Šiame straipsnyje nagrinėjamos loginių elgesio pasekmių taikymo galimybės ir strategijos, siekiant padėti tėvams efektyviau valdyti vaikų elgesį, ugdyti savarankiškumą ir atsakomybę.
Įžanga
Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname streso ir įtampos, tėvams iškyla iššūkių valdant vaikų elgesį. Svarbu ne tik nubrėžti ribas, bet ir mokėti tinkamai komunikuoti su vaiku, užtikrinant abipusę pagarbą ir supratimą. Straipsnyje aptarsime, kaip naudoti „Aš“ kalbą, logines pasekmes ir teisingai formuluoti sakinius, kad vaikas jaustųsi suprastas ir išmoktų tinkamai rinktis.
"Aš" Kalbos Naudojimas
Vienas iš efektyviausių būdų komunikuoti su vaiku yra naudoti „Aš“ kalbą vietoje „Tu“ kalbos. Tai reiškia, kad pradedate sakinį nuo to, kaip jūs jaučiatės konkrečioje situacijoje, kai vaikas elgiasi vienaip ar kitaip. Pavyzdžiui, vietoje to, kad sakytumėte „Tu vėl grįžai vėliau nei susitarėme“, pasakykite „Man liūdna, kad šiandien tu nesilaikei mūsų susitarimo dėl laiko, kada privalai grįžti“. Šis metodas padeda vaikui suprasti, kaip jo elgesys veikia kitus, ir skatina empatiją.
Loginių Pasekmių Taikymas
Leiskite vaikui patirti natūralias arba logines jo elgesio pasekmes. Natūralios pasekmės - tai tos, kurias vaiko elgesys lemia natūraliai, be jūsų įsikišimo. Pavyzdžiui, jei vaikas nedaro namų darbų, jis gauna pastabą iš mokytojos. O loginės pasekmės - tai jūsų sukurtos vaiko elgesio pasekmės. Bet labai svarbu, kad jos būtų adekvačios vaiko elgesiui ir susijusios su jo elgesiu. Pavyzdžiui, jei vaikas nesilaiko susitarimo dėl laiko prie kompiuterio, kitą dieną tas laikas apribojamas. Jei paauglys nesilaikė susitarimo dėl grįžimo namo laiko, kitą dieną jo prašoma grįžti namo anksčiau.
Svarbūs aspektai taikant logines pasekmes:
- Adekvatumas: Pasekmės turi būti adekvačios vaiko elgesiui.
- Ryšys: Pasekmės turi būti susijusios su vaiko elgesiu.
- Pagarba: Pasekmės neturi žeminti vaiko.
- Nuosaikumas: Pasekmės neturi būti pernelyg griežtos.
Pagrindinis pasekmių tikslas - ne nubausti vaiką, o išmokyti jį tinkamai rinktis. Tai yra labai svarbus gyvenimo įgūdis. Logines pasekmes reikėtų naudoti, kai visi kiti būdai išbandyti.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Teisingas Sakinių Formulavimas
Svarbu pranešti, jog matote ir suprantate vaiko jausmus. Pvz.: Aš matau, jog tu dabar labai ant manęs pyksti, arba aš suprantu, jog tau šiuo metu liūdna. Emocijų įvardijimas, neretai padeda šiek tiek jas nuslopinti. Vaikas jaučiasi matomas ir suprantamas. Vėliau kalbėkite apie ribas ir susitarimus. Nesikoncentruokite į emocijas, jų kontroliuoti vaikas negali, tačiau gali ir turi kontroliuoti savo elgesį. Apribojimai turi būti pasakomi ramiu, savaime suprantamu tonu.
Paauglystės Iššūkiai ir Ribos
Paauglystė yra tapatumo ieškojimo ir ribų nustatymo laikotarpis. Šeimos gyvenimo, mokymosi, neformalaus ugdymo proceso ir laisvalaikio pasikeitimai gali vaikams kelti daug streso ir sunkių išgyvenimų. Įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai ir apžvalgos rodo, kad paaugliai šiuo laikotarpiu išgyvena daugiau nerimo ir turi mažiau galimybių įveikti stresą jiems įprastais būdais.
Svarbu, kad tėvai suprastų šiuos iššūkius ir palaikytų paauglius, padėdami jiems susidoroti su sunkumais.
Patyčios ir Tėvų Rolė
Patyčių tema mokykloje ir visuomenėje išlieka labai aktuali, tai yra problema su, kuria susiduria daugelis vaikų. Nesvarbu, kokiame vaidmenyje - skriaudėjo, patyčių taikinio ar stebėtojo - yra vaikas, kiekvieno vaiko tėvai gali prisidėti prie to, kad patyčių klasėje būtų mažiau. Patyčios yra ne vieno ar dviejų vaikų problema. Tai reiškinys, kuris liečia kiekvieną vaiką klasėje, todėl sprendžiant patyčių problemą svarbus visų tėvų dalyvavimas. Taip pat yra galimybė anonimiškai pranešti apie žinomus patyčių atvejus. Prisiminkime, kokie mitai apie patyčias egzistuoja ir sugriaukime juos, o tėveliams rekomenduojama dalyvauti trumpuose mokymuose, kaip teisingai reaguoti, jei jūsų vaikas susiduria su patyčiomis!
Karantino Įtaka Vaikų Elgesiui
Jau daugiau kaip mėnesį besitęsiantis karantinas tampa didžiuliu išbandymu tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Nuolatinis buvimas namuose, pasikeitęs gyvenimo būdas, nerimas dėl ateities kelia įtampą ir konfliktus. Tai normalu. Tyrimai rodo, kad vaikų tarpusavio nesutarimai, konfliktinės situacijos neišvengiamai pasireiškia kiekvienoje šeimoje, o šiuo laikotarpiu jos gali suintensyvėti. Atminkite, kad kuo mažesnis amžiaus skirtumas tarp brolių ar seserų, tuo labiau išreikšta konkurencija ir tarpusavio kovos. Konkurencija stipriausia tarp tos pačios lyties vaikų.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Strategijos konfliktams valdyti karantino metu:
- Dienos struktūra: Vaikams labai svarbi dienos struktūra. Tad svarbu, kad suaugusieji atsakingai į tai pažiūrėtų. Reikia paskirstyti laiką, kad diena turėtų savo ritmą: atsižvelgiant į aplinkybes aiškiai nustatyti, kada pusryčiauti, pietauti, vakarieniauti, atlikti kažkokią veiklą, ilsėtis, eiti miegoti ir kt.
- Konkurencijos priežastys: Išsiaiškinkite brolių/seserų konkurencijos priežastis. Kartais vienas iš vaikų jaučia, kad jo brolis/sesuo yra „geresnis“, labiau palaikomas, ginamas tėvų/globėjų, ir tai sukelia priešiškumą. Vyresni vaikai pyksta dėl tėvų/ globėjų dėmesio skiriamo jaunesniesiems.
- Nežymūs susipykimai: Nekreipkite dėmesio į nežymius susipykimus ar apsižodžiavimus, leiskite vaikams išsiaiškinti patiems. Kai problema nėra didelė, vaikai dažnai patys randa puikių kūrybiškų sprendimų.
- Fizinė agresija: Iš karto nutraukite fizinę agresiją, išskirdami vaikus. Labai svarbu vaikus mokyti problemų sprendimo įgūdžių tada, kai jie nesipeša.
- Ramus elgesys: Kad ir kas būtų įvykę, elkitės ir kalbėkite ramiai. Susitvardymas, ramus nusiteikimas moko to paties ir vaikus. Visada pasakykite, kokio elgesio tikitės iš vaikų.
- Drausmė ir paskatinimai: Nebijokite drausminti vaikų. Nustatykite paskatinimų sistemą, pvz.: įveskite taisyklę, kad už tam tikrą laikotarpį be peštynių vaikai gauna apdovanojimą. Kuo dažniau girkite, kai vaikai elgiasi tinkamai. Už netinkamą elgesį bauskite, naudodami logines pasekmes, t.y. būdą, kuris yra tiesioginė netinkamo elgesio pasekmė.
- Dėmesys kiekvienam vaikui: Skirkite dėmesį kiekvienam vaikui. Vaikai, kurie jaučiasi mylimi ir priimami, yra mažiau linkę konfliktuoti tarpusavyje.
Rekomendacijos Tėvams Dėl Vaiko Netinkamo Elgesio Mokykloje
Svarbu aptarti su vaiku sunkumų mokykloje dėl netinkamo elgesio priežastis ir išsiaiškinti vaiko požiūrį į tai. Pokalbį galima būtų pradėti nuo to: „Aš pastebėjau, kad tau kyla sunkumų dėl netinkamo elgesio mokykloje. Kas nutiko?“ (Gali būti, kad vaikas paaiškins. Jei atsako nežinau, galima paprašyti, kad jis apie tai pagalvotų ir pasiūlyti pasikalbėti vėliau.) Nesiūlykite savo sprendimo būdų, leiskite vaikui pagalvoti.
Strategijos netinkamam elgesiui mokykloje valdyti:
- Tvarkos aptarimas: Kiekvieną dieną aptarkite su vaiku, kokia yra tvarka klasėje, mokykloje (pvz., 2-3 punktus) koks jo elgesys būtų pageidautinas.
- "Jei-tai" Formuluotė: Kalbėdami apie elgesį, naudokite „jei-tai“ formuluotę, aptarkite galimas pasekmes. Galima suvaidinti tą pačią situaciją su netinkama pabaiga, pvz., jei realiai nutiko ir kokia galėtų būti, pvz., su tinkama pabaiga.
- Elgesio Įvertinimas: Pageidautina kiekvieną dieną įsivertinti elgesį mokykloje 0-1-2-3-4-5 skalėje (kur 0 - toks netinkamas elgesys, kad blogiau ir būti negali, o 5 − pats tinkamiausias pasaulyje) ir jei, pvz., vaikas savo elgesį įvertina mažiau nei 5 balais, galima klausti ko reikia, kad būtų bent vienu balu aukštesnis įvertinimas ir ką vaikas pats dėl to gali padaryti.
- Geri ir Blogi Dalykai: Aptarkite su vaiku 2-3 gerus ir blogus dalykus, kurie nutiko mokykloje.
- Motyvacija: Ieškokite kas labiausiai motyvuoja vaiką elgtis tinkamai, kas mokykloje patinka, kūrybiškai žiūrėkite į mokymąsi ir pasinaudokite kasdieninėmis situacijomis, kad pagerinti skaičiavimo, skaitymo, įgūdžius, pvz., vaikas savarankiškai už savo turimus pinigus kažką parduotuvėj perka; einant pasivaikščioti, ieškoma vienodų (laimingų) mašinos numerių arba tokių automobilių numerių, kurių skaitmenys didžiausi ar iš raidžių susidėlioja skiemenys, rašant sniege ir pan.)
- Taisyklių Sąrašas: Kartu su visais šeimos nariais, jei neturite, sudarykite taisyklių sąrašą, į kurį būtų įtrauktas ir elgesys mokykloje (veiklų, pertraukų metu), namuose. Sąrašas turi būti rašytinis. Kasdien reikia pagal šį sąrašą įsivertinti vaiko elgesį (pvz., + ir -). Taisyklių neturi būti per daug, pvz., gali būti 5-10. Reiktų sudaryti aiškius susitarimus kaip ir į ką tie pliusai bus iškeičiami, kokia jų vertė: pvz., galima pildyti savaitės ar kelių apdovanojimų lentelę su lipdukais, kuriais žymima, kada elgesys yra pasiektas. Įtraukite vaiką į jo/jos paties apdovanojimų lentelės kūrimą, kad lentelė atrodytų kitaip, neįprastai. Sudarinėdami apdovanojimų programą, atkreipkite dėmesį į pačiam vaikui įdomius dalykus. (Ši sistema reikalauja laiko ir kantrybės). Taip pat apmąstykite šiuos klausimus: -Ar tikslas nėra per sudėtingas?-Ar pasirinktas elgesys yra konkretus ir pastebimas?-Ar apdovanojimai įvairūs?-Ar aš nenaudosiu savo apdovanojimų programos, kaip būdo bausti vaiką už blogą elgesį? (Apdovanojimų lentelė yra skirta tik teigiamam elgesiui skatinti.)
- Paskatinimai ir Bausmės: Paskatinimus (tai gali būti pagyrimai, dėmesys, prizai, dovanėlės, pramogos) naudokite dažniau nei bausmes (tai gali būti kažkokių privilegijų, dovanėlių atėmimas). Skatinti reiktų tinkamą elgesį, kartais būna taip, kad mes nejučia pastiprinam, paskatinam neigiamą vaiko elgesį, pvz., jei vaikas rėkia parduotuvėj, nuperkam saldainį, kad nerėktų. Giriant vaiką reikia būti konkrečiam, kaip ir sakant instrukcijas, pagyrimas turėtų sekti iškart po elgesio.
- Ignoravimas: Ignoravimas naudojamas mažinant netinkamą vaiko elgesį, tokį kaip zyzimas, skundimasis, pykčio priepuoliai ir pan. Ignoravimas nėra naudojamas, kai reiškiama agresija kitiems Ignoruoti yra lengviau nei bausti, t. y. elgesys pasireiškia rečiau, kai jam nesuteikiama dėmesio.
- Instrukcijų Sakymas: Instrukcijų sakymui, elgesio korekcijai galite naudotis žemiau nurodyta schema: (Natūralios pasekmės = kas nutiktų be suaugusiojo įsitraukimo. Loginės pasekmės = neigiamos pasekmės, susijusios su blogu elgesiu. Gerai veikia pasikartojančiam blogam elgesiui, kai tėvai aiškiai žino, kaip jie nuosekliai elgtųsi, pvz., kai vaikas supykęs sulaužo savo žaislą, kai vaikas atsisako persirengti į mokyklos uniformą…)(Pauzė - tai pertrauka nuo teigiamo pastiprinimo, todėl vaikui neturi būti teikiamas dėmesys. Pauzę selektyviai, pvz., reaguodami į agresyvų ar destruktyvų elgesį. Kai vaikas yra ramus, paaiškinkite jam Pauzės principą ir vietą. Pauzės vieta turi būti nuobodi ir saugi, pvz., prieškambaris. Įspėjimas duodamas prieš nuvedant vaiką į Pauzės vietą, kad vaikas turėtų šansą pakeisti savo elgesį. Jei vaikas toliau įsitraukia į „negerą“ elgesį, nuveskite vaiką į Pauzės vietą, išlikite ramūs, bet šiuo metu nekalbėkite.) Pozityvios disciplinos piramidė: kuo aukščiau viršūnės, tuo rečiau tas metodas turi būti naudojamas.
Neigiamo Tėvų Elgesio Pasekmės
Tėvų elgesys daro didžiulę įtaką vaikų raidai ir gerovei. Deja, ne visada tėvai sugeba tinkamai valdyti savo emocijas ir elgesį, o tai gali turėti neigiamų pasekmių vaikams.
Tėvų konfliktai ir jų įtaka vaikams
Neretai tėvai, kilus barniui, nesusivaldo ir konfliktas vyksta vaiko akivaizdoje. Mylėdamas abu tėvus, bijodamas būti atstumtas, vaikas išgyvena didelį stresą, nerimą, kaltės jausmą. Ypač, kai yra verčiamas pasirinkti, kurio iš tėvų poziciją palaiko. „Ant vaiko pečių užkraunama didelė atsakomybė, kuriai jis dar nėra pasirengęs“.
Vaikų įtraukimas į tėvų konfliktus
Dirbant Tarnyboje dažniausiai susiduriama su tėvų konfliktais skyrybų procesuose, kurie vaikui sukelia didelį vidinį konfliktą. Tėvai nori, kad vaikai pasirinktų vieno iš tėvų pusę - neretai klausia, kuris iš tėvų geresnis, kurį vaikas labiau myli. Taip pat prie vaikų būna išsakoma tėvų nuomonė vienas kito atžvilgiu, aptarinėjami turtiniai klausimai, keliamos tam tikros sąlygos. Vaikais manipuliuojama, prižadami materialūs dalykai arba aiškinama, ko neteks vaikas, gyvendamas su vienu iš tėvų.
Auklėjimo stiliaus skirtumai
Tėvai pykstasi, nuolat vienas kitą kaltina ir dėl savo vaikų auklėjimo stiliaus. Pavyzdžiui, vienas draudžia, kelia aukštus reikalavimus vaikui, o kitas atvirkščiai - viską leidžia, norėdamas būti „geras“. Tokie tėvai neturi autoriteto, vaikai jų visiškai neklauso: neina į mokyklą, būdami pamokose tyčia trukdo mokytojams savo replikomis ar veiksmais, neruošia namų darbų, išeina iš namų ir grįžta kada panorėję.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Alkoholio vartojimas ir smurtas
Didelė dalis šeimų, su kuriomis tenka dirbti, yra nuolat girtaujantys tėvai. Būdami neblaivūs jie konfliktuoja tarpusavyje ir tokie konfliktai kartais baigiasi smurto proveržiais prieš vieną iš tėvų ar pačius vaikus, kurie pasipainioja po kojomis. Tokiose šeimose tenka matyti, kaip elgiasi vaikai vieni su kitais, jų kalboje daug keiksmažodžių. Sukrečia tai, kad 3 metų vaikas beveik nemoka kalbėti, tačiau keiksmažodžių žodynas būna itin platus.
Aukos vaidmuo ir kaltės jausmas
Vienas iš tėvų gali prisiimti aukos vaidmenį. Pavyzdžiui, mama, kurios niekas nemyli, kuri dėl visų aukojasi, jaučiasi neįvertina, gyvena su vyru alkoholiku. Arba vienas iš tėvų per mažai uždirba, kad patenkintų šeimos poreikius. Tėvai priverčia vaiką jaustis kaltu. Jei vaikas nedaro to, ko nori tėvai, vaikas tampa blogu, nesukalbamu.
Vaikų manipuliavimas tėvais
Kartais atsitinka taip, kad ne tik tėvai pradeda naudotis vaikais, bet ir vaikai, paaugliai manipuliuoja savo tėvais. Jie sako tėvams tai, ką jie nori išgirsti, prašo dovanų, persako, ką kalba tėvai vienas apie kitą ir pan. Galimas ir šantažas tėvų atžvilgiu, vaikai grasina, kad kreipsis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Negatyvus atsiliepimas apie vaiką
Jei konfliktų metu tėvai pykstasi dėl vaiko elgesio ir vaikas išgirsta tėvus negatyviai apie jį atsiliepiant, žeminant, jis pasijaučia nevykėliu, įskaudintu, atsiranda bejėgiškumo jausmas. Jo pyktis ir netinkamas elgesys tokiu atveju tikrai nesikeis, tik dar pablogės.
Emocijų slėpimas
Būna, kad konfliktuodami tėvai nerodo savo emocijų, vienas nuo kito atsitraukia, prasideda ilgi nekalbadieniai. Tokiu atveju jie praranda galimybę ne tik įveikti problemas, bet ir savo vaikams rodo netinkamą konflikto sprendimo strategijos pavyzdį. Vaikas jaučia įtampą, baimę, nerimą, nes nežino, kas atsitiko, kodėl su juo apie tai nesikalbama, slepiama. Tokiais momentais vaikas gali prisigalvoti baisiausių dalykų, kodėl tėvai nebendrauja vienas su kitu.
Vaiko elgsenos pokyčiai šeimos konflikto sąlygomis
Pats konfliktas nėra problema - problema yra negebėjimas jos taikiai spręsti. Manipuliavimas vaiku, jo įtraukimas į konfliktus, liepimas rinktis tarp tėčio ar mamos, yra itin žalingas ir gali sietis su įvairiomis vaikų prisitaikymo problemomis. Labai svarbu, kaip pykdamiesi elgiasi tėvai. Vaikai šeimoje mokosi įvairių įgūdžių, elgesio ir bendravimo, vertybių paprasčiausiu būdu - stebėdami ir atkartodami tėvų elgesį. Yra vaikų, kurie bando sutaikyti tėvus, guosti vieną arba kitą, jaučiasi bejėgiai, ima tėvams pataikauti. Kiti patys tampa agresyvūs, pradeda rėkti ant tėvų, kad tėvų pykčiai jiems atsibodo, kad nebenori su jais gyventi, prašo, kad tėvai baigtų pyktis arba tiesiog pasišalina iš konflikto zonos.
Tokiose šeimose augantys vaikai gali būti pikti, agresyvūs, nerimastingi, emociškai nestabilūs, būti linkę dėl tėvų pykčių kaltinti save. Vaikas išsiugdo didelę galimos grėsmės baimę, jautrumą, pažeidžiamumą. Į paprastas situacijas namuose, kieme, mokykloje jis gali reaguoti pykčio protrūkiais: rėkti, žeminti, keiktis pamokoje ar žaisdamas. Kitas vaikas atvirkščiai: gali būti labai išsigandęs, jausti nerimą, pyktį, bejėgiškumą, prisiimti kaltę dėl tėvų pykčių sau.
Fizinės Bausmės ir Jų Žala
Anot psichologės Linos Gudaitės, nuolatinis vaiko kritikavimas, menkinimas, pažeminimas, pajuoka gali sukelti dar sunkesnes pasekmes visam gyvenimui, nei fizinės bausmės. Bausmės (ypač jeigu jos dažnos) nepadeda vaikui išmokti tinkamo elgesio, išsiugdyti savikontrolės, savitvardos ir atsakomybės už savo elgesį. Bausmės sukelia vaikams įvairias baimes (tėvų, mokytojų, kitų autoritetų ir kt.), menkavertiškumo jausmą, savęs nuvertinimą, nepasitikėjimą savimi ir kitais, sukelia pasipriešinimą, pyktį, agresiją, keršto siekimą, neteisingumo jausmo išgyvenimą, nusivylimą, vaikas pasijunta atstumtas, nemylimas.
Bausmės mokina, kad galima bausti (mušti, kritikuoti) mylimus žmones („tėtis tave muša, nes myli tave ir linki gero“- tėvai paaiškina nubaustam vaikui). Kaip jūs pasijaustumėte, jeigu jums suklydus ar netinkamai pasielgus vyras ar žmona suduotų jums antausį ar pradėtų jus kritikuoti, menkinti? Ar tai jums padėtų suvokti savo klaidą ir kitą kartą elgtis tinkamai?
Alternatyvos bausmėms: vadovavimas elgesiui
Žinoma, kartais tenka nubausti vaiką, bet tos bausmės turi būti retos ir teisingos, padedančios vaikui suprasti savo elgesį ir kažką išmokti. Teisingas bausmes vadiname vadovavimu elgesiui be fizinių bausmių ir kritikos.
Tinkamo elgesio modeliavimas
Tai yra pastebėti ir suteikti dėmesio, kai vaikas elgiasi tinkamai: padrąsinimai, pagyrimai, pozityvūs paskatinimai, taip pat susitarimai, tinkamo elgesio lentelė, apdovanojimai už tinkamą elgesį ir kt. Tinkamo elgesio formavimo būdai vaikui padeda suprasti, kad jis gali kontroliuoti savo elgesį ir yra už jį atsakingas. Taip vaikas mokosi elgtis tinkamai ir nematant tėvams.
Netinkamo elgesio ignoravimas
Kartais veiksminga tiesiog nekreipti dėmesio į netinkamą vaiko elgesį. Vaikai dažnai elgiasi netinkamai todėl, kad tėvai suteikia jiems dėmesio, pastebi juos, kai jie elgiasi netinkamai. Vaikams geriau neigiamas tėvų dėmesys (draudimai, barimai, kritika), nei jokio. Todėl tėvai net nesusimąsto, kad nuolatiniu kritikavimu patys skatina vaiką elgtis netinkamai.
Loginių pasekmių principas
Pvz. jeigu keturmetis užsispyrė rengtis naują šiltą paltuką, kai už lango 20 laipsnių šilumos ir jokiais būdais nepavyksta su juo susitarti kitaip, tuomet vaikas, išėjęs su paltuku pajustų logines savo elgesio pasekmes - tiesiog bus jam labai karšta ir pats grįš persirengti tinkamais rūbais. Žinoma, šis principas ne visais atvejais tinkamas.
Privilegijų atėmimas
Mėgstamos veiklos, kompiuterio, televizoriaus ribojimas, kai vaikas nesilaiko susitarimų ir pažeidžia nustatytas taisykles.
Taisyklės
Taisyklės turi būti aiškios, nekintančios ir teisingos. Taisyklės turi atitikti vaiko amžių. Jos turi galioti visada - jeigu vaikui norite išugdyti, kad jis pats kiekvieną dieną valytųsi dantis, tai negali būti jokių išimčių.
Nuoseklus tėvų elgesys
Jeigu įvedėte kažkokią taisyklę, tai turite laikytis jos patys ir nenuolaidžiauti. Pavyzdžiui, jeigu nusprendėte valgyti šeimoje prie stalo, tai negali būti jokių išimčių. Jeigu susitarėte su vaiku 1-2 mėn. pildyti tinkamo elgesio lentelę - apdovanoti už tam tikrą kiekį sėkmingai įvykdytų veiksmų, užduočių (žaislų susitvarkymas, lovos klojimas ir pan.), tai ir turite nuosekliai to laikytis.
Leiskite vaikams klysti
Tik taip jie mokysis, nebijos bandyti vėl ir vėl, jų pasitikėjimas savimi tik didės. Jei kritikuojate, tai kritikuokite ne vaiko asmenybę, o jo elgesį. Jei padarius ką nors netinkamo, kiekvieną kartą bus kritikuojamas ne poelgis, o pats vaikas, ilgainiui vaikas pradės jaustis tikru nevykėliu ir ims baimintis bet kokio neigiamo komentaro.
Sveika nuovoka ir išmintis
Kiekvienas vaikas skirtingas. Ir ne visiems vaikams tinka tas pats vadovaujantis elgesys, bendravimo būdas, todėl pirmiausiai reiktų pažinti savo vaiką ir ieškoti efektyvaus, tinkamo bendravimo būdo su savo vaiku.
Kiti Neigiamo Tėvų Elgesio Modeliai
Tinklalapis brightside.me pateikė 8 tėvų elgesio modulius, kurie ateityje gali turėti neigiamos įtakos:
- Baudžiate vaikus kitų akivaizdoje. Visada prisiminkite, kad vaikams iš tikrųjų rūpi aplinkinių nuomonė. Viešas gėdinimas sumenkina vaikų pasitikėjimą savimi.
- Kartojate savo tėvų klaidas. Svarbu mokytis iš jų klaidų ir stengtis apsaugoti savo vaikus nuo neigiamų emocijų. Pavyzdžiui, šiandien žinome, kad fizinės bausmės sukelia tik neigiamas pasekmes.
- Esate pernelyg santūrūs. Jei dažnai neapkabinate savo vaikų ir nepasakote, kad juos mylite, jie gali emociškai būti atskirti nuo šeimos. Kai nepaisote jų jausmų ir neklausote jų nuomonės arba esate jiems abejingi, labai tikėtina, kad jūsų vaikai elgsis taip pat su kitais žmonėmis.
- Blogi įpročiai. Tėvai yra pavyzdys savo vaikams. Geri įpročiai, darantys teigiamą įtaką vaikams, yra sveika mityba, reguliari mankšta, nerūkymas ir alkoholio nevartojimas.
- Pernelyg didelė laisvė arba rūpestis. Jei jie pripras prie to, kad jiems viskas galima, gali išaugti į savanaudžius žmones, turinčius nerealų suvokimą apie savo teises, su kuriais bus sunku bendrauti. Bet jei esate per daug rūpestingi tėvai, vaikai gali lengvai išsigąsti, todėl bijos prisiimti bet kokią atsakomybę ar išeiti iš savo komforto zonos.
- Pasitikėjimo praradimas. Vaikai turėtų suprasti, kad jie gali pasitikėti savo artimaisiais. O vaikų (ypač paauglių) pasitikėjimą labai lengva prarasti, jei tėvai nekontroliuoja savo emocijų.
- Agresyvus elgesys. Jei tėvai rodo agresyvų elgesį, tą greitai perims ir vaikai.
- Pabėgate nuo vaikų problemų. Norėdami vaikui padėti, turite nusiraminti ir kalbėti kaip lygiaverčiai, parodydami pagarbą savo atžalai.
Pozityvi Tėvystė
Pozityvi tėvystė yra toks auklėjimo modelis, kuomet tėvai pirmenybę teikia ne bausmėms už netinkamą elgesį, o tinkamo vaiko elgesio skatinimui. Tačiau pozityvios tėvystės šalininkai stengiasi nuosekliai auklėti, mokyti vaiką ir spręsti situaciją nenaudodami bausmių (o ypač fizinių bausmių).
#