Kai norisi pažinti save ar kitus, skatinti asmeninį tobulėjimą bei sėkmę įvairiose gyvenimo srityse, ieškoma populiariosios psichologijos knygų. Populiarioji psichologija - tai sritis, kurioje mokslinės žinios apie žmogaus elgesį ir mąstymą pateikiamos patraukliai ir suprantamai plačiajai auditorijai. Šiame straipsnyje pristatysime autorių darbus, kurie sulaukė plataus pripažinimo ir pakeitė daugelio žmonių požiūrį į psichologiją.
Populiariosios psichologijos autoriai
Nuo emocinio intelekto iki atsparumo, nuo intravertų galios iki sprendimų priėmimo subtilybių - šių autorių knygos padės jums atrasti naujus būdus suprasti save ir tobulinti savo gyvenimą.
Daniel Goleman
Daniel Goleman yra žinomas dėl savo knygos „Emocinis intelektas“, kurioje jis atskleidžia emocijų svarbą asmeniniam ir profesiniam gyvenimui. Jis paaiškina, kaip emocinis intelektas gali turėti įtakos mūsų sprendimams, santykiams ir sėkmei, skatindamas skaitytojus tobulinti šį svarbų gebėjimą.
Malcolm Gladwell
Malcolm Gladwell yra populiarus autorius ir žurnalistas, kuris savo knygose tyrinėja socialinius mokslus ir psichologiją. „Mirksnis“ ir „Išskirtiniai“ - tai tik kelios iš jo knygų, kurios analizuoja, kaip greiti sprendimai ir išskirtinės asmenybės formuoja mūsų pasaulį.
Brené Brown
Brené Brown yra psichologė ir tyrinėtoja, žinoma dėl savo darbų apie pažeidžiamumą, drąsą ir gėdą. Jos knygos „Didi drąsa“ ir „Netobulumo dovanos“ kviečia skaitytojus priimti pažeidžiamumą kaip stiprybę ir drąsiai žengti per gyvenimo iššūkius. Tai jautrus pasakojimas apie pažeidžiamumą ir autentiškumą.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Steven Pinker
Steven Pinker yra kognityvinis mokslininkas, kuris savo knygose nagrinėja kalbos, mąstymo ir žmogaus prigimties psichologiją. „The Blank Slate“, „The Stuff of Thought“ ir į lietuvių kalbą jau išversta „Proto amžius“ - tai tik keletas jo darbų, kurie giliai analizuoja, kaip mes suprantame ir apdorojame pasaulį.
Carol S. Dweck
Carol S. Dweck yra psichologė, geriausiai žinoma už savo knygą „Sėkmės psichologija bei „Tu gali“. Ji atskleidžia, kaip augimo mąstysena gali padėti žmonėms pasiekti didesnių aukštumų ir įveikti kliūtis, skatindama asmeninį ir profesinį tobulėjimą.
Daniel Kahneman
Daniel Kahneman yra Nobelio premijos laureatas, kuris savo knygoje „Mąstymas, greitas ir lėtas“ („Thinking, Fast and Slow“) analizuoja, kaip mūsų smegenys priima sprendimus. Jis parodo, kaip greitos, intuityvios mintys ir lėtos, racionalios analizės veikia mūsų kasdienį gyvenimą ir sprendimų priėmimą.
Angela Duckworth
Angela Duckworth yra psichologė, žinoma dėl savo knygos „Atkaklumas“. Ji tiria, kaip atsparumas ir atkaklumas lemia sėkmę, skatindama skaitytojus ugdyti šias savybes siekiant savo tikslų.
Adam Grant
Adam Grant yra organizacinis psichologas, rašantis apie darbo psichologiją ir žmogaus motyvaciją. Jo knygos „Pagalvokite dar kartą“ ir „Originalai“ nagrinėja, kaip dosnumas ir kūrybiškumas gali lemti sėkmę profesinėje srityje.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Susan Cain
Susan Cain yra žinoma už savo knygą „Tyla: intravertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėti“. Ji atskleidžia intravertų stiprybes ir kaip šie asmenys gali klestėti pasaulyje, kuriame dažnai dominuoja ekstravertai.
Martin Seligman
Martin Seligman yra pozityviosios psichologijos tėvas, kuris savo knygose „Įgytas optimizmas“ nagrinėja laimės ir gyvenimo prasmės klausimus. Jis siūlo mokslinius metodus, kaip pagerinti gyvenimo kokybę ir rasti prasmę kasdienybėje.
Šie autoriai ne tik praturtino populiariosios psichologijos sritį, bet ir padarė ją prieinamą plačiajai auditorijai. Jų knygos suteikia vertingų įžvalgų apie žmogaus prigimtį, emocijas, motyvaciją ir tarpasmeninius santykius. Skaitytojai, siekiantys geriau suprasti save ir aplinkinius, randa šiuose darbuose ne tik teorines žinias, bet ir praktinius patarimus, padedančius kasdieniame gyvenime. Nuo emocinio intelekto ugdymo iki atsparumo stiprinimo - kiekvienas autorius pateikia unikalių perspektyvų ir metodų, kurie padeda tobulėti ir siekti geresnio gyvenimo.
Knygos, keičiančios požiūrį į smegenų veiklą
Ilgus metus buvo manoma, kad žmogaus smegenys yra „baigtinis produktas", kad jų anatominė sudėtis nekintama, jos neturi jokių galimybių keistis ir atsinaujinti. Tačiau jei žmogui auga nagai ir plaukai, sugyja sulaužyti kaulai, o raumenų masė gali būti auginama, ar tas pats nevyksta smegenyse? Norman Doidge pateikia teigiamą atsakymą. Taip atsirado naujas požiūris į neuromokslą, o smegenų gebėjimas keistis įvardintas kaip neuroplastika.
Dar XX a. pabaigoje atlikti tyrimai parodė, kad daugelis suaugusio žmogaus smegenų savybių gali kisti. Pažeistos smegenys gali persitvarkyti taip, kad sutrikus vienos dalies veiklai ją perima kitos, o mirusias smegenų lasteles galima pakeisti kitomis. Neuroplastiniai pokyčiai gali vykti nuo pačių smulkiausių mikroskopinių neuronų iki atskirų smegenų dalių persiprogramavimo. Mūsų supratimas apie smegenų veiklą vis dar nepakankamas, tačiau neuroplastika atveria netikėtas pažinimo galimybes.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Norman Doidge "Save keičiančios smegenys"
Knygoje „Save keičiančios smegenys“ pasakojamos tikros pacientų istorijos - jiems ši inovatyvi metodika padėjo sugrįžti į gyvenimą, integruotis į visuomenę, o kai kurie jų ėmėsi padėti likimo bendražygiams. Moteris, gimusi su puse smegenų, dabar mėgaujasi pilnaverčiu gyvenimu. Kita pacientė, kuri buvo įvardyta kaip turinti protinį atsilikimą, atlikusi įvairius pratimus šiandien padeda kitiems panašaus likimo žmonėms. O kur dar praregėję aklieji, mokymosi sutrikimus išsprendę žmonės, sustabdytas natūralus senėjimas ir geresnė psichologinė savijauta.
"Knygynuose savipagalbos knygų ir mokslo leidinių lentynos dažniausiai gerokai nutolę viena nuo kitos - vienoje jų rasime kvietimą išpildyti savo troškimus, o kitoje tik šaltus tikrovės faktus. Norman Doidge užpildo šią prarają, pristatydamas naujausius neuromokslo laimėjimus. Anot jo, anksčiau nesuderinamais dalykais laikytos smegenys ir žmogaus mintys iš tiesų yra gerokai arčiau vienos kitų, o pozityvus mąstymas palaipsniui įgyja mokslinio patikimumo laipsnį. Mąstymą keičianti, daranti stebuklus ir mitus griaunanti knyga, panašesnė į Luvro eksponatą, o ne Nacionalinio sveikatos instituto produkciją. LIETUVOS SKAITYTOJAS GAUNA Į RANKAS puikią leidyklos „Kitos knygos” dovaną - Normano Doidge’o knygą „Save keičiančios smegenys”.
Knygų apie smegenis - vieną tobuliausių organų, jų veikimą ir sąsajas su psichika bei elgesiu - anglų, rusų, ispanų, vokiečių kalbomis apstu. Lietuvių kalba turime tik vieną kitą specializuotą vadovėlį ar monografiją, tačiau beveik nieko neišleista platesniam skaitytojų ratui. Leidyklos pasirinkimas užpildyti spragą tikrai sveikintinas: knygoje pateikiami naujausi pažangių mokslų apie smegenis - neurologijos, neuropsichologijos ir neuropsichiatrijos - faktai ir aiškinimai. Kartu su pagrindine idėja - neuroplastiškumu -aiškinama daugybė kitų neuronų lygmeniu vykstančių reiškinių, padedančių suprasti, kas atsitinka pažeidus smegenis ar sutrikus jų funkcijai, sergant psichikos liga, išgyvenant stresą ar krizę. Knyga padės suprasti ir tai, ką reiškia normalus funkcionavimas: pirmenybės teikimas tam tikram maistui, kraštovaizdžiui, patriotizmo ir tautiškumo jausmai ir pagaliau - mūsų pačių prigimtis. Mes gimstame tik turėdami galimybę tapti civilizuotomis būtybėmis, prireikus - keistis.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad knyga skirta ganėtinai siaurai neuroplastiškumo idėjai ir jos įrodinėjimui realaus gyvenimo ir mokslo faktais. Tačiau kaip tik ta gyvenimo ir mokslo faktų įvairovė atskleidžia knygos daugialypiškumą. Autorius ne tik pateikia paralyžių, jutimų ir kalbos praradimo, psichikos ir elgesio sutrikimų įveikos pavyzdžių, bet ir paaiškina smegenų pertvarkos mechanizmus. Mūsų kultūroje smegenų pažeidimas suvokiamas kaip kažkas fatališka, nepataisoma. Tas „nusvirusių rankų” sindromas yra didžiausia kliūtis mėginti žmogui iš naujo pakilti. Nervų ligomis sergantiems pacientams taikomos reabilitacijos priemonės labai paviršutiniškos, trumpalaikės ir neveiksmingos. Manau, jog šią knygą perskaitę psichiatrai ir reabilitologai, ugdymo bei kiti specialistai rimtai pagalvos, ką reikėtų keisti taikomosiose poveikio žmogui programose. Knyga skaitoma lengvai, pagauna skaitytoją ir veda tolyn, atskleisdama, ką gi tas mūsų stebuklingas organas - smegenys - dar gali.
Entuziastingai propaguodamas smegenų neuroplastiškumo idėją autorius retkarčiais nusižengia istorinei tiesai, pavyzdžiui, šią idėją priešindamas funkcijų lokalizacijos smegenyse teorijai. Taip, XIX a. pradžioje buvo trumpam suklestėjusi tokia siauros funkcijų lokalizacijos smegenyse teorija - frenologija. Šios teorijos kūrėjas vokiečių neuroanatomas Franzas Gailis (1758-1828) manė, kad didžiųjų pusrutulių žievė sudaryta iš smulkių organų, atsakingų už tam tikrą gebėjimą ar funkciją. Tačiau jau XIX amžiaus viduryje šiuolaikinės neurologijos kūrėjas Johnas Jacksonas (1835-1911) prakalbo apie sudėtingą funkcijų lokalizaciją smegenyse. XX amžiaus viduryje ši J. Jacksono idėja išvystyta iki nuoseklios ir dabar vyraujančios funkcijų dinaminės lokalizacijos smegenyse teorijos.
Ir neurologai, ir neurofiziologai, ir neuropsichologai, domėjęsi mokymosi mechanizmais, negalėjo apsieiti be sąvokų plastiškumas, nervinių ryšių formavimasis, naujų sinapsių susidarymas, tako pramynimas ir pan. Štai kad ir šių eilučių autoriaus, tyrinėjusio jutimo neuronų reakcijų pokyčius, diplominis darbas (1966), atliktas prof. Jevgenijaus Sokolovo laboratorijoje (Maskvos A. Lomonosovo universitetas), vadinosi „Plastiniai pokyčiai triušio regos neuronų lygmeniu”. Plastinės neuronų savybės toliau buvo gvildenamos ir disertacijoje (1970). Knygos autorius nepamini funkcijų dinaminės lokalizacijos smegenyse teorijos, nors ji visiškai sutampa su tuo, ką jis propaguoja rašydamas apie neuroplastiškumą, imtą gvildenti, atseit, tik pastaraisiais dešimtmečiais.
Žmogaus raidos etape evoliucija pakeitė kryptį: nuoseklios mutacijos, o gal ir viena didelė mutacija sukūrė smegenis, skirtas ne konkrečiam ir pastoviam (kaip daugelio gyvūnų), o kintančiam gyvenimui. Tokiam gyvenimui reikia ir kintančių, t. y. gebančių prisitaikyti, persitvarkyti, ir plastiškų smegenų. Normanas Doidge’as - psichoanalitinės pakraipos psichoterapeutas. Jeigu knygą būtų rašęs neurologas, daugiau dėmesio būtų skyręs tam, kas konkrečiai vyksta smegenyse (kokiais fiziniais, cheminiais ar struktūriniais pokyčiais grįstas plastiškumas). O autorius fiziologinius dalykus sieja su realiais išoriškai stebimais įpročiais, įgūdžiais ir nuostatomis, t. y. su tuo, su kuo kasdien susiduria tėvai, pedagogai ar sveikatos priežiūros specialistai. Smegenų gebėjimas persitvarkyti (ir galimybė jas tvarkyti) ir yra minėtų specialistų veiksmingo darbo pagrindas.
Knygą patarčiau skaityti pradedant ne nuo dėmesį patraukusių skyrių, bet nuosekliai, nuo pirmojo skyriaus, nes bus suprantamesnė autoriaus dėstymo logika - nuo paprastesnio prie sudėtingesnio. Ir perskaičius kokią nors sėkmingą istoriją nereiktų pulti specialistų prašant padėti asmenines ar šeimos problemas, neurologines ar psichologines krizes spręsti pasitelkiant smegenų plastiškumu grįstas poveikio priemones. Pirma, daugelis iš jų tai ir daro, tik kitaip įvardija: moko, lavina, treniruoja, reabilituoja. Antra, knygoje aprašomoms subtilesnėms priemonėms taikyti reikia laiko ir pinigų. Trečia, reikia laiko kai kurių specialistų ir jų mokytojų smegenims persitvarkyti - priimti neuroplastiškumo idėją, įgyti papildomų žinių neuroplastiškumu grįstoms priemonėms įdiegti.
Knygos, padedančios suprasti traumas ir jų poveikį
Trauma yra neatsiejama gyvenimo dalis. Ne tik karo veteranai ir jų artimieji susiduria su traumų pasekmėmis. Faktai sako, kad kas penktas amerikietis buvo tvirkinamas, kas trečioje poroje smurtaujama, kas ketvirtas vaikas auga alkoholikų šeimoje, o kur dar kitų nusikaltimų aukos. Tokie išgyvenimai neišvengiamai palieka pėdsakų protuose, emocijose ir net kūnuose. Deja, traumą patiriantys žmonės dažnai perduoda stresą savo partneriams ir vaikams. Didelę gyvenimo dalį jie kovoja su pykčiu, liūdesiu, bejėgiškumu ir agresija.
Bessel van der Kolk "Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto, ir sielos traumas"
Vienas žymiausių pasaulyje potrauminio streso ekspertų Bessel van der Kolk knygoje „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto, ir sielos traumas“ siūlo drąsią ir novatorišką gydymo paradigmą. Bessel van der Kolk jau daugiau nei tris dešimtis metų dirba su potrauminį sindromą patiriančiais žmonėmis. Knygoje jis bando pakeisti mūsų supratimą apie trauminį stresą, atskleidžia, kaip jis veikia mūsų smegenų sritis atsakingas už pasitikėjimą, malonumą, norą džiaugtis gyvenimu, domėjimąsi aplinka. Autorius rodo, kaip šias sritis galima vėl suaktyvinti naudojant novatoriškus gydymo būdus, kurie apima jogą, žaidimus, neurologinį grįžtamąjį ryšį, meditaciją. Remdamasis savo tyrimais daktaras knygoje „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto, ir sielos traumas“ siūlo patikimas medikamentų ir psichoterapijos pokalbių alternatyvas, kurios padės susigrąžinti gyvenimą. Leidinyje aptariamos ne tik mokslinės žinios, bet ir realių žmonių istorijos. Knyga „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto, ir sielos traumas“ rekomenduojama visiems besidomintiems psichologinėmis traumomis, psichine sveikata ar apskritai mokslu. Įkvepiančioje knygoje skaitytojai ras klinikinius stebėjimus, neuromokslo paslaptis, traumų gydymo istorijos analizę bei asmenines gydytojo įžvalgas.
Bessel van der Kolk (gimė 1943-iais metais) - olandų psichiatras ir autorius. Pastaruosius trisdešimt metų jis yra Bostono Traumų centro medicinos direktorius, taip pat Bostono universiteto medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius. Gydytojas yra paskelbęs daugiau nei 100 recenzuotų mokslinių straipsnių apie įvairius traumos aspektus. Taip pat jis parašė keturias knygas. „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto, ir sielos traumas“ tapo „The New York Times“ bestseleriu.
#
tags: #psichologines #knygos #pakeitusios #mastyma