Įvadas
Daugumai mūsų yra tekę girdėti begalę svarstymų apie tai, kas yra gera gyvenimo kokybė, iš ko ji susideda ir kokia jos įtaka žmogui. Tikriausiai didžioji dalis sutiks, kad mąstant apie gyvenimo kokybę, pirmiausiai į galvą ateina du dalykai, kurie yra nekintantys laike: tai laimė ir prasmė. Šiame straipsnyje aptariami gyvūnų asmenybės tyrimai ir diskusijos, ar gyvūnų elgesio skirtumams aiškinti galime taikyti žmogaus asmenybei aprašyti sukurtas teorijas. Taip pat nagrinėjamos psichologinės gerovės sąsajos su asmeniniu augimu ir branda.
Gyvūnų asmenybės tyrimai
Straipsnyje analizuojamos mokslinės gyvūnų asmenybės paieškos ir diskusijos, ar gyvūnų elgesio skirtumams aiškinti galime taikyti žmogaus asmenybei aprašyti sukurtas teorijas. Gyvūnų asmenybės tyrimuose naudojamos dvi pagrindinės technikos - grįsta elgesio kodavimu ir grįsta elgesio vertinimu. Kadangi abi jos turi pranašumų ir trūkumų, tyrimuose, jei galima, prasminga taikyti jų derinius. Atliktų tyrimų analizė rodo, kad, aiškinant gyvūnų asmenybę, daugiausia vilčių teikia asmenybės bruožų teorija.
Psichologinė gerovė ir asmeninis augimas
Siekiant susikalbėti kaip galima geriau, visų pirma svarbu susitarti dėl vienodo to paties reiškinio, nagrinėjamo kaip laimės pojūčio, įvardinimo. Kaip nurodo monografijos „Lietuvos gyventojų psichologinė gerovė ir jos veiksniai“ autoriai, geriausia yra naudotis psichologinės gerovės samprata, kaip sinonimu, subjektyviai gerovei, laimei ar laimingumui įvardinti (Bagdonas, Kairys, 2013).
Eudaimoninės teorijos ir asmeninis augimas
Siekiant apsibrėžti, kas yra asmeninis augimas, neišvengiamai teks paliesti eudaimonines teorijas nagrinėjančias psichologinę gerovę iš humanistinių perspektyvų: A. Maslow darbuose didelis dėmesys skiriamas savęs aktualizavimui, augimui, poreikiams pagal hierarchiją, kur skiriami du motyvai: vienas apibrėžiamas labiau kaip saugumo, kitas augimo. Augimo motyvai skatina žmogų tobulėti, tyrinėti, siekti iššūkių, mokytis ir didinti savęs realizavimo potencialą. Abu motyvai yra svarbūs. Tačiau augimo motyvai priklauso nuo saugumo poreikių patenkinimo: savęs vertės jausmo, priklausymo tam tikrai grupei, psichologinių poreikių, fizinio saugumo patenkinimo. Labai panašiai postuluoja savęs determinacijos teorija (angl. self-determination theory), nurodydama augimo motyvų priklausomybę nuo trijų psichologinių poreikių: autonomijos, kompetencijos ir susietumo (angl. relatedness).
Asmeninio augimo kryptys
Kaip atspirties taškus imant aukščiau minėtas eudaimonines teorijas, analizuojant augimo vaidmenį psichologinei gerovei, pagrindinis dėmesys būtų skiriamas dviem kryptimi: kur vienas aspektas apima gebėjimą atspindėti savo vidinę patirtį (angl. reflective) ir kitas akcentuojantis gebėjimą veikti/įgyvendinti (angl. experiantial). Tai kryptys, kurios įtakoja asmenybės psichosocialinę brandą, išmintį, prasmingumą ir su tuo susijusią psichologinę gerovę. Šis psichologinės gerovės modelis pasiūlytas J. J. Asmeninis augimas yra plačiai pageidaujama asmeninė savybė ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniu mastu, nepriklausomai nuo šalies kultūros ar politinės padėties (Bauer and Wayment 2008; Kashdan et al. 2008; Nussbaum 2011).
Taip pat skaitykite: Laiko suvokimas: psichologinis aspektas
Asmeninio augimo tyrimų svarba
Deja, ši asmeninio augimo sritis bei jo sąsajos su psichologine gerove yra sulaukusios nepakankamo dėmesio ir nepelnytai neįvertinta mokslinė kryptis (Bauer, Park, Montoya, Wayment, 2015). Kaip teigia Bauer ir kt. (2015), 2013 metų duomenimis PsyINFO duomenų bazės rezultatai rodo, kad tik kiek daugiau nei dvi dešimtys peržiūrų buvo atliktos naudojant augimo (angl. growth motivation) užklausą. Moksliniai tyrimai Academic Search Complete (EBSCO) duomenų bazėje, nagrinėjantys augimo ir psichologinės gerovės sąsajas pateikia įvairiapusius duomenis nagrinėjančius tiek asmenybės savybių įtaką, tiek pačių augimo tikslų kryptingumą.
Augimo tikslai ir asmenybės bruožai
Bauer, Adams (2010) tyrimo duomenys nurodo, kad augimo tikslai turėjo didesnės įtakos asmenybės brandai ir psichologinei gerovei nei didžiojo penketo asmenybės bruožai (išskyrus sąmoningumą). Kiti autoriai papildo išsakytą mintį ir nurodo, kad tokios asmens savybės kaip išmintis, dorybingumas, prasmingumo suvokimas ir jo įgyvendinimas - bruožai apibūdinantys psichosocialinę brandą ir teigiamai koreliuojantys su psichologine gerove ilgalaikėje perspektyvoje (Bauer, Park, Montoya, Wayment, 2015).
Augimo motyvų įtaka asmenybės raidai
Bauer, McAdams, & Sakaeda (2005) pabrėžia, kad augimo motyvus galima apibūdinti kaip įžvalgius (pvz. „Aš supratau ką turiu daryti su savo gyvenimu“), išmoktos pamokos (pvz: Aš supratau, kaip padaryti mūsų santykius geresniais“) ar turinčius įtakos asmenybės raidai (pvz. „Aš užaugau. Dabar mes pasitikime vienas kitu labiau“) - atspindi posūkius asmens gyvenime, kurie skatina brandą. Tačiau augimo motyvai reprezentuojantys malonumą (pvz. „Tai buvo pats nuostabiausias dalykas mano gyvenime“), gyvenimo pamokas (pvz. „Tikiuosi, kad tai daugiau niekada nepasikartos“) ar skausmingą patyrimą (pvz. „Viskas pasikeitė. Aš tapau kitu žmogumi“) reprezentuoja arba siekį išsaugoti situaciją, arba saugumo siekį - tai motyvai neskatinantys brandos, bet labiau sietini su saugumo išsaugojimu/palaikymu. Panašiai tvirtino ir A. Maslow (1968), kad įvykiai asmenį pastūmėja arba saugumo arba augimo link.
Kokybinių savybių augimas ir veiklos įgyvendinimas
Minėtame tyrime (žiūrėti ten pat) tyrėjai svarbų akcentą deda dviem skirtingomis kryptimis: viena vertus pabrėžiamas kokybinių savybių augimas t.y. galėjimas atspindėti save, savo vidinius patyrimus ir išmintį; kita vertus pabrėžiamas ir asmens gebėjimas įgyvendinti prasmingas veiklas, tiek patirti abipusiu ryšiu pagrįstus santykius.
Moksliniai tyrimai apie augimo motyvus ir psichologinę gerovę
Autoriai Bauer, Park, Montoya, Wayment (2015) nurodo, kad gebėjimas atspindėti savo vidinę patirtį (angl. reflective) įtakoja asmenybės brandą, bet nebūtinai psichologinę gerovę, tuo tarpu gebėjimas veikti/įgyvendinti (angl. experiantial) labiau sietinas su psichologine gerove, bet nebūtinai su asmenybės branda. Kitas tyrimas atliktas Bauer, McAdams, Sakaeda (2005) nurodo, kad augimo tikslų supratimas reikšmingai siejamas su branda ir psichologine gerove. Panašiai kaip ir Bauer, Schwab, McAdams (2011) atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad asmens gebėjimas atspindėti savo vidinę patirtį, turi įtakos psichologinei gerovei. Bauer, McAdams (2004), daro išvadas, kad tyrimo dalyviai, kurie turėjo augimo tikslus, buvo ne tik labiau brandūs, bet ir jų patiriama psichologinė gerovė turėjo aukštesnius rodiklius.
Taip pat skaitykite: J. Kairys: gyvenimas ir darbai
Praktinė nauda
Naudinga ir valstybiniu, politiniu, ekonominiu mastu, nes, deja, mūsų valdžios atstovai vis dar yra labiau linkę akcentuoti piniginius santykius, BVP, santykius su užsienio valstybėmis ir panašiai (Bagdonas, Kairys, 2013). Žinoma, jokiu būdu nesiekiant sumenkinti šių sričių naudos ir svarbos ar kaip nors kitaip varžyti į materializmą nukreiptų vertybių, vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ekonomiką, tiek BVP kuria žmogus, ir kuo jis geriau jausis, kuo bus labiau laimingas, tuo daugiau naudos atneš.
Išvados
Šis straipsnis apžvelgė gyvūnų asmenybės tyrimus ir psichologinės gerovės sąsajas su asmeniniu augimu. Nors gyvūnų elgesio skirtumams aiškinti naudojamos žmogaus asmenybės teorijos kelia diskusijų, asmenybės bruožų teorija teikia daugiausia vilčių. Psichologinės gerovės kontekste, asmeninis augimas, ypač gebėjimas atspindėti savo vidinę patirtį ir įgyvendinti prasmingas veiklas, yra svarbūs veiksniai. Šių sričių tyrimai gali būti naudingi ne tik asmeniniu, bet ir valstybiniu lygiu, skatinant žmonių laimę ir gerovę.
Taip pat skaitykite: Apie A. Kairį ir O. Šteinberg
tags: #kairys #liniauskaite #gyvunu #asmenybe