos problemos priežastys ir sudaromas aktyvus veikimo planas.
Žmonėms, kurių perdegimas susijęs su šalia esančiais depresijos arba nerimo sutrikimais, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas, dėl kurio būtina tartis su gydytoju. Kol kas Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nėra profesinio perdegimo sutrikimo diagnozės, tačiau jis vertinamas kaip sąlyga, kuri apsunkina žmogaus funkcionavimą ir gali reikalauti specialistų pagalbos.
#
tags: #fizines #salygos #psichologas