Įvadas
Psichozė - tai sunki psichikos būklė, pasižyminti realybės suvokimo sutrikimais, tokiais kaip haliucinacijos ir kliedesiai. Nors anksčiau manyta, kad psichikos ligos yra nepagydomos, šiuolaikinė psichiatrija siūlo įvairius gydymo ir reabilitacijos metodus, kurie leidžia pacientams pasiekti visapusišką pasveikimą ir grįžti į visavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra visiško pasveikimo nuo psichozės galimybės, kokie gydymo būdai yra efektyviausi ir kokią reikšmę turi psichosocialinė reabilitacija.
Socialinės psichiatrijos raida ir požiūrio į psichikos ligas kaita
Socialinės psichiatrijos atsiradimas buvo glaudžiai susijęs su visuomenės industrializacija, miestų infrastruktūros ir socialinių-ekonominių klasių atsiradimu. XIX amžiuje Europoje ir JAV, atsiradus specializuotoms psichiatrijos ligoninėms, į kurias buvo sutelkiami visomis psichikos ligomis sergantys pacientai, kaupėsi psichiatrijos mokslo ir praktikos žinios. Tokiose ligoninėse formavosi akademinė psichiatrija, nes šių ligonių specialistai stebėdami ir aprašydami įvairias patologines būkles, nustatė psichikos ligų dėsningumus, bandė atrasti naujų gydymo metodų.
Dažniausiai tokios ligoninės buvo statomos toli nuo miestų, jose buvo gydoma ir slaugoma neretai po keletą tūkstančių pacientų. Dauguma jų - visą likusį gyvenimą. Toks institucinės globos modelis rėmėsi vadinamąja „totaline globa“- patenkinti visus paciento poreikius (medicininius, psichologinius, socialinius, kultūrinius, dvasinius ir kt.). Manyta, kad pacientas turi būti pasyvus globos priėmėjas ir slaugomasis. Aplink psichiatrijos ligonines formuodavosi savotiška uždaros bendruomenės infrastruktūra su savo mokykla, bažnyčia, dirbtuvėmis ir net kapinėmis. Tai formavo bendruomenės nuostatą, kad psichikos ligoniai geriausiai gali prisitaikyti tik izoliuotuose, specialiai jiems pritaikytuose aplinkose, maksimaliai specialistams prižiūrint ir kontroliuojant. Taip pat buvo formuojama klaidinga nuostata, kad psichikos ligos yra nepagydomos.
Kartu visuomenėje plito idėjos, kad eugenika gali pakeisti visuomenės sveikatos problemų paplitimą, ypač proto ir psichikos sveikatos problemų. Tai padėjo pagrindus neigiamoms nuostatoms proto ir psichikos negalę turinčių asmenų atžvilgiu. Ir XX a. viduryje tai konsteliavosi žiauriausiu istorijoje būdu, kai eugeniką buvo pradėta taikyti praktikoje nacistinėje Vokietijoje bei kitose valstybėse. Nuo 1939 m. Pokario bendruomenės psichiatrijos raida Vakarų Europoje ir JAV buvo kaip atsakas į šiuos karo nusikaltimus. Jos vertybės buvo priešingos nacių socialinės psichiatrijos vertybėms - deinstitucionalizacija ir neįgaliųjų socialinė integracija - ir rėmėsi socialinių bei elgesio mokslų pasiekimais.
Deinstitucionalizavimas - tradicinių psichiatrijos pagalbos įstaigų skaičiaus mažinimas lygiagrečiai plėtojant bendruomeninę pagalbą. Didelių psichiatrijos ligoninių deinstitucionalizacija prasidėjo JAV 1955 m. Ją paskatino veiksmingų vaistų psichozės simptomams kontroliuoti atsiradimas, pakitusios visuomenės ir valdžios nuostatos į žmones su psichikos negale, socialinės infrastruktūros didėjimas, pagalbos tarnybų kūrimasis. Visuomenės ir administracijos nuostatoms keistis didelės įtakos turėjo Irvingo Gofmano darbai apie psichiatrijos ligonines ir stigmą. Taip pat teigiamas postūmis, kuriantis bendruomenės psichiatrijai, buvo pacientų teisių gynimo judėjimai.
Taip pat skaitykite: Bipolinio sutrikimo gydymas
Kai kurie jų tapo antipsichiatrijos judėjimais su radikaliais reikalavimais uždaryti visas psichiatrijos institucijas, nes vertino psichikos sutrikimus kaip normalų atsaką į „išprotėjusią“ visuomenę, ir tai nepadėjo geresnės kokybės paslaugų sukūrimui bendruomenėje. Dalį pacientų neplaninga deinstitucionalizacija išvadavo iš institucijų, tačiau „įkalino“ bendruomenėje, kurioje jie tapdavo benamiais ir baigdavo gyvenimą atskirtyje ir izoliacijoje.
Komunistinėse valstybėse socialinė psichiatrija rėmėsi dispanserio modeliu. Vienoje ligoninėje buvo koncentruojamos visos paslaugos tiek stacionarinės, tiek ambulatorinės. Pacientų srautų diferenciacijos nebuvo. Personalas buvo paskirtas aptarnauti pacientus, gyvenančius tam tikroje teritorijoje (apylinkėje). Psichiatrai teikdavo ambulatorinės konsultacijas, kai kur būdavo įsteigtas dienos stacionaras. Aktyvi pacientų priežiūra bendruomenėje būdavo vykdoma vadinamųjų „patronažinių“ slaugytojų. Bendruomenės psichiatrija buvo labai ideologizuota ir siekė psichiškai neįgalių žmonių ir tiesiog kitaip mąstančių piliečių totalinės kontrolės.
Po komunistinės sistemos žlugimo, daugelis bendruomenės psichiatrijos užuomazgų, tarp jų ir teigiamai vertinamų, deja, taip pat žlugo. Pvz., saugaus darbo vietų skaičius Lietuvoje psichikos ir proto negalės asmenims nuo 1990 iki 2004 m. sumažėjo daugiau nei 10 kartų. Tik per pastarąjį dešimtmetį vėl kuriasi bendruomenės psichiatrijos įstaigos, telkiasi jose dirbantys specialistai. Pradėti mokyti naujų specialybių darbuotojai (socialinio darbo, ergoterapijos ir kt.). daugiausia jų iniciatyva kuriamos sutrikusios psichikos pacientams naujos socialinės integracijos galimybės.
Šiuolaikiniai psichozės gydymo metodai
Šiuolaikinė psichiatrija siūlo įvairius psichozės gydymo metodus, kurie gali padėti pacientams pasiekti remisiją ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pagrindiniai gydymo būdai apima:
- Medikamentinis gydymas: Antipsichotikai yra pagrindiniai vaistai, naudojami psichozės simptomams kontroliuoti. Šie vaistai padeda sumažinti haliucinacijas, kliedesius ir kitus psichozės požymius. Svarbu paminėti, kad antipsichotikai gali turėti šalutinį poveikį, todėl gydytojas turi atidžiai parinkti tinkamą vaistą ir jo dozę, atsižvelgdamas į paciento būklę ir individualias savybes.
- Psichoterapija: Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali būti labai naudinga pacientams, sergantiems psichoze. KET padeda pacientams atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesio modelius, kurie prisideda prie psichozės simptomų. Psichoterapija taip pat gali padėti pacientams susidoroti su stigmomis, pagerinti socialinius įgūdžius ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.
- Psichosocialinė reabilitacija: Psichosocialinė reabilitacija yra procesas, kuris padeda psichikos sutrikimų turintiems asmenims pasiekti optimalų nepriklausomo funkcionavimo visuomenėje lygį. PSR strategijos derinamos su vartotojų poreikiais, vietos, kur atliekama reabilitacija (ligoninės ar bendruomenės), ir šalies, kurioje ji vyksta, kultūrinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis. PSR procese dalyvauja tiek patys paslaugos vartotojai, tiek profesionalai, šeimos nariai, darbdaviai, įvairių savivaldybės tarnybų darbuotojai, tiek pati visuomenė. Siekiant bendro reabilitacijos tikslo klientas yra mokomas konkrečių įgūdžių, kurie yra būtini įgyvendinant individualius kliento tikslus bei vystoma kliento aplinkos parama, kuri yra ne mažiau svarbi ind.kliento tikslų įgyvendinimui.
Psichosocialinės reabilitacijos modeliai
PSR apibrėžimai priklauso nuo vadinamosios „mokyklos“, t.y. t.t. požiūrio į pagalbos tikslus ir būdus bei šalyje buvusių pagalbos tradicijų.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti maniją su psichozės simptomais
- Į aplinką orientuotas modelis: Akcentuoja saugią ir terapinę aplinką klientui (pvz.: saugus būstas, darbui ar užimtumui pritaikyta aplinka). Profesionalų dėmesys skiriamas kliento fizinei aplinkai, santykiui su aplinkiniais ir aplinkos pritaikymui.
- Į raidą orientuotas modelis: Pabrėžia kliento norą pakeisti savo gyvenimą ir gerinti gyvenimo kokybę. Šis požiūris akcentuoja individualų reabilitacijos kelią, paremtą asmeninės psichologinės raidos.
- Roberto Pauliaus Libermano modelis: Pagrįstas mokymo ir kognityvinių procesų tyrimų pasiekimais bei jų pritaikymu mokant ir palaikant sunkios psichiatrinės negalės asmenis. Klinicistas vadovaujasi rankvedžiais, vad. „Lidermano moduliais“, skirtais konkrečiai temai, pvz.: psichozės simptomų valdymas, socialinių įgūdžių lavinimas, bendravimo problemų su artimaisiais sprendimas ir kt. juose aprašoma, kaip vykdyti pakalbį su sunkiai sergančiu asmeniu, kad šis gedėtų suprasti savo problemas ir jas iškeltų bei kartu su klinicistu spręstų pagal t.t. algoritmą, kuris g.b. prilyginamas individualiam PSR planui. Reabilitacija yra orientuota į problemą.
- Olandų modelis: Derina įv. modelius, ir siekia sukurti visapusišką požiūrį. Jo esmė - asmens orumo ir funkcijų atkūrimas. Atsižvelgiama į visą žmogaus asmenybę, jo gyvenimo ir asmenines veiklos sritis, vertybes, raidos galimybes. Derinami orientuoti į problemą, orientuoti į aplinką ir orientuoti į individualią psichologinę raidą modeliai.
Sveikimo (atsistatymo, recovery) nuo psichikos ligos koncepcija
SVEIKIMAS, ATSISTATYMAS (angl. RECOVERY) - tai terminas nusakantis ne psichikos ligos simptomų išnykimą, bet paciento stiprėjančius sugebėjimus geriau suprasti savo ligą ir ją valdyti visomis prieinamomis priemonėmis ir paslaugomis. Paprastai jį naudoja psichosocialinės reabilitacijos profesionalai, aprašydami pacientų progresą.
Dienos stacionarai ir ankstyvosios pagalbos tarnybos
Paskutiniais dešimtmečiais dienos centrai įgavo didelę reikšmę tarp įvairių kitų nestacionarinio gydymo formų. Daugumą autorių pabrėžia, jog dienos skyrių tinklas buvo išplėtotas orientuojantis į visus psichikos liginius, tačiau ši gydymo forma tinkamiausia sergantiems šizofrenija. Tik apie 3,3% iš hospitalizuojamų pacientų yra gydomi dienos stacionaruose, tačiau tokio tipo įstaigose galėtų gydytis 15-60% viso stacionaruose gydomo kontingento. DS tinka potrauminio streso sutrikimams, depresijos būklėms ir įvairioms krizinėms situacijoms gydyti. DS užtikrina medikamentinį gydymą ir medicininę globą, psichoterapiją ir naujų įgūdžių įgijimą.
Dalinis hospitalizavimas (DH)- ambulatorinio gydymo programa, apimanti diagnostiką bei medicininės, psichiatrines, psichosocialines gydymo formas ir darbinio (profesinio) rengimo pradmenis. Programa skirta rimtais psichikos sutrikimais sergantiems pacientams, kuriems reikalingas intensyvus ir įvairiapusiška gydymas. Unikali DH savybė yra ta, kad pacientas dalį laiko praleidžia savo aplinkoje, o dalį - dienos stacionare. Intensyvus gydymas DH sąlygomis. Ši forma susijusi su krizinės situacijos įveikimu ir apima ūmios ligos fazės gydymą. Psichikos liginių gydymas po ūmios ligos fazės arba ilgo liekamojo visuomeninio ar profesinio funkcionavimo sutrikimo atveju. Trečioji forma aprašoma kaip programa, kurios tikslas - palaikyti asmenis, gyvenančius už ligoninės ribų. Svarbiausia vertybė - atviras psichiatrijos modelis.
Ankstyvosios intervencijos tarnybos - tai specializuotos medicinos tarnybos, teikiančios kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems raidos sutrikimų, bei šių vaikų šeimoms. Pediatrai, neurologai bei neonatologai anksti išaiškina raidos sutrikimus, tačiau pilnai neužtikrina vaiko psichologinės ir socialinės raidos aspektus. Šią spragą siekia užpildyti ART, kurios vaikus lanko ir aktyviai juos stebi namuose bei konsultuoja tėvus.
Krizių intervencijos komandos ir aktyvus gydymas bendruomenėje
Psichiatrinė krizė - tai kliniškai reikšmingų psichikos ir elgesio sutrikimų simptomų ir sindromų atsiradimas asmenims, jau ankščiau patyrusiems psichikos ir elgesio sutrikimus ar/ir gavusiems psichiatrinę pagalbą ar gydymą, arba kuriems psichologinės krizės įveikimas užsitęsė ir tapo patologinių procesu.
Taip pat skaitykite: Supratimas apie psichozę
Psichiatrijos krizių intervencija - tai psichiatrinės paslaugos, esantiems krizinėje situacijoje (ūmios būklės dėl psichikos ligos; suicidinis elgesys, emocinis stresas, sutrikdantis adaptaciją ir kt. situacijos) pacientams. Šios paslaugos tikslas yra krizinės situacijos simptomų įvertinimas ir jos stabilizavimas. Psichiatrijos krizių intervencijos paslaugą teikia krizių intervencijos komanda, teikianti ambulatorinės (trukmė įvairi, pasaulyje 4-8 sav.), stacionarines (ne ilgiau 10 parų), pertraukiamo dienos stacionaro paslaugas (30 darbo, 40-42 kalendorines dienas) bei neatidėliotinas konsultacija psichiatrinės ligoninės priėmimo kambaryje. Krizių intervencijos komandą sudaro: gydytojas psichiatras - komandos koordinatorius, medicinos psichologas, psichoterapeutas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas.
Aktyvus gydymas bendruomenėje- šis metodas yra priešingybė vadinamajai „kabinetinei psichiatrijai“, profesionalai aktyviai siekia dažnai susitikti su pacientu įvairiuose jo aplinkose, kad galėtų tinkamai pritaikyti įvairius gydymo ir reabilitacijos metodus. AGD taikomas šizofrenija ir šizofrenijos spektro sutrikimais sergantiems ar piktnaudžiaujantiems psichotropinėmis medžiagomis bei esantiems teisėsaugos pareigūnų akiratyje, dažnai patenkantiems į psichiatrijos ligonines. Europoje ši paslauga neseniai pradėta diegti bendruomenės psichiatrijoje.
AGB teikia tarpdisciplininė 10-12 psichikos sveikatos specialistų komanda, kurie teikia visas medicinines, socialines, psichologines, psichoedukacines, ergoterapijos, psichosocialines reabilitacijos ir kt. reikalingas paslaugas. Priešingai nei atvejų vadyba, AGB netarpininkauja tarp paciento ir skirtingų paslaugų teikėjų, o visas paslaugas teikia tiesiogiai. Suformuota AGB komanda aptarnauja iki 80-120 tikslinės grupės pacientų (iki 80 kaime, iki 120 mieste). Susitikimai su sunkiai sergančiais ir blogai adaptuotais pacientais vyksta net keletą kartų per dieną.
Visiško pasveikimo galimybės ir svarba
Nors psichozė yra sunki liga, visiško pasveikimo galimybės yra realios. Tyrimai rodo, kad ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir psichosocialinė reabilitacija gali padėti pacientams pasiekti remisiją, pagerinti gyvenimo kokybę ir grįžti į visavertį gyvenimą. Visiškas pasveikimas nuo psichozės reiškia ne tik simptomų išnykimą, bet ir gebėjimą valdyti ligą, gyventi savarankiškai, dirbti, mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
tags: #visiskas #pasveikimas #nuo #psichozes