Ar kada pagalvojote, kokį žmogų būtų galima vadinti lyderiu ir kokiomis charakterio savybėmis jis turėtų pasižymėti? Vieni lyderiu įvardintų tokį žmogų, kuris geba pasiekti savo užsibrėžtų tikslų, kiti lyderius mato, kaip žmones gebančius suburti nemenką pasekėjų ratą. Šiame straipsnyje panagrinėsime lyderystės sampratą, lyderio elgesio ypatumus bei įvairius aspektus, susijusius su lyderyste.
Lyderystės samprata
Lyderystė - tai asmeninių savybių visuma, kuri paskatina kitus žmones sekti paskui jį. Lyderis privalo gebėti įkvėpti žmones daryti tai, kas būtina. Lyderis veda bendraminčius pasekėjus. Nors lyderystės samprata aprašoma labai įvairiai, esminis jos bruožas - įtaka. Lyderystės funkcija - sukelti pokyčius bei judėjimą.
Kas yra lyderis?
Lyderis - tai žmogus, kurio elgsena įtakoja sekėjų požiūrį ir veiksmus. Lyderis grupėje atlieka kelias svarbias funkcijas, apibrėžia grupės tikslus ir kreipia grupės veiklą. Veiksmingas lyderis turi galią.
Lyderystė ir vadovavimas
Dažnai lyderystės sąvoka painiojama su vadovavimu. Nors šios sąvokos susijusios, jos nėra identiškos. Vadovavimas dažniausiai apibrėžiamas kaip formali pozicija organizacijoje, o lyderystė - kaip gebėjimas daryti įtaką kitiems, nepriklausomai nuo užimamos pozicijos.
Vadovas, pasak H. Mintzberg, atlieka įvairius vaidmenis. Tačiau svarbu atsiminti, kad lyderystė apima ne tik formalius vadovavimo aspektus, bet ir gebėjimą įkvėpti bei motyvuoti žmones.
Taip pat skaitykite: Transformacinė lyderystė: iššūkiai ir galimybės
Lyderio savybės
Lyderiams būdingos tam tikros savybės. Pagrindiniai dalykai, kuriuos turi gebėti lyderis: techninės žinios ir valdymas, problemų sprendimas, gebėjimas prisiimti atsakomybę. Taip pat svarbu, kad lyderis turėtų savivertę ir gebėtų kovoti už save, būtų užsispyręs ir atkakliai siektų tikslo.
Lyderystės stiliai
Egzistuoja daug skirtingų lyderystės ir valdymo „stilių“. Skirtingi autoriai siūlo įvairias lyderystės stilių klasifikacijas.
Situacinė lyderystė
Situacinė lyderystė dėmesį sutelkia į lyderio veiksmus konkrečiomis situacijomis. Situacinės lyderystės privalumas yra jo lankstumas. Situacinė lyderystės teorija tampa vis populiaresnė.
Aplinkos lyderystė
Aplinkos lyderis yra tas, kuris rūpinasi aplinka. Aplinkos lyderystė yra svarbi šiuolaikiniame pasaulyje.
Lyderystės teorijos
Daugybė mokslininkų, atsižvelgiančių į įvairias lyderystės teorijas, bando apibrėžti lyderystės esmę. Yra įvairių vadovavimo teorijų: bruožų teorijos, stiliaus teorijos, įgūdžių teorijos, atitikimo teorijos.
Taip pat skaitykite: Lyderio savybės: Algirdas Brazauskas
Bruožų teorija
Personologinės vadovavimo teorijos, tokios kaip bruožų teorija, bando identifikuoti asmenines savybes, kurios būdingos lyderiams.
Lyderio ir nario mainų teorija
Lyderio - nario mainų teorija nagrinėja santykius tarp lyderio ir jo komandos narių.
Lyderystė organizacijoje
Lyderystė vaidina svarbų vaidmenį organizacijoje. Organizacijos lyderystė yra būtina siekiant tikslų ir sukelti pokyčius bei judėjimą. Lyderis apibrėžia grupės tikslus ir kreipia grupės veiklą.
Lyderio įtaka grupės darbo efektyvumui
Lyderio įtaka grupės darbo efektyvumui yra didelė. Šalia lyderių - produktyvios ir motyvuotos komandos. Sprendimų priėmimo procese dalyvauja visi. Lyderis žino, kada būti vadovu.
Lyderystė sporte
Lyderystė sporte taip pat yra svarbi. Futbolo vadybininko vaidmenys apima lyderystės funkcijas.
Taip pat skaitykite: Lyderio asmenybės bruožų apžvalga
Mitai apie lyderystę
Yra įvairių mitų apie lyderystę. Vienas iš mitų - lyderystė. Svarbu atskirti tikrus lyderystės aspektus nuo klaidingų įsitikinimų.
Toksiška lyderystė
Lyderio toksiškumas (arba etika) gali reikštis visose lyderystės dedamosiose: paties lyderio mintyse, žodžiuose ir elgesyje (rodomame asmeniniame pavyzdyje), santykiuose su sekėjais, komandos kelyje į tikslą (būdas, kuriuo siekiamas tikslas), pats tikslas ir šio tikslo poveikis. Toksiškas vadovo elgesys - tai darbuotojų apkalbėjimas, intrigų rezgimas, darbuotojų žeminimas, neigiamo grįžtamojo ryšio teikimas prie visų.
Reikėtų pastebėti, kad ne su visais darbuotojais toksiškas vadovas įsivelia į tokius santykius. Dažnai liguistas agresoriaus-aukos ryšys mezgasi su į aukos vaidmenį linkusiais darbuotojais. Tai nėra pateisinimas vadovui, tačiau darbuotojas tokiame ryšyje irgi atlieka reikšmingą vaidmenį ir kuri tokius santykius, kokių (nesąmoningai) jautiesi vertas.
Šiandien, kai darbo pasiūla didelė, žmonės greitai balsuoja kojomis - tokius vadovus apleidžia. Problema kyla, kai sekėjai turi mažai pasirinkimo (arba galvoja, kad jo neturi), kai buvimas šalia tokių lyderių brangiai apmokamas (pavyzdžiui, itin pelningose kompanijose, pasižyminčiose dideliu darbo užmokesčiu, konkurencija yra didesnė; tikslas pradeda pateisinti priemones).
Garsūs lyderiai
Istorijoje yra daug garsių lyderių, tokių kaip Napoleonas, Abraomas Linkolnas ir M. L. King’as Jaunesnysis. M. L. King’as Jaunesnysis buvo taikus oratorius prieš nelygybę, kurio įtaka šalyje buvo labai didelė. Šie lyderiai įrodė, kad lyderystė gali pakeisti pasaulį.
Lyderiu gimstama ar tampama?
Klausimas, ar lyderiu gimstama ar tampama, yra diskutuotinas. Vis dėlto, dauguma ekspertų sutinka, kad lyderystės įgūdžius galima ugdyti.
Kaip tapti lyderiu?
Norint tapti lyderiu, svarbu ugdyti asmenines savybes, mokytis iš patirties ir nuolat tobulėti. Taip pat svarbu suprasti, kad lyderystė - tai atsakomybė.