Daugeliui žmonių gyvenimo kokybė asocijuojasi su laime ir prasme. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paprasti dalykai, tačiau, kaip pastebėjo jau Aristotelis, jų supratimas ir pasiekimas nėra toks jau lengvas. Šiame straipsnyje remsimės psichologinės gerovės samprata, kuri apima subjektyvią gerovę, laimę ir laimingumą. Aptarsime asmeninio augimo svarbą, remiantis eudaimoninėmis teorijomis ir Liniauskaitės ir Kairio įžvalgomis apie laiko suvokimą.
Psichologinė gerovė ir asmeninis augimas
Psichologinė gerovė yra kompleksinė sąvoka, apimanti įvairius aspektus, susijusius su žmogaus savijauta ir funkcionavimu. A. Maslow akcentavo savęs aktualizavimą, augimą ir poreikių hierarchiją, kurioje išskyrė saugumo ir augimo motyvus. Augimo motyvai skatina žmogų tobulėti, siekti iššūkių ir realizuoti savo potencialą. Tačiau šie motyvai priklauso nuo saugumo poreikių patenkinimo.
Savęs determinacijos teorija taip pat pabrėžia augimo motyvų priklausomybę nuo autonomijos, kompetencijos ir susietumo poreikių. Analizuojant augimo vaidmenį psichologinei gerovei, svarbu atkreipti dėmesį į gebėjimą atspindėti savo vidinę patirtį ir gebėjimą veikti bei įgyvendinti. Šie aspektai įtakoja asmenybės psichosocialinę brandą, išmintį, prasmingumą ir psichologinę gerovę.
Asmeninio augimo svarba ir tyrimų trūkumas
Asmeninis augimas yra vertinama savybė visame pasaulyje, nepriklausomai nuo kultūros ar politinės padėties. Vis dėlto, šiai sričiai ir jos sąsajoms su psichologine gerove skiriama per mažai dėmesio moksliniuose tyrimuose. Moksliniai tyrimai nagrinėja tiek asmenybės savybių įtaką, tiek pačių augimo tikslų kryptingumą.
Bauer ir Adams (2010) tyrimas parodė, kad augimo tikslai turėjo didesnės įtakos asmenybės brandai ir psichologinei gerovei nei didžiojo penketo asmenybės bruožai (išskyrus sąmoningumą). Kiti autoriai teigia, kad tokios asmens savybės kaip išmintis, dorybingumas, prasmingumo suvokimas ir jo įgyvendinimas teigiamai koreliuoja su psichologine gerove ilgalaikėje perspektyvoje.
Taip pat skaitykite: Asmenybės tyrimai ir gyvūnų gerovė
Bauer, McAdams ir Sakaeda (2005) pabrėžia, kad augimo motyvus galima apibūdinti kaip įžvalgius, susijusius su išmoktomis pamokomis ar turinčius įtakos asmenybės raidai. Tačiau motyvai, reprezentuojantys malonumą, gyvenimo pamokas ar skausmingą patyrimą, labiau sietini su saugumo išsaugojimu/palaikymu ir neskatina brandos.
Augimo motyvai ir psichologinė gerovė
Autoriai Bauer, Park, Montoya ir Wayment (2015) nurodo, kad gebėjimas atspindėti savo vidinę patirtį įtakoja asmenybės brandą, bet nebūtinai psichologinę gerovę, o gebėjimas veikti/įgyvendinti labiau sietinas su psichologine gerove, bet nebūtinai su asmenybės branda. Kitas tyrimas (Bauer, McAdams, Sakaeda, 2005) nurodo, kad augimo tikslų supratimas reikšmingai siejamas su branda ir psichologine gerove. Panašūs duomenys gauti ir Bauer, Schwab, McAdams (2011) tyrime, kuriame nustatyta, kad asmens gebėjimas atspindėti savo vidinę patirtį turi įtakos psichologinei gerovei. Bauer ir McAdams (2004) daro išvadą, kad tyrimo dalyviai, kurie turėjo augimo tikslus, buvo ne tik labiau brandūs, bet ir jų patiriama psichologinė gerovė turėjo aukštesnius rodiklius.
Praktinė nauda
Asmeninio augimo ir psichologinės gerovės svarba yra aktuali ne tik individui, bet ir valstybei. Deja, dažnai valdžios atstovai labiau linkę akcentuoti piniginius santykius ir BVP. Tačiau svarbu atminti, kad tiek ekonomiką, tiek BVP kuria žmogus, ir kuo jis geriau jausis, tuo daugiau naudos atneš.
Laiko perspektyvos tyrimai
Šiuolaikinėje visuomenėje laiko suvokimas yra dinamiškas ir nuolat kinta. Individualus psichologinio laiko patyrimas įgauna naujų savybių: nelinijiškumas, fragmentiškumas ir neprognozuojamumas. Šie pokyčiai veikia žmonių gyvenimus, todėl būtini išsamesni tyrimai šioje srityje.
Nors laiko perspektyvos (LP) tyrimai nėra plačiai paplitę, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ši sritis sulaukė didesnio dėmesio. Ypač po to, kai P. Zimbardo ir jo kolegos pradėjo savo tyrimus LP srityje. LP suprantama kaip būsena ir procesas, kurio metu individai automatiškai suskirsto savo asmeninius patyrimus į ateities, dabarties ir praeities laiko rėmus. P. Zimbardo ir J. Boyd (1999; 2008) teigia, kad egzistuoja individualūs LP skirtumai, t. y., kiekvienas individas gali būti apibūdinamas visomis 5 LP, tik skirtingai pasireiškiančiomis. Be to, žmonės linkę sutelkti dėmesį į vieną ar kitą laiko perspektyvą (praeitį, dabartį, ateitį), ir šios tendencijos yra palyginti stabilios.
Taip pat skaitykite: J. Kairys: gyvenimas ir darbai
LP dažnai apibrėžiama kaip požiūris (Zimbardo ir Boyd, 2008), nors kai kurie autoriai teigia, kad LP yra „dispozicinė charakteristika, kuri įtakoja individualius pasirinkimus, veiksmus ir sprendimus“ (Luyckx ir kt., 2010, p. 240), taigi, asmenybės bruožas (Gorman ir Wessman, 1977, cituojama pagal Boniwell ir Zimbardo, 2004).
LP raida
LP raida žmogaus gyvenime taip pat yra nepakankamai ištirta. Dauguma tyrimų yra susiję su tam tikra amžiaus grupe, pvz., paaugliais, studentais ar suaugusiaisiais. Tyrimai, apimantys kelias amžiaus grupes, yra reti. Šis tyrimas siekia išplėsti perspektyvą, įtraukiant įvairaus amžiaus grupių vyrus ir moteris, siekiant geriau suprasti šį psichologinį fenomeną ir jo aspektus, tokius kaip LP pokyčiai, pokyčius skatinantys veiksniai, individualūs skirtumai ir kt.
Nepaisant to, kad LP yra laikomas esminiu fenomenu, kuris atsispindi žmogaus elgesyje ir yra veikiamas socialinių, šeimos, kultūrinių ir kitų veiksnių, tyrimų apie ryšį tarp šių veiksnių ir LP vis dar trūksta. Lietuvoje tokie tyrimai iš viso nebuvo atlikti, o kitur tai taip pat yra reta tema.
Mokslinis naujumas
Lietuvoje tai yra pirmas bandymas atlikti išsamų LP tyrimą. Iki šiol tik keli tyrimai siekė išmatuoti tam tikrus atskirus LP aspektus, pavyzdžiui, A. Liniauskaitės tyrimai (Liniauskaitė, 2007, 2005), Sondaitės darbai apie paauglių orientaciją į ateitį, T.Shirai ir D. Ąžuolo tarpkultūriniai tyrimai (2005) arba L. Ąžuolo disertacija (2000), kurioje nagrinėjamas subjektyvus laiko patyrimas (tema labai artima LP).
Šioje disertacijoje atliekama plati LP analizė, įskaitant istorinę LP raidą, LP modelių ir koncepcijų kaitą bei pagrindinių LP darbų apžvalgą, kurią atliko tiek Lietuvos, tiek kitų šalių tyrėjai. Kadangi neradome jokio empirinio tyrimo, bandančio pagrįsti LP klasifikavimą kaip tam tikrą psichinį fenomeną (pvz., kaip kognityvinį-motyvacinį procesą, kaip požiūrį, kaip asmenybės bruožą), šioje disertacijoje, SEM priemonėmis, siekėme sukurti modelį, kuris leistų mums ištirti galimybę klasifikuoti LP kaip asmenybės bruožą - teoriniu lygiu šią galimybę aptaria keli autoriai (Gorman ir Wessman, 1977, cituojama pagal Boniwell ir Zimbardo, 2004; Luyckx ir kt., 2010 ir kt.). Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina minėtas teorines prielaidas, t. y., LP, atrodo, turi savo vietą Penkių faktorių asmenybės bruožų modelyje.
Taip pat skaitykite: Apie A. Kairį ir O. Šteinberg
Šioje disertacijoje daugiausia dėmesio skiriama LP tyrimui suaugusiųjų amžiuje. Mes ištyrėme LP ypatumus šiose amžiaus grupėse: 18-23, 30-50, >60. Kaip jau minėta anksčiau, dauguma LP tyrimų atliekami su aukštųjų mokyklų ar kolegijų studentų imtimi, o tik keli tyrimai naudojo dalyvius, atstovaujančius skirtingoms amžiaus grupėms (Fingerman ir Perlamutter, 1993; Hultsch ir Bortner, 1974; Cate ir John, 2007; Holman ir Silver, 2005; Nurmi, 1989 ir kt.). Ir net ir pastaruoju atveju rezultatai yra gana fragmentiški, nes dauguma tyrimų orientuojasi tik į ateities LP.
Praktinė reikšmė
Jei būtų įrodyta, kad LP gali būti įtraukta į Penkių faktorių modelio struktūrą (mūsų rezultatai, atrodo, patvirtina šią prielaidą), LP vaidmens žmogaus elgesyje paaiškinimas būtų iš esmės išplėstas. Šios disertacijos rezultatai rodo, kad laiko perspektyva gali būti tokia pat svarbi kaip asmenybės bruožai prognozuojant, pavyzdžiui, alkoholio vartojimą. Taigi, specialistai, dirbantys su įvairiomis prevencijos programomis, turėtų atsižvelgti į savo klientų LP ypatumus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad LP yra palyginti stabili žmogaus gyvenime, tam tikros prevencinės, į intervenciją orientuotos ar mokymo programos galėtų būti peržiūrėtos.
Laiko perspektyva yra glaudžiai susijusi su žmogaus veiklos organizavimu ir planavimu laike. Laiko perspektyva sieja žmogaus retrospektyvius, dabartinius ir perspektyvius gyvenimo patyrimus. Galiausiai, šis tyrimas paneigia populiarius mitus apie LP, „tipišką“ tam tikrai amžiaus grupei. Pavyzdžiui, dažnai manoma, kad jauni žmonės dažniausiai orientuoti į ateitį, o mūsų rezultatai rodo, kad jų dominuojanti LP yra dabarties hedonistinė. Be to, pagal mūsų tyrimą, orientacija į ateitį linkusi didėti su amžiumi - priešingai tradiciniam požiūriui, kad tai yra jaunų žmonių bruožas.
Asmenybės bruožai gali prognozuoti individo elgesį daugelyje sričių. 2 tyrime (N = 153), be ZTPI, buvo naudojamas NEO Personality Inventory-Revised (NEO PI-R), matuojantis ne tik penkis plačius aukštesniojo lygio asmenybės bruožus, bet ir siauresnius žemesniojo lygio bruožus (facetes), kurie yra žemiau asmenybės hierarchijoje. Šis instrumentas leido detaliau išanalizuoti ryšį tarp laiko perspektyvos ir asmenybės bruožų.
Tyrimo metodai
Šiame tyrime buvo naudojami įvairūs instrumentai laiko perspektyvai ir asmenybės bruožams matuoti:
- Zimbardo Time Perspective Inventory (ZTPI): klausimynas, skirtas įvertinti penkias laiko perspektyvas: praeities negatyvią, dabarties hedonistinę, ateities, praeities pozityvią ir dabarties fatalistinę.
- Life Events Scale: skalė, kurioje respondentai vertino svarbiausius savo gyvenimo įvykius emociniu požiūriu.
- Line Division Task: užduotis, kurioje respondentai turėjo padalinti liniją į tris dalis, atspindinčias jų praeities, dabarties ir ateities trukmę.
- NEO Personality Inventory-Revised (NEO PI-R): klausimynas, skirtas įvertinti penkis pagrindinius asmenybės bruožus (neurotiškumą, ekstravertiškumą, atvirumą patirčiai, sutarumą ir sąmoningumą) ir jų smulkesnius aspektus.
- NEO Five Factor Inventory (NEO FFI): sutrumpinta NEO PI-R versija, skirta įvertinti penkis pagrindinius asmenybės bruožus.
- Socio-demographic questionnaire: klausimynas, skirtas surinkti duomenis apie respondentų socialinę ir demografinę padėtį.
Duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS ir Mplus statistines programas.
Tyrimo rezultatai
Buvo patikrintas laiko perspektyvos matavimo instrumentų validumas. Iš visų minėtų instrumentų tik ZTPI anksčiau buvo patikrintas validumas Lietuvos imtyje (Liniauskaitė ir Kairys, 2009). Life Events Scale ir Line Division Task koreliacijos su ZTPI ir socialiniais-demografiniais kintamaisiais (pačių pranešta sėkmė mokykloje, rūkymas, alkoholio vartojimas, subjektyvus sveikatos įvertinimas) neatitiko teorinių prielaidų. Todėl šie instrumentai (t. y. ZTPI faktorių struktūra. Atlikus tiriamąją faktorių analizę, paaiškėjo penki aiškūs faktoriai. Atlikus patvirtinamąją faktorių analizę, keli tinkamumo indeksai buvo žemiau priimtino lygio (CFI ir TLI indeksų reikšmės <0,64). Kita vertus, prasti tinkamumo indeksai yra dažnas atvejis daugelyje ZTPI adaptacijų skirtingose šalyse.
Ryšys tarp laiko perspektyvos ir asmenybės bruožų
Siekiant įgyvendinti šį tyrimo tikslą ir uždavinius, buvo ištirtas ryšys tarp laiko perspektyvos ir asmenybės bruožų.
1 lentelė. Ryšys tarp laiko perspektyvos ir asmenybės bruožų
| Laiko perspektyva | Tyrimas | Neurotiškumas | Ekstravertiškumas | Atvirumas | Sutarumas | Sąmoningumas |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Ateities laiko perspektyva | I | -0.145*** | 0.05 | -0.121** | 0.189*** | 0.659*** |
| II | -0.046 | -0.053 | -0.153 | -0.009 | 0.671*** | |
| Praeities pozityvi LP | I | 0.03 | 0.218*** | 0.048 | 0.244*** | 0.195*** |
| II | -0.011 | 0.163* | 0.2* | 0.163* | -0.03 | |
| Dabarties fatalistinė LP | I | 0.324*** | -0.062 | -0.114** | 0.088* | -0.137** |
| II | 0.437*** | -0.215** | -0.125 | 0.255** | -0.466*** | |
| Dabarties hedonistinė LP | I | 0.075 | 0.379*** | 0.342*** | -0.134** | -0.192*** |
| II | 0.061 | 0.534*** | 0.433*** | -0.129 | -0.261** | |
| Praeities negatyvi LP | I | 0.460*** | -0.189*** | -0.053 | -0.108** | -0.162*** |
| II | 0.606*** | -0.319*** | -0.182* | 0.105 | -0.288*** |
Pastaba. *** Koreliacija statistiškai reikšminga, p<0.001; ** Koreliacija statistiškai reikšminga, p<0.01; * Koreliacija statistiškai reikšminga, p<0.05.
Abu tyrimai rodo teigiamas koreliacijas tarp ateities LP ir sąmoningumo (r=0.671; p<0.001); praeities pozityvi LP teigiamai koreliuoja su ekstravertiškumu ir sutarumu; dabarties fatalistinė LP teigiamai koreliuoja su neurotiškumu ir sutarumu ir neigiamai koreliuoja su sąmoningumu. Padidėjęs dabarties hedonistinės LP rezultatas susijęs su padidėjusiais ekstravertiškumo ir atvirumo patirčiai rezultatais bei sumažėjusiu sąmoningumo rezultatu. Praeities negatyvi LP teigiamai koreliuoja su neurotiškumu ir neigiamai koreliuoja su ekstravertiškumu ir sąmoningumu.
Kaip matyti iš 2 lentelės, visos laiko perspektyvos yra susijusios su asmenybės bruožais, o daugelio koreliacijų efektas yra bent jau vidutinis (r=0.243), remiantis J. Cohen rekomendacijomis (cituojama Volker, 2006). Kai kurios koreliacijos yra neįprastai didelės, jų koeficientai artėja arba viršija 0.5 reikšmę. Pavyzdžiui, koreliacija tarp ateities LP ir: pareigingumo (r=0…
tags: #liniauskaite #ir #kairys #laiko #suvokimas