Nerimas yra natūrali emocija, kuri kyla reaguojant į stresą ir įspėja apie galimą pavojų. Tačiau nuolatinis stiprus nerimas be konkrečios priežasties gali būti nerimo sutrikimas. Vienas iš tokių sutrikimų yra mizofobija - stipri baimė užsikrėsti mikrobais ar būti užterštam.
Kas yra Mizofobija?
Mizofobija apibūdinama kaip per didelė ir nuolat lydinti baimė užsikrėsti mikrobais. Ši baimė peržengia įprastus higienos rūpesčius ir virsta nuolatiniu galimo užsikrėtimo siejimu su realia grėsme sveikatai. Žmogus nuolat jaučia baimę valgyti viešose vietose, kad nereikėtų eiti į svetimą tualetą, nes ten dar daugiau mikrobų ir galimybių užsikrėsti bakterijomis.
Medicinoje mizofobija kartais vadinama germofobija arba misofobija, ir priskiriama fobiniams sutrikimams (F40) arba tiksliau, tarptautiniame ligų sąraše koduojama F40.228 Other natural environment type phobia (Kita, su natūralia aplinka susijusi fobija).
Mizofobijos Simptomai
Pagrindinis mizofobijos simptomas yra perdėtos pastangos išvengti bet kokio galimo užteršimo. Žmonės, sergantys mizofobija, gali vengti:
- Fizinio kontakto su kitais žmonėmis.
- Prisilietimo prie daiktų viešose vietose, ypač dažnai liečiamų paviršių, tokių kaip durų rankenos ar lifto mygtukai.
- Rankų paspaudimų.
- Viešų tualetų.
- Bet kokios situacijos, kurioje jie gali būti veikiami mikrobų.
Kiti galimi simptomai:
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
- Nuolatinis rankų plovimas, dažnai iki odos pažeidimo.
- Perdėtas valymas ir dezinfekavimas namuose.
- Nerimas ir panika, kylantys susidūrus su galimai užterštais objektais ar situacijomis.
- Izoliavimasis nuo visuomenės.
- Hipochondrija - nuolatinis savo sveikatos būklės tikrinimas, reikalavimas medikams atlikti laboratorinius tyrimus dėl užkrečiamųjų ligų.
- Psichosomatiniai simptomai: galvos, skrandžio, širdies ploto skausmai.
Mizofobijos Priežastys
Moksliškai tiksli mizofobijos priežastis nėra nustatyta, tačiau manoma, kad ją gali lemti įvairių veiksnių derinys:
- Paveldimumas: Jei šeimoje yra nerimo ar obsesinių-kompulsinių sutrikimų atvejų, rizika susidurti su fobijų išsivystymu išauga.
- Gyvenimo patirtys: Trauminiai įvykiai, susiję su liga ar užteršimu, gali sukelti mizofobiją.
- Psichologiniai veiksniai: Padidėjęs nerimas, polinkis į perfekcionizmą ir kontrolę gali padidinti riziką susirgti mizofobija.
- Vaikystės patirtys: Jeigu žmogus vaikystėje sulaukė daug kritikos, perdėtų lūkesčių, buvo auklėjamas autoritariškai bei ribojamas jo savarankiškumas, valia, iniciatyvumas, tai gali tapti fobijų atsiradimo pagrindu. Nemažai šios socialinės fobijos atmainos atvejų išsivysto dėl itin globėjiško auklėjimo, pedantiškos aplinkos ir suvaržymų augant. Taip pat ši baimė gali išsivystyti, kai mažylis patiria pernelyg didelį kaltės ir gėdos jausmą dėl tuštinimosi ir šlapinimosi bei su tuo susijusį nešvaros jausmą.
Kaip Mizofobija Siejasi Su Kitomis Baimėmis ir Sutrikimais
Žmonės, susiduriantys su mizofobija, taip pat dažnai patiria ir kitų baimių - pavyzdžiui, gali bijoti netvarkos (ataxofobija), labai mažų objektų (mikrofobija), ligų (nosofobija), mirties (thanatofobija) ar net gyvūnų (zoofobija). Mizofobija dažnai turi obsesinio kompulsinio sutrikimo bruožų (plačiau skaitykite čia). Esant šiems sutrikimams žmogus jaus baimę valgyti viešose vietose tam, kad nereikėtų eiti į svetimą tualetą. Pasireiškus stipriam nerimui žmogus gali susirgti hipochondrija, nuolatos tikrinti savo sveikatos būklę, reikalauti medikus atlikti laboratorinius tyrimus dėl užkrečiamųjų ligų.
Mizofobijos Diagnostika
Mizofobiją nustatyti gali psichikos sveikatos specialistas, dažnai ir po vieno vizito. Laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai įprastai nereikalingi. Diagnozuojant svarbu atskirti mizofobiją nuo įprastų higienos įpročių ir kitų nerimo sutrikimų.
Mizofobijos Gydymas
Mizofobijai įveikti dažniausiai taikoma:
- Ekspozicijos terapija: Tai procesas, kai žmogus, lydimas specialisto, po truputį susiduria su jį gąsdinančiomis situacijomis - pradedant nuo minčių apie mikrobus ir galiausiai pereinant prie realaus kontakto su galimai užterštais objektais ar buvimo viešumoje. Gydymo tikslas sumažinti jautrumą, šiam rezultatui pasiekti dažniausiai naudojama desensibilizacijos metodika.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Jos metu mokomasi pažinti ir valdyti savo mintis, susijusias su užsikrėtimo baime. Kognityvinė elgesio terapija padeda pažinti klaidingas mintis, kurios verčia save vertinti negatyviai. Taip pat ši terapija padeda neigiamus potyrius pakeisti teigiamais.
- Medikamentai: Kartais, siekiant palengvinti nerimo ar nuotaikos sutrikimus, gali būti skiriami medikamentai, tokie kaip antidepresantai ar vaistai nuo nerimo.
- Sveikatingumo praktikos: Joga, meditacija, kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą. Geštalto terapijos tikslas - pažvelgti į save kaip į visumą, išanalizuoti savo mintis, jausmus, pojūčius, potyrius bei padėti sau išspręsti asmenines problemas. Humanistinės krypties terapeuto besąlygiškas teigiamas nusiteikimas, be jokių išankstinių nuomonių ar vertinimų, skatina potencialą, savęs pažinimą ir pagarbą tiek kitiems, tiek ir sau.
Kaip Padėti Sau Įveikti Mizofobiją
Žmonėms, linkusiems į nerimą ar obsesinius-kompulsinius veiksmus, pravartu rūpintis savo emocine sveikata:
Taip pat skaitykite: Depresija: išsamus žvilgsnis
- Sveika gyvensena: Laikykitės sveikos mitybos, reguliariai sportuokite ir pakankamai miegokite.
- Streso valdymas: Išmokite streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas.
- Parama: Kreipkitės į draugus, šeimos narius ar specialistus, kad gautumėte emocinę paramą.
Kaip Atsiranda Baimė Susirgti?
Pasak psichologų, neteisingas žmonių elgesys ir netinkamai pateikiama informacija masiškai kursto fobijas ir neretai padeda joms įsitvirtinti. Todėl prevencinės programos turi būti informacinio turinio, bet jokiu būdu ne gąsdinančio.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į asmenybę