Vaikų Nerimo Sutrikimai: Požymiai, Gydymas ir Pagalba

Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresą keliančias situacijas, tačiau kai kuriems vaikams baimės ir jaudulys tampa nuolatiniai ir trukdo normaliai funkcionuoti. Nerimo sutrikimas - liga, kuri trukdo normaliai funkcionuoti darbe, mokykloje ir net gyvenimiškose situacijose. Nerimas taip pat gadina santykius su šeimos nariais bei draugais. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų nerimo sutrikimus, įskaitant priežastis, simptomus ir gydymo būdus.

Nerimas Vaikystėje: Kada Tai Yra Normalu, O Kada - Problema?

Ruduo vaikams - ne vien spalvoti lapai ir kardeliai rankose. Tai metas, kai dalis jų grįžta į mokyklą su džiaugsmu, o kiti - su nerimu, kurio priežastys dažnai lieka nepastebėtos. Jaudulys po atostogų prieš pokyčius yra normalus, tačiau reikėtų pastebėti ženklus, kurie rodo, kad peržengtos normalaus jaudulio ribos.

Psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ vaikų ir paauglių medicinos psichologė Simona Lukoševičienė pastebi teigiamą tendenciją: „Šie mokslo metai turbūt pirmi, kada daugiau girdžiu iš vaikų, jog nori eiti į mokyklą, ir jokių nerimo požymių jie nejaučia.“ Tačiau, pasak jos, „Daugiau nerimo patiria tie vaikai, kurie klasėje nesijaučia gerai, nes vyrauja patyčios ar, kaip jie įvardina, „yra piktų mokytojų“, kurių bijo.“ Nerimas nebūtinai susijęs su mokykla. Pasitaiko šeimose vyraujančių didelių lūkesčių, nebūtinai nukreiptų į akademinę aplinką. Pati užklasinė veikla gali vaikui padėti, jeigu jis jaučiasi saugus, jam gerai sekasi.

S. Lukoševičienė įvardija keletą ženklų, rodančių, kad nerimas gali būti per didelis:

• „Kai vaikas sako, jog nerimą jaučia jau ilgą laiką (daugiau nei 2 savaites), ir net baigiantis pamokoms ar būreliams nerimas lieka, galima manyti, jog peržengtos normalaus jaudulio ribos.“
• Nerimas be aiškios priežasties.
• Greitai besikeičiančios emocijos.
• Sunkumas atsipalaiduoti.

Svarbu suprasti, kad kartais jausti nerimą - sveika ir normalu. Įsivaizduokite, kad labai mylite savo darbą, tačiau jaučiate didelį nerimą dalyvaudami darbo susitikimuose. Tačiau nerimas tampa didžiule problema, kai jis užsitęsia arba jį jaučiate labai dažnai - net tada, kai tam priežasties nėra.

Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime

Nerimo Sutrikimų Tipai Vaikams

Nerimo sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kai nuolatinis nerimas ar įtampa trukdo žmogui gyventi įprastą gyvenimą. Nerimo sutrikimų spektras yra plačiausiai paplitęs ir dažniausiai diagnozuojamas. Jis apima nuo izoliuotų, specifinių fobijų, panikos atakų iki generalizuoto nerimo sutrikimo. Taip pat nerimas gali būti ir kito psichikos sutrikimo sindromo sudėtyje ar pasireikšti kartu su kitu psichikos sutrikimu.

Tarp vaikų dažniausiai pasitaikantys nerimo sutrikimai yra šie:

1. Generalizuotas nerimo sutrikimas: Tai nuolatinis nerimas ir jaudinimasis dėl įvairių dalykų, tokių kaip sveikata, finansai ar ateitis. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, nuolatos jaučiasi taip, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo. Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai yra apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga. Dauguma žmonių, turinčių nerimo sutrikimą, patirdami nedidelius sunkumus, gali išlaikyti santykius su aplinkiniais ir efektyvią darbo veiklą.

2. Panikos sutrikimas: Pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija, aplinkybėmis, todėl jų negalima prognozuoti. Priepuolių trukmė - kelios min., gali būti ilgiau. Žmogus patiria pasikartojančius panikos priepuolius, lydimus tokių simptomų kaip prakaitavimas, drebulys, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas ir stiprus baimės jausmas. Panikos sutrikimas pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuoliai kyla staiga ir trunka gana trumpai, bet yra linkę kartotis ir paprastai sukelia didelį diskomfortą, apriboja gyvenimo kokybę - pradedama vengti tam tikrų situacijų, kuriose, kaip tikimės, gali pasikartoti panikos priepuolis.

   Panikos priepuolių metu paprastai kartu pasireiškia bent keli fiziniai simptomai:

   Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės

   • Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas
   • Skausmas krūtinėje
   • Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti
   • Drebulys
   • Prakaitavimas
   • Karščio pylimas ar šaltkrėtis
   • Galvos svaigimas, alpimo jausmas
   • Tirpimas, dilgčiojimas
   • Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas)
   • Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos

   Kūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti. Paprastai panikos priepuolius patiriantys žmonės dėl vyraujančių fizinių simptomų linkę kreiptis skubios pagalbos į vidaus ligų specialistus: kardiologus, neurologus, gastroenterologus, o ne į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti greičiausiai.

3. Socialinė fobija (socialinis nerimo sutrikimas): Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Jie dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi, bijo būti atstumti. Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Lengvais atvejais socialinė fobija gali praeiti savaime, o sunkesniais - vystosi panikos priepuoliai, žmogus gali pradėti visko vengti iki darbingumo ir prisitaikymo visuomenėje pablogėjimo bei visiškos socialinės izoliacijos. Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.

4. Specifinės fobijos: Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo.

   Specifinių fobijų rūšys:

   • Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
   • Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
   • Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė)
   • Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
   • Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų)

5. Potrauminio streso sutrikimas: Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.

   Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas

6. Obsesinis - kompulsinis sutrikimas: pasižymi įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Obsesijos - mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba.

7. Atsiskyrimo nerimo sutrikimas

8. Selektyvus mutizmas

Taip pat, svarbu paminėti hipochondriją - tai perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas. Taip pat tokie asmenys gali būti patyrę didelių gyvenimo traumų ar rimtų sveikatos problemų vaikystėje.

Vaikų Nerimo Sutrikimų Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Nors ir yra keletas nerimo sutrikimo tipų, dauguma jų atsiranda dėl panašių priežasčių. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą. Deja, nerimo dienos dėl to tik dažnėja.

Pagrindinės kitų fobinių nerimo sutrikimų priežastys gali būti genetiniai veiksniai, ankstyvosios patirtys, traumos ar psichologiniai veiksniai. Daugeliu atvejų fobijos vystosi dėl neigiamų patirčių, susijusių su tam tikromis situacijomis ar objektais, arba dėl stebėjimo, kaip kiti reaguoja į tas situacijas.

Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Pavyzdžiui, dažniausiai įvardinama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Tuo tarpu, nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai.

Taip pat svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.

Kaip Atpažinti Nerimą Vaikui?

Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Kaip elgiatės, kai jaučiate nerimą? Kai galvojame, kad nutiks kažkas blogo, kūnas gali imti reaguoti taip, lyg kažkas blogo jau nutiko, nors tai ir nėra tiesa. Mažą problemą mintyse galime paversti didele tragedija.

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys:

• Nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis.
• Sumažėja motyvacija mokytis.
• Jam sunku susikaupti.
• Vengia bendrauti su draugais.
• Dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais.
• Pradeda agresyviai elgtis.
• Jį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika.
• Jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus.
• Apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai.
• Tampa gynybiškas.
• Užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

Kaip Padėti Vaikui Įveikti Nerimą?

Yra daug būdų, kaip galite padėti vaikui įveikti nerimą. Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl gali prireikti išbandyti kelis skirtingus metodus, kad rastumėte tai, kas veikia geriausiai.

1. Būkite supratingi ir palaikantys:

• Atvirai pakalbėkite apie baimes. Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes.
• Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“.
• Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti.
• Palaikykite vaiką, atliepkite jo jausmus: „suprantu tavo nerimą“, „matau, jog tau neramu, kaip galėčiau tau padėti?“.
• Stiprinkite jo pasitikėjimą savimi. Pastebėkite ir pagirkite ne tik rezultatą, bet ir pastangas, kurias vaikas įdėjo.
• Prisiminkite ankstesnes jo sėkmes, pavyzdžiui: „atsimeni, kai anksčiau šito bijojai, bet kaip tau tai toliau puikiai sekėsi ir patiko“. Tai leidžia vaikui suvokti pokytį.

2. Padėkite vaikui suprasti ir valdyti savo mintis:

• Stebėkite savo mintis: Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“.
• Keiskite mintis: Nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeiskite labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. - Ar man taip yra nutikę anksčiau? Kai tik turite labiau realistinę prognozę, pakeiskite ja nerimą sukėlusias mintis. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys.
• Atidėkite nerimą: Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, nerimaujate dėl to, ko tuo metu negali išspręsti - sakykime, turite sunkią užduoti darbe ir apie tai galvojate prieš užmigdami. Nerimas vis stiprėja, jaučiate, kad neužmigsite, nes mintys vis sukasi apie darbą. Dirbti ir atlikti užduoties tuo metu taip pat negalite.

3. Padėkite vaikui įveikti baimes:

• Nestiprinkite vaiko baimių skatindami vengti jį gąsdinančių objektų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo kaimynų šuns, nekeiskite savo numatyto kelio vengdami šio gyvūno. Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros.
• Nevenkite stresą keliančių situacijų. Būkite šalia situacijos ar objekto, jei buvimas pačioje situacijoje kelia nepakeliamą baimę. Paprašykite artimųjų pabūti šalia, kai jums baisu, ir stebėkite jų reakcijas.

4. Rūpinkitės vaiko gerove:

• Rūpinkitės savimi: Norint įveikti nerimą, privalome rūpintis savimi. Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą. Yra daug nesudėtingų dalykų, kurie tikrai neužims daug laiko, bet padės palaikyti geresnę emocinę savijautą.
• Reguliariai sportuokite - vaikščiokite, bėgiokite, lankykite jogą, darykite tempimo pratimus, žaiskite tinklinį, važinėkitės riedučiais, svarbiausia - judėkite.
• Pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui. Leiskite pailsėti mintims. Stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį. Nėra sunku būti nervingu, kai trūksta miego.
• Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės: Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.

5. Sukurkite ramią ir nuspėjamą aplinką:

• Kadangi rytai dažnai būna chaotiški ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, galima kai ką pasiruošti iš vakaro, pavyzdžiui, susidėti kuprinę, pasiruošti rūbus, kuriais norima rengtis.
• Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga.
• Namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų.

6. Mokyklos vaidmuo:

• Labai svarbu, kad mokytojas turėtų žinių apie galimus nerimo požymius, o šių žinių jis gali įgyti domėdamasis savarankiškai ar su mokyklos psichologo, socialinio pedagogo pagalba“, - sako S. Lukoševičienė.
• Mokytojas gali padėti vaikui įvairiais būdais: jeigu vaikas nepasiruošęs, nespausti kalbėti prieš klasę, pasiūlyti alternatyvų.
• Galima pasiūlyti vaikui padaryti pauzę, atsigerti vandens, o gal išeiti trumpam iš klasės, pasivaikščioti.

7. Pagalba priepuolio metu:

• Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
• Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
• Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
• Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
• Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
• Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
• Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
• Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla. Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
• Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
• Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
• Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.

8. Socialinė fobija:

• Įvertinkite, kokių bendravimo įgūdžių jums trūksta. Stenkitės juos įgyti pamažu, atkreipdami dėmesį tiek į savo žodinę, tiek kūno kalbą.
• Atvirai pasikalbėkite su pačiais artimiausiais žmonėmis. Jie gerai jus pažinodami gali patarti, kokius įgūdžius reikia tobulinti.
• Lankykite savitarpio pagalbos grupę - tai yra saugi aplinka ugdyti savo bendravimo įgūdžius.
• Išklausykite, kaip artimasis jaučiasi. Jei verkia, nestabdykite ir neraminkite, leiskite „iškrauti“ įtampą.
• Naudokite dėmesio atitraukimo technikas, pavyzdžiui, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą ar pažaiskite mėgstamą žaidimą.
• Būkite kantrus.

9. Specifinė fobija:

• Nevenkite stresą keliančių situacijų. Būkite šalia situacijos ar objekto, jei buvimas pačioje situacijoje kelia nepakeliamą baimę. Paprašykite artimųjų pabūti šalia, kai jums baisu, ir stebėkite jų reakcijas.
• Bendraukite savitarpio pagalbos grupėje ar savo aplinkoje su žmonėmis, kurie patiria ar yra patyrę fobijų: jie jus supras, be to, sužinosite, kokie metodai padeda jiems įveikti baimes.
• Rūpinkitės savimi. Baimės ir kitoks nerimas bus silpnesni, jei būsite pailsėjęs, sveikai maitinsitės, būsite fiziškai aktyvus. Venkite kavos ir kitų stimuliuojančių gėrimų.

Diagnostika ir Gydymas

Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre. Jeigu jaučiama, kad nerimas ima trikdyti kasdienę veiklą ir dėl to blogėja gyvenimo kokybė - darosi sunku eiti į darbą ar mokytis, palaikyti santykius su artimaisiais ar rūpintis šeima, reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą.

„Altamedica“ psichikos sveikatos centruose nerimo sutrikimus diagnozuoja ir gydo psichikos sveikatos specialistų komanda - gydytojai psichiatrai ir medicinos psichologai. Nerimo sutrikimai diagnozuojama pokalbio su pacientu metu, surenkant detalią anamnezę, prireikus pasitelkiami psichodiagnostiniai tyrimai, atliekama diferencinė diagnostika.

Kokios yra gydymo galimybės? Psichoterapija, elgesio terapija, vaistai. Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Taip pat, dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoteraeuto konsultacijos.

Nustačius nerimo sutrikimą, dažniausiai taikomas kompleksinis gydymo būdas - psichoterapiją derinant su medikamentais. Medikamentai dažniausiai skiriami trumpalaikei nerimo korekcijai, skiriant raminamuosius vaistus, o pagrindinis gydymas - antidepresantais, kurių tikslas - normalizuoti neuromediatorių veiklą ir pusiausvyrą. Kartu pasitelkiama ir psichoterapija, kurios metu dėmesys skiriamas paciento psichologinei būsenai, jo nuotaikų kontrolei ir atsipalaidavimo technikoms.

Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami (pvz. Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai. Psichologai, norėdami padėti atsikratyti nerimo sutrikimų, remiasi ne tik kognityvine elgesio terapija. Grupinė terapija - metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų. Nerimo sutrikimas yra lengvai gydomas. Dauguma žmonių, jaučiančių nerimą, jau po keleto (ar net mažiau) mėnesių, išmoksta sumažinti arba visiškai atsikratyti nerimo simptomų, nerimo dienos tampa vis retesnės.

Gydytoja psichiatrė primena, kad kovoti su nerimu gali padėti ir gyvenimo būdo pokyčiai: fizinis aktyvumas, vaizduotės įgalinimas, atsipalaidavimo technikų ir meditacijos praktikų mokymasis, ugdančių hobių atradimas, miego ir adekvataus darbo-poilsio režimo įsivedimas. Be to, norint suvaldyti nerimą, svarbu riboti glutamatą didinančias medžiagas ir priemones - socialinius tikslus, cukrų, kavą, energinius gėrimus, maisto papildą E621, alkoholį.

Pagalba Sau Programėlėmis

Viena iš galimybių - pasinaudoti programėlėmis, tokiomis kaip „Ramu“. Tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.

Vaikų Elgesio ir Emocijų Sutrikimai: Apžvalga

Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje skirtingos smulkesnės sutrikimų grupės:

• Elgesio sutrikimai;
• Emocijų sutrikimai;
• Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai.

Nepaisant to, kad visi šie sutrikimai tarpusavyje skiriasi, tačiau visi stipriai veikia vaiko prisitaikymą kasdienybėje.

Vaikų Elgesio Sutrikimai

Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.

Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).

• Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.
• Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.

#

tags: #mamoa #su #nerimo #sutrikimu #vaikas