Pozityvus mąstymas yra svarbus psichologinės sveikatos elementas, galintis pagerinti gyvenimo kokybę. Nors tai ne visiems įgimtas dalykas, sąmoningomis pastangomis galima išmokti matyti šviesiąją pusę net sudėtingose situacijose.
Pozityvaus mąstymo nauda
Moksliniai tyrimai rodo, kad pozityviai mąstantys žmonės dažnai pasižymi geresne psichologine gerove, rečiau serga depresija, turi stipresnę imuninę sistemą ir yra atsparesni stresui. Tačiau svarbu suprasti, kad pozityvus mąstymas nereiškia sunkumų ignoravimo ar neigimo.
Patarimai, kaip ugdyti pozityvų mąstymą
Dėkingumo praktika: Dėkingumas yra stiprus įrankis, padedantis ugdyti pozityvų mąstymą. Reguliariai dėkojant už tai, ką turime, pradedame suvokti, kad gyvenimas yra pilnas teigiamų dalykų, net ir susiduriant su sunkumais.
- Patarimas: Kiekvieną dieną užrašykite bent tris dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tai gali būti paprasti dalykai, tokie kaip gražus oras, šypsena iš draugo ar laikas su artimaisiais.
Neigiamų minčių keitimas: Neigiamas mąstymas dažnai tampa įpročiu, kai tikimės blogiausio arba matome problemą, o ne sprendimą.
- Patarimas: Pastebėję neigiamą mintį, paklauskite savęs: „Ar ši mintis yra objektyvi? Ar ji man padeda?“ Jei atsakymas neigiamas, pakeiskite ją į konstruktyvesnę ir pozityvesnę.
Sąmoningumo ugdymas: Sąmoningumo praktikos, tokios kaip meditacija, padeda atpažinti ir valdyti savo mintis, neleisdamos joms tapti automatinėmis ar negatyviomis.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
- Patarimas: Skirkite kelias minutes kasdien sąmoningumo pratyboms, pavyzdžiui, kvėpavimo meditacijai arba kūno skanavimui.
Vidinio dialogo kontrolė: Neigiamos savikritikos kupinos mintys gali varginti, mažinti pasitikėjimą savimi ir sukelti stresą.
- Patarimas: Pastebėję, kad esate pernelyg kritiški sau, pakeiskite savo vidinį dialogą.
Pozityvi aplinka: Aplinka, kurioje praleidžiame daugiausia laiko, turi didelę įtaką mūsų mąstymui.
- Patarimas: Praleiskite daugiau laiko su optimistiškais, palaikančiais ir siekiančiais augti žmonėmis.
Iššūkių priėmimas: Niekas negyvena be iššūkių ar nesėkmių, tačiau būdas, kaip į juos reaguojame, gali stipriai paveikti mūsų mąstymą.
- Patarimas: Susidūrę su iššūkiu, užduokite sau klausimą: „Ko aš galiu išmokti iš šios situacijos? Kaip tai gali mane patobulinti?“
Empatijos ugdymas: Empatija - gebėjimas suprasti save ir kitus be vertinimo.
- Patarimas: Pastebėję, kad kritikuojate save ar kitus, pabandykite suprasti situacijos kontekstą ir pasiteirauti, kaip galite būti labiau empatiški.
Pozityvumo medalio kita pusė: toksiškas pozityvumas
Populiarioji kultūra skatina nuolat galvoti apie aplinką ir save pozityviai, pastebėti gerus dalykus, visuomet bandyti nusiteikti kuo džiugiau, šypsotis ir bandyti kuo mažiau dėmesio skirti negatyvioms mintims ir įvykiams. Tačiau svarbu išlaikyti balansą su realybe. Mąstyti vien pozityviai nėra gerai, nes prarandamas realybės jausmas, eliminuojamos nesėkmės, skaudūs įvykiai, krizės. Frazė "Viskas tik į gera" skamba gerai, bet realybėje atspindi tik pusę tiesos. Gyvenime būna visaip - ir gerai, ir blogai.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Toksiškas pozityvumas - tai įsitikinimas, jog žmogus turi išlaikyti teigiamą mąstyseną, kad ir kokia baisi ar sunki situacija tuo metu jį slėgtų. Toks požiūris dar apibūdinamas madingu posakiu „tik geros vibracijos“.
Toksiško pozityvumo pasekmės
- Gėdinimas.
- Augimo stabdis.
- Autentiškų emocijų vengimas.
Toksiškas pozityvumas veikia kaip vengimo mechanizmas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, kai išreiškiame savo nusivylimą ar liūdesį, kas nors mums mesteli repliką, jog „laimė yra pasirinkimas“. Toksiškas pozityvumas iš tikrųjų gali pakenkti žmonėms, išgyvenantiems sunkumus. Tyrimai rodo, kad jausmų slopinimas gali lemti dar daugiau vidinės psichologinės įtampos.
Kaip atpažinti ir kovoti su toksišku pozityvumu
- Valdykite savo sunkias emocijas, tačiau neneikite jų. Realistiškai įvertinkite savo jausmus.
- Nesitikėkite per daug iš savęs. Normalu jausti daugiau nei tik vieną pozityvų jausmą.
- Susitelkę išklausykite ir palaikykite kitus. Neužčiaupkite kito žmogaus toksiško pozityvumo frazėmis.
- Priimkite kitų išsakytus jausmus, net jeigu jie skiriasi nuo tavųjų identiškoje situacijoje.
- Stebėkite savo jausmus socialiniuose tinkluose. Jei pamačius „pakylėjančius“ įrašus, viduje lieka gėdos ar kaltės jausmas, tai gali būti toksiško pozityvumo įtaka.
- Išgyvendami sunkumus pagalvokite, kokiais būdais galėtumėte išreikšti savo emocijas, kad jos nuvestų produktyviu keliu.
- Leiskite sau pajausti visus viduje kylančius jausmus.
Kaip surasti sveiką balansą?
Atsakyti vienareikšmiškai, kaip surasti tą „normalaus“ reagavimo tašką, reiškia kurti dar vieną niekuo neparemtą taisyklę. Galimybė rinktis, kaip reaguoti į gyvenimo džiaugsmus ir negandas, atveria platesnius horizontus.
Suaugęs žmogus polinkį į vieną ar kitą pusę atsineša iš šeimos, iš savo tėvų. Pakeisti save yra labai sunku, o kartais net neįmanoma, bet savistaba, psichoterapija praskleidžia šydą ir leidžia pamatyti, kad kiti elgiasi ir jaučiasi kitaip.
Kaip dažnas patarimas žmogui, kuris jaučiasi nelaimingas, iškyla pasiūlymas žvelgti į perspektyvą (pagalvok, kad tu sveikas, o va tas ir tas invalido vežimėlyje ir sugeba būti laimingas; pagalvok, kiek daug turi, palyginus su visais badaujančiais, vargstančiais žmonėmis ir t.t.). Ar toks savo situacijos lyginimas su tais, kurių situacija sudėtingesnė, veiksmingas?
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Sociometrija - metodas, kuris leidžia lygintis su kitais ir atrasti savo vietą kitų žmonių grupėje. Mes norime ar nenorime, bet visada lyginamės. Visi sėkmingesni, laimingesni ir kitaip tobulesni visada yra prieš mus, ir tai mus motyvuoja judėti pirmyn, stengtis, konkuruoti. Visi, kurių dalia yra stovėti už mūsų, mums suteikia palaikymą, atramą ir stabilizuoja. Visos žmonijos mąsteliu mes visada esame kažkur per vidurį, todėl labai svarbu žvelgti ir į priekį, o prireikus atsigręžti atgal ir nustoti skųstis, kad mums nesiseka.
Populiarioji psichologija: pagalba ar komercija?
Populiarioji psichologija, vadinamosios „self-help“ knygos - ar jos veiksmingos, naudingos? Kiekviena knyga turi savo skaitytoją, kiekvienas renkasi tai, ką supranta ir iš ko gali kažką pasiimti naudingo sau. Vienos tiesos nėra, yra šiandieninė tiesos norma, bet ji nuolat kinta.
Už kiekvienos knygos stovi ją parašęs žmogus, todėl knygos patarimai yra to žmogaus patarimai, jie subjektyvūs. Vieni mėgsta vienokias knygas, kiti kitokias, kuo daugiau skaitome, tuo daugiau imame atsirinkti ko mums reikia ir kas mums tinka.
Kaip veikia įvairios knygos, kuriose dėstomi kitų (ypač viešojoje erdvėje žinomų žmonių) išgyvenimai ir mintys - ar tai turi naudos skaitytojo saviugdai? Autoritetais mes labai tikime paauglystėje, jais sekame, jais žavimės. Tapę brandesni, imame vadovautis savo galva, o vieną dieną visus stabus nuverčiame ir nebetikime niekuo, tik savimi ir tai tik kartais. Visada smalsu pasižvalgyti, kaip kiti gyvena, kuo tiki ir ką daro. Ar verta aklai kažkuo sekti, kopijuoti?
Renkantis sau knygą, siūloma atkreipti dėmesį į autorių, atidžiai perskaityti, kas jis toks, o kartais net kituose šaltiniuose pasitikrinti jo tapatybę.
Žmonės, kurie tiki „pozityvumo galia“ bei intensyviai gyvenimo atsakymų ieško populiariosios psichologijos knygose, instagramo citatose ir t.t., kartais atrodo žinantys visus atsakymus ir netgi arogantiški. Ar jų pagalba/patarimai gali būti žalingi? Kažkuo tikėti yra gerai, bet kažkuo tikėti fanatiškai yra gana radikalu, o gal net kvaila. Antikos laikais buvo žinoma viena tiesa, „žinau, kad nieko nežinau“.
tags: #mastyti #pozityviai #psichologas