Egzema - tai viena dažniausių odos ligų, kuri pasireiškia uždegimu ir niežuliu įvairiose kūno srityse. Ji taip pat vadinama atopiniu dermatitu. Dažniausiai egzema pasireiškia mažiems vaikams ir kūdikiams, tačiau taip pat gali pasireikšti ir suaugusiems. Egzemos sukėlėjas - hiperaktyvi imuninė sistema. Amerikos dermatologijos akademijos duomenimis, atopiniu dermatitu serga iki 20 proc. vaikų ir 1-3 proc. suaugusiųjų. Retais atvejais atopinis dermatitas pirmą kartą gali atsirasti brendimo laikotarpiu arba iš karto po jo. Juo vienodai serga vyrų ir moterys.
Egzemos Tipai
Kai žmonės kalba apie egzemą, jie paprastai turi omenyje atopinį dermatitą, kuris yra bendras terminas ūminio ir lėtinio tipo egzemai apibūdinti. Skiriami įvairūs egzemos tipai:
- Atopinis dermatitas: Tai yra dažniausiai pasireiškiantis egzemos tipas, kuris gali būti ūminis arba lėtinis.
- Kontaktinis dermatitas: Pasireiškia dėl sąlyčio su tam tikrais alergenais. Oda gali parausti, ją degina, niežti. Kai dirgiklis pašalinamas, uždegimas praeina. Paprastai kontaktinis dermatitas praeina be jokio gydymo, kai yra pašalinamas alergenas.
- Dehidratacinis dermatitas: Paprastai pasireiškia ant delnų, padų ir pirštų. Ant odos atsiranda žvyneliais padengtų plotų, kurie parausta, lupasi ir skilinėja. Jaučiamas niežėjimas, ant odos atsiranda žvyneliais padengtų plotų, kurie vis lupasi, oda parausta, skilinėja ir tampa skausminga. Dehidratacinis dermatitas dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.
- Monetiškoji egzema: Dažniau pasireiškia vyrams - jai būdingos apvalios odos dėmės, dažniausiai atsirandančios šaltuoju metų laiku. Sukelia sausas apvalias odos dėmes žiemos mėnesiais. Paprastai paveikia kojas ir yra labiau paplitusi tarp vyrų.
- Seborėjinis dermatitas: Atpažįstamas pagal jam tipiškus bėrimus, kurie paprastai būna raudoni ir žvynuoti. Sukelia niežėjimą, raudonus žvynuotus bėrimus, ypač ant galvos odos, antakių, vokų, nosies pusių ir už ausų. Šis ligos tipas dažniausiai paveikia antakių, vokų, galvos odos, nosies ir vidines ausų sritis.
- Dishidrotinė (dishidrozinė) egzema: Tai yra tam tikra lėtinė egzemos forma, dažniausiai pažeidžianti plaštakas ir pėdas. Būdingos intensyviai niežtinčios, giliai esančios, kietos, smulios, vandeningos pūslytės pirštų šonuose, delnų ir padų srityje. Joms susiliejus gali susidaryti pūslės, kurioms sutrūkus atsiranda erozijos ir šašai. Gyjant oda sausėja, pleiskanoja, lupasi. Ligai kartojantis pažeista oda sustorėja, apragėja, gali atsirasti gilių, skausmingų įtrūkimų - ragadų.
Egzemos Priežastys ir Sukėlėjai
Nors egzemos priežastys vis dar nėra aiškios, tačiau manoma, kad ligą sukelia nenormalus organizmo atsakymas į baltymus, kurie yra paties organizmo dalis. Egzemos paūmėjimas yra tada, kai pasireiškia vienas arba daugiau egzemos simptomų. Manoma, kad ją sukelia per daug aktyvi imuninė sistema, kuri agresyviai reaguoja į dirgiklius.
Įprastai imuninė sistema kovoja tik su svetimais baltymais (bakterijomis ir virusais), tačiau sergant egzema organizmas praranda gebėjimą atskirti savus ir svetimus baltymus, ir tai sukelia uždegimą.
Dažnos egzemos paūmėjimo priežastys:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Valikliuose ir plovikliuose esančios cheminės medžiagos, kurios džiovina odą.
- Šiurkštūs audiniai, tokie kaip vilna.
- Sintetiniai audiniai.
- Pakilusi kūno temperatūra.
- Gausus prakaitavimas.
- Temperatūros pokyčiai.
- Staigus drėgmės sumažėjimas.
Kiti sukėlėjai: alergija maistui, gyvūnų pleiskanos ir kvėpavimo takų infekcijos. Sergantys astma arba šienlige egzema suserga dažniau. Stresas taip pat gali sukelti arba pasunkinti simptomus. Bėrimus provokuoja ir rankų odos būklę blogina stresas, rūkymas, dažnas rankų plovimas, vanduo, muilas, dezinfekcinių medžiagų naudojimas bei darbas su tokiomis cheminėmis medžiagomis kaip plovikliai, tirpikliai, tepalai, rūgštys/šarmai ir pan., todėl neretai išsivysto tam tikrų profesijų atstovams, alergija metalams, konservantams ir kt.
Egzemos Simptomai
Egzemai būdingas niežulys, sausa, šiurkšti ir pleiskanojanti oda, uždegimo apimta ir sudirgusi oda. Uždegimas gali paūmėti, po kiek laiko išnykti, o tada vėl paūmėti. Egzema gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, bet paprastai atsiranda ant rankų, vidinių alkūnių pusių, kelių arba galvos (ypač skruostų ir galvos). Ji nėra užkrečiama ir palengvėja su amžiumi.
Bendrieji simptomai - paraudę arba rusvai pilki plotai. Dar vienas simptomas yra maži, iškili odos nelygumai, iš kurių gali sunktis skystis juos nudraskius. Dėl kasymosi atsiranda žaizdelių, o tai gali sukelti infekciją. Sustorėjusi, žvynuota oda - dar vienas simptomas. Egzema gali sukelti intensyvų niežulį. Kasymas odą dirgina dar labiau. Tai gali sukelti infekcijas, kurias reikia gydyti antibiotikais.
Egzemos Rizikos Veiksniai
Keletas veiksnių gali padidinti besivystančios egzemos riziką. Egzema yra labiau paplitusi tarp vaikų, kurie kenčia nuo astmos ir (arba) šienligės, arba tarp asmenų, kuriems šie sutrikimai išsivysto vėliau, paprastai dar nesulaukus 30 metų amžiaus. Asmenims, kurių šeimos nariai serga egzema, taip pat yra didesnė rizika susirgti šia liga.
Egzemos Diagnostika
Jei pastebite tam tikrus egzemos simptomus, vertėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikalingus tyrimus. Gydytojas nurodo atlikti nuodugnų fizinį ištyrimą ir užduoda keletą klausimų apie simptomus. Nors specifinių tyrimų, skirtų nustatyti egzemai, nėra, tačiau odos mėginys gali nurodyti tam tikrus alergenus, kurie sukelia tokius simptomus kaip odos alergijos, susijusios su kontaktiniu dermatitu (egzemos tipas). Šio tyrimo metu ant odos užklijuojamas alergenais padengtas pleistras. Jei esate alergiškas šiam alergenui, ant odos pasireiškia uždegimas ir ji suerzinama. Šiai egzemai būdingas tipingas klinikinis vaizdas, todėl papildomo ištyrimo nereikia. Dishidrotinė egzema nustatoma kruopščiai apžiūrint visą kūno odą, o ypač plaštakas ir pėdas. Ligą gali paūminti sensibilizacija ir alergija įvairioms buityje ar darbe naudojamoms medžiagms bei kosmetikai, todėl rekomenduojama pacientams atlikti alerinius lopo testus bei bendruosius kraujo tyrimus.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Egzemos Gydymas
Egzemos gydymas visada priklauso nuo konkrečios situacijos. Dermatologas, alergologas arba pirminės sveikatos priežiūros gydytojas gali padėti parinkti tinkamą egzemos gydymą. Sergant dishidrotinė rankų egzema labai svarbi tinkama odos priežiūra, reguliarus emolientų (drėkinančių kremų) naudojimas ir provokuojančių veiksnių vengimas - tai gydymo pagrindas.
Vaistai
- Antihistamininiai vaistai: Berecepčiai geriamieji vaistai gali sumažinti niežulį. Jie blokuoja histaminą, kuri skatina alergines reakcijas. Kai kurie antihistamininiai vaistai gali sukelti mieguistumą ir juos geriau gerti tik prieš naktį.
- Kortizono (steroidų) kremai ir tepalai: Mažina niežulį ir pleiskanojimą. Jų nepatartina vartoti ilgą laiką, nes pasireiškia stiprus šalutinis poveikis, įskaitant odos išplonėjimą, dirginimą ir (arba) pakitusią spalvą. Silpni steroidai, tokie kaip hidrokortizonas, parduodami be receptų. Stiprūs steroidai gali padėti pacientams, kuriems silpni steroidai nepadeda.
- Kortikosteroidai: Sunkiais atvejais gydytojas gali paskirti geriamųjų kortikosteroidų. Jie gali sukelti sunkų šalutinį poveikį, įskaitant kaulų retėjimą.
- Antibiotikai: Jei pasireiškia infekcija, gydytojas gali paskirti tepamųjų arba geriamųjų antibiotikų.
- Imunosupresantai: Receptiniai vaistai, kurie slopina pernelyg stiprias imuninės sistemos reakcijas. Jie apsaugo nuo egzemos paūmėjimo. Šių vaistų šalutinis poveikis - padidėjusi rizika susirgti vėžiu, aukštas kraujo spaudimas ir inkstų ligos.
- Vietiniai priešuždegiminiai vaistai (gliukokortikosteroidai ir/ar kalcineurino inhibitoriai): Emolientus rekomenduojama kombinuoti, derinti su tepamais priešuždegiminiais vaistais (gliukokortikosteroidais ir/ar kalcineurino inhibitoriais), kurie visada skiriami efektyviam vietiniam gydymui. Tepimus rekomenduojama atlikti „sumuštinio" principu ir, paūmėjimo metu, nakčiai ant suteptų rankų mauti pradžioje celofanines, o vėliau medvilnines pirštines - tokiu būdu sustiprėja vaistų poveikis ir vyksta greitesnis gyjimo procesas.
Terapija
- Šviesos terapija (fototerapija): Jos metu naudojama ultravioletinė šviesa arba saulės šviesos lempos, kurios padeda išvengti imuninės sistemos atsako, sukeliančio egzemą. Reikia daug šios terapijos seansų, norint sumažinti arba išgydyti egzemą, taip pat užkirsti kelią odos infekcijoms. Sunkiais atvejais gali būti skiriama fototerapija (gydymas ultravioletiniais spinduliais) ar sisteminiais vaistais (gliukokortikosteroidais ir/ar antihistamininiais).
Gyvensenos Pokyčiai
Stresas gali sukelti arba pasunkinti simptomus. Priemonės, kurios gali padėti sumažinti stresą: gilaus kvėpavimo pratimai, joga, meditacija ir atsipalaiduoti padedančios muzikos klausymas. Svarbu geras miegas, kuris gali sumažinti stresą. Sumažinti niežulį taip pat padeda šaltas kompresas arba paveiktą vietą 15-20 min. galima pamirkyti šiltoje arba drungnoje vonelėje.
Visada reiktų vengti veiksnių, kurie gali paskatinti ligos paūmėjimą. Rankas šlapinti reiktū kuo rečiau.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Alternatyvūs gydymo būdai gali padėti nuslopinti egzemos simptomus. Prieš naudodami žolelių papildus arba atlikdami pratimus, visada pasitarkite su pirminės sveikatos priežiūros gydytoju dėl galimo šalutinio poveikio.
Populiarūs liaudiški vaistai:
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
- Varnalėšų šaknų nuoviras: Šaukštą varnalėšų šaknų užplikykite verdančiu vandeniu, palaukite, kol pravės, perkoškite per marlę. Šviežią nuovirą gerkite 3 kartus per dieną, po mėnesio padarykite pertrauką, ir vėl tęskite alternatyvų gydymą.
- Alavijų sultys: Šviežiai spaustos alavijų sultys naudojamos ne tik žaizdų, bet ir egzemos gydymui. Perštinčias paraudusias vietas patepkite alavijų sultimis - tai palengvins ligos eigą.
- Ramunėlių arbata: Tinka šiltiems kompresams. Užpilkite ramunėlių žiedus verdančiu vandeniu, palaukite, kol pravės. Marlės skiautelę palaikykite ramunėlių užpile, dėkite ant pažeistos odos, palaikykite 10-15 minučių. Taip pat gali būti naudojamas eterinis ramunėlių aliejus, kuris gali būti lašinamas į šiltą vonią arba įmasažuojamas su trupučiu balzamo. Kai kurie žmonės yra alergiški ramunėlėms, todėl pirmiausia jas išbandykite ant nedidelio odos ploto.
- Medetkų arbata arba priemonės su medetkomis: Taip pat puikiai tinka gydyti pažeistas odos vietas. Rinkitės aliejų, muilą, tepalus ar kremus su medetkomis - tokie produktai dirgins mažiau nei priemonės su kitokiomis vaistažolėmis.
- Žalioji, juodoji arba ulongo arbata.
- Agurklių aliejus.
- Raktažolių aliejus.
- Aromaterapija.
- Akupunktūra.
- Atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, meditacija, joga, progresyvusis raumenų atpalaidavimas arba vaizdų terapija.
Gydytojai visada gali patarti, kokie alternatyvūs gydymo būdai galėtų padėti kovoti su egzema.
Kaip Išvengti Egzemos Paūmėjimo?
Deja, nėra prevencijos būdų, kurie padėtų išvengti šios ligos, tačiau egzemos paūmėjimo gali padėti išvengti geresnis miegas, streso valdymas. Gyvensenos pokyčiai, pavyzdžiui, streso valdymas ir geresnis miegas, gali sumažinti egzemos paūmėjimo tikimybę. Reikėtų vengti šiurkščių audinių, kurie gali dirginti odą, stiprių muilų ir ploviklių. Pirmenybę visada reikėtų teikti natūraliems audiniams ir natūralioms kūno priežiūros priemonėms, reikėtų vengti odą sausinančių priemonių, nes jos gali lemti susirgimą. Šaltas oras gali išdžiovinti odą ir sukelti paūmėjimą. Atopiniu dermatitu sergantys asmenys turėtų vengti kasymosi. Norint išvengti odos trūkinėjimo, geriau trinti, o ne kasytis niežtinčias vietas. Kadangi dėl sausos odos gali pasireikšti egzemos paūmėjimas, dermatologas gali rekomenduoti naudoti drėkinamuosius tepalus arba kremus, kurie padės nuraminti odą.
Nurimus aktyviems ir niežtintiems plaštakų ir/ar pėdų bėrimams, būtinas prokatyvus ir ilgalaikis gydymas drėkinančiu kremu (atsatyti odos barjerą) ir kalcioneurino inhibitoriais (pimekrolimusas, takrolimusas) 2-3x sav. prieš pradedant drėgną darbą, dirbant namų ruošos darbus, plaunant indus ir pan. kai apsauginės pirštinės mūvimos >10 min, po jomis užsimauti medvilnines pirštines.
Egzemos Prognozės ir Komplikacijos
Egzema yra neišgydoma, tačiau kontroliuojama liga. Kai kuriais atvejais egzema gali sukelti papildomų sveikatos komplikacijų. Odos infekcijos, pavyzdžiui, impetiga, atsiranda dėl nuolatinio niežulio. Jei kasantis pažeidžiama oda, į organizmą gali patekti bakterijų ir virusų. Tada atsiranda paraudimas, pūlinukų arba karščiavimo sukeliamas bėrimas. Jei pasireiškia šie simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Neurodermitą taip pat sukelia dažnas niežulys. Jo metu oda sukietėja, parausta, tampa itin jautri ir patamsėja. Tai nėra pavojinga būklė, bet ji gali sukelti ilgalaikį odos spalvos pakitimą ir sustorėjimą net tada, kai egzema nuslopsta. Dėl kasymosi gali atsirasti randų.
Daugelis egzema sergančių asmenų jaučiasi nepatogiai ir droviai dėl savo odos. Tinkamas gydymas ir streso valdymas gali padėti nuraminti odą. Įveikti ligą taip pat padeda paramos grupės. Energingos treniruotės gali būti varginančios nuo egzemos kenčiantiems pacientams, nes prakaitavimas gali sustiprinti niežulį. Renkitės kelis drabužių sluoksnius, kad sportuodami galėtumėte atvėsti.
Visada plaštakų ir pėdų gydymas dėl dishidrotinės egzemos - ilgalaikis ir gali užtrukti iki kelių mėnesių.
Odos Lupimasis nuo Streso: Papildoma Informacija
Dermatologijos paslaugas teikiantys gydytojai dažnai sulaukia klausimų apie besilupančią odą. Vieniems pacientams lupasi rankų, antriems - kojų, tretiems - galvos oda. Dėl kokių priežasčių gali pradėti luptis rankų pirštų oda? Kai kuriems pacientams rankų oda (ypač tarpupirščiai) pradeda luptis atšalus orams. Taip nutinka dėl vitaminų A ir E trūkumo. Šaltuoju periodu gauname mažiau vitaminų, nes, kitaip nei vasarą, nevalgome tiek šviežių vaisių, uogų bei daržovių. Jei įtariate, kad jums gali trūkti vitaminų, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis atliks kraujo tyrimus, nustatys, kokių vitaminų trūksta jūsų organizmui. Organizmui pritrūkus vitaminų, reiktų gerti daugiau natūralių sulčių, valgyti vaisius ir daržoves. Jei gydytojas rekomenduoja, galima gerti ir sintetinius vitaminus. Kai kuriais atvejais rankų oda pradeda luptis, jei keletą dienų turėjote aukštą temperatūrą, jūsų organizmą puolė infekcija. Rankų pirštai gali luptis ilgą laiką vartojant antibiotikai ir nusilpus imunitetui. Dar viena priežastis, kodėl gali luptis rankų oda - jos grybelis. Nevertėtų daryti išvadų apie savo ligas patys. Jeigu organizmą puola infekcija, pirmiausia reiktų išgydyti ją, o tuomet specialiais tepalais atgaivinti pažeistą odą. Jei infekcijos pažeistą odą tepsite bet kokiu kremu neišgydę pačios infekcijos, galite jai tik dar labiau pakenkti. Todėl geriausia užsiregistruoti dermatologės konsultacijai. Dermatologijos specialistai teigia, kad oda gali pradėti luptis nuo alergijos dulkėms, namų erkutėms, pelėsiams, kitiems alergenams. Ypač dažnai su šia problema susiduria į kitas šalis išvykę pacientai.