Martynas Marcinkevičius yra žinomas psichiatras, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, aktyviai dalyvaujantis visuomenės švietime psichikos sveikatos klausimais. Jo įžvalgos apima platų spektrą temų - nuo socialinių tinklų įtakos psichikai iki pagalbos karo zonose nukentėjusiems žmonėms. Šiame straipsnyje apžvelgsime M. Marcinkevičiaus požiūrį į įvairius psichikos sveikatos aspektus, remiantis jo paties pasisakymais ir interviu.
Socialinių tinklų įtaka psichikai
M. Marcinkevičius pabrėžia, kad socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip mes juos naudojame. Nesaikingas socialinių tinklų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį psichikai, ypač vaikams, kurių smegenys dar tik formuojasi.
Vaikų smegenų pažeidimai
Psichiatras atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausią dėmesį turime atkreipti į vaikus, kurių smegenys formuojasi anatomiškai ir fiziologiškai, o nesaikingas socialinių tinklų naudojimas pažeidžia pačią smegenų struktūrą, ko vėliau negalime sugrąžinti.
Emocinės ir fizinės sveikatos prastėjimas
M. Marcinkevičius teigia, kad socialiniai tinklai gali sukelti emocinės ir fizinės sveikatos prastėjimą, nuolatinį smegenų dirginimą. Nuolatinis sėdėjimas informaciniame sraute gali sukelti nuovargį, perkrovą, nerimą ir dėmesio sutrikimus.
Lyginimasis su netikru pasauliu
Psichiatras įvardija, jog didžiausia problema yra tai, jog mes lyginame save su netikru pasauliu, kuris iš tikrųjų neegzistuoja. Socialiniuose tinkluose norime transliuoti idealų gyvenimą, neparodydami, kad yra ir kita gyvenimo pusė.
Taip pat skaitykite: Mažvydo "Katekizmas"
Savęs praradimas
M. Marcinkevičius pabrėžia, jog per socialinius tinklus mes dažnai prarandame save, nežinome, ko norime ir ką reikia iš tikrųjų daryti, nes gyvename pagal socialinių tinklų šabloną.
Nuotaikos kritimas
Taip pat yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurių rezultatai panašūs: vieną kartą pabuvus socialiniuose tinkluose, mūsų nuotaika gali kristi iki 80 procentų.
Patarimai tėvams dėl vaikų naudojimosi ekranų laiko
M. Marcinkevičius įspėja tėvus dėl žalos, kurią jie daro vaikams be paliovos naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais ir kartu vaikams pamokslaudami apie to žalą.
Psichiatras pataria:
- Šeimos tradicijos: kad nebūtų telefonų valgant prie stalo.
- Laiko ribojimas:
- Nuo dviejų iki keturių metų: valanda per dieną.
- Kas du metai prisideda apie valanda iki maksimumo, kuris prasideda nuo 14-17 metų - iki 4 valandų.
- Į šį laiką įeina visas laikas prie ekranų: mokymasis, filmo žiūrėjimas ir nereiškia, kad tiek laiko jis gali sėdėti socialiniuose tinkluose.
- Iki dviejų metų vaikai iš viso neturėtų gauti telefonų. Jeigu jis nori žaisti, duokite jam seną išjungtą telefoną tegul jis prie ausies prisideda, mato, kaip tėvai daro.
Mitai apie psichiatrijos ligonines ir gydymą
M. Marcinkevičius pastebi, kad vis dar gajūs mitai apie psichiatrijos ligonines ir gydymą trukdo žmonėms kreiptis pagalbos. Jis paneigia įsivaizdavimus apie grotuotus langus ir minkštas palatas, pabrėždamas, kad šiuolaikinės psichiatrijos ligoninės siekia sukurti jaukią ir saugią aplinką pacientams.
Taip pat skaitykite: Mažvydo kūrybos kontekstas
Baimė kreiptis pagalbos
Psichiatras atkreipia dėmesį į tai, kad mitai apie psichiatriją trukdo pacientams kreiptis pagalbos. Artimieji, šeima, kolegos mato, kad jų artimui reikalinga pagalba, nes jį kamuoja depresija, perdegimas, bet pagalbos ragina kreiptis… į kardiologus. Žmonės sutinka kreiptis pagalbos į neurologus ar kitus specialistus, bet į psichiatrus… misija neįmanoma, nors problemos - psichogeninės kilmės.
Artimųjų nuogąstavimai ir pašaipa
Pasitaiko ir atvirkštinis variantas, kai pats pacientas supranta turintis rimtų psichikos sutrikimų, tačiau kreiptis pagalbos jam trukdo artimųjų nuogąstavimai, pašaipa.
Stigma dėl vaistų vartojimo
Net jei dėl savo būklės žmogus patenka į ligoninę, yra artimųjų, kurie draudžia gerti vaistus.
Psichikos sveikatos problemos Ukrainoje
Nuo 2015-ųjų M. Marcinkevičius dalyvauja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo su Ukraina projektuose, padedant reabilituoti psichinę nuo karo nukentėjusių ukrainiečių sveikatą. Jis teigia, kad tai yra jo pareiga.
Psichikos sveikatos specialistų rengimas
M. Marcinkevičiaus tikslas buvo parengti Ukrainos psichikos sveikatos specialistus, kad jie patys galėtų teikti pagalbą ir apmokyti kolegas.
Taip pat skaitykite: Martynas Nedzinskas apie aktoriaus karjerą
Karo poveikis psichikai
Psichiatras teigia, kad kai po kelių metų karo kariai masiškai ėmė sugrįžti iš fronto, visuomenėje prasidėjo didžiulės problemos. Nors fiziškai sužaloti buvo tik keli procentai, psichologiškai sužaloti - praktiškai visi.
Psichikos sveikatos sutrikimai kariams
Tyrimai rodo, kad apie 90 % iš fronto grįžusių žmonių turi psichikos sveikatos sutrikimų. O kariai, kurie buvo patekę į apsuptį arba labai intensyvaus šaudymo zonas, absoliučiai visi (100 %) turi psichikos sutrikimų. Dažniausi sutrikimai - nerimas ir nemiga, apie 20 % patiria depresinę simptomatiką, taip pat 20 % nustatomas potrauminio streso sutrikimas.
Pagalba kariams
Psichikos sveikatos specialistai padeda suvokti, kad jiems reikia išeiti iš karo, esančio viduje.
Rytietiška išmintis kritinėse situacijose
Apie kritines situacijas psichiatras mėgsta priminti rytietišką išmintį: Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, jėgų - kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties atskirti vieną nuo kito.
Gyvenimas karo sąlygomis
M. Marcinkevičius teigia, kad jei negali nieko pakeisti, nereikia dėl to jaudintis. Geriau paversti pozityvu, humoru, kūryba - kažkuo, kas padeda užimti mintis. Humoras, ironija yra labai pozityvus ir sveikas psichikos gynybinis mechanizmas.
Karių prioritetai fronte
Vienintelis prioritetas - išgyventi ir padėti išgyventi draugui.
Vizitų į Ukrainos karo zonas poveikis
Šis patyrimas psichiatrą labai smarkiai pakeitė kaip asmenybę. Jis vyko aštuoniolika kartų ir dažniausiai gyvendavo po savaitę ar daugiau: važinėjo po regionus, frontus.
Ginklų kontrolė ir psichikos sveikata
M. Marcinkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys, turintys psichikos sutrikimų, neturėtų turėti leidimų ginklams.
Psichikos sutrikimų slėpimas
Psichiatras teigia, kad žmonės nori nuslėpti, kada nori gauti ginklą. Vadinasi, jie automatiškai maksimaliai slepia visus sutrikimus, tai yra nepasakoja.
Privačios klinikos
M. Marcinkevičius abejoja, ar visi privatūs specialistai teikia visus duomenis apie pacientų psichikos būklę.
Lietuvių psichikos sveikata
M. Marcinkevičius teigia, kad psichikos problemų daugėja visame išsivysčiusiame pasaulyje. Tam yra labai aiškios priežastys. Pirmiausiai, greitėjantis tempas, mes vis daugiau laiko praleidžiame su informacinėmis technologijomis, kurios labai apkrauna ne tik darbinėje plotmėje, bet ir asmeninėje. Taip pat turime ženklų problemų augimą po pandemijos.
Stigma dėl psichoterapeutų
Labai dažnai žmonės, kurie sovietmečiu dar buvo negimę, turi tą baimę, kuri ateina iš sovietmečio. Jei ateini kartą pas psichoterapeutą, tai jau tau būtinai įrašys diagnozę, negalėsi nei vairuoti, nei dirbti. Viena problema yra stigma. Jei žmogus laiku ateitų, kada ta problema nėra virtusi liga, jam dar būtų galima padėti ir be vaistų įsikišimo.
tags: #martynas #marcinkevicius #psichiatras