Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Norint pasirinkti tinkamą veiksmų taktiką, labai svarbu suprasti depresinės būsenos sunkumą, trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip apibūdinti depresiją, jos priežastis, simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes.
Įvadas į Depresiją
Depresija, kartais vadinama sunkiu depresijos sutrikimu, yra dažna ir rimta medicininė liga, kuri neigiamai veikia žmogaus savijautą, mąstymą ir elgesį. Tai daugiau nei tik laikinas liūdesys; tai nuolatinis liūdesio, interesų praradimo ir sumažėjusios energijos jausmas, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Svarbu atskirti normalias reakcijas į gyvenimo įvykius nuo patologinės depresijos. Sielvartas dėl netekties ar nesėkmės yra natūrali žmogaus reakcija, tačiau depresija yra ilgalaikė būsena, kuri reikalauja dėmesio ir gydymo.
Apie depresiją mūsų visuomenėje jau pradedama kalbėti - tai viena, tai kita žvaigždutė prabyla apie pergyventą naujųjų amžių ligą.
Depresijos Paplitimas ir Diagnostika
Depresija yra viena labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų Europos Sąjungoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet apie 25 % Europos piliečių kenčia nuo depresijos ar kitų nerimo būsenų. Visgi Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad daugiau nei 300 mln. žmonių pasaulyje kenčia nuo depresijos. Nuo 2005 m. šis skaičius padidėjo net 18 proc. Nepaisant to, net iki 50 % depresijų ar kitų nerimo būsenų lieka negydytos, nes žmonės vengia kreiptis pagalbos.
2013 metais Europos Psichiatrų Kongrese buvo paminėta, kad psichikos ligų gausėjimo nestebima, tačiau gerėja psichikos ligų diagnostika ir vis dažniau išrašomi vaistai. Tai rodo, kad visuomenės sąmoningumas apie psichikos sveikatą auga, tačiau vis dar svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvą diagnostiką ir gydymą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresijos Simptomai ir Požymiai
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ir depresijos sunkumo.
- Nuolatinis liūdesys: Ilgalaikis liūdesys, bloga nuotaika, trunkanti bent dvi savaites.
- Interesų praradimas: Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą.
- Energijos stoka: Nuolatinis nuovargis, vangumas ir sumažėjęs aktyvumas.
- Sunkumas susikaupti: Sunku susikaupti, atlikti užduotis, pablogėjusi atmintis.
- Sumažėjusi savivertė: Savivertės ir pasitikėjimo savimi sumažėjimas, perdėtas kaltės jausmas.
- Miego sutrikimai: Nemiga arba perdėtas mieguistumas, ankstyvi prabudimai. Jau vien nemiga yra ženklas kreiptis į gydytojus.
- Apetito pokyčiai: Sumažėjęs arba padidėjęs apetitas, svorio pokyčiai.
- Pesimizmas: Pesimistinis požiūris į ateitį.
- Fiziniai simptomai: Dažni galvos ir pilvo skausmai.
- Dirglumas: Nuolatinis jausmas, kad esate jautrus, neramus ar net agresyvus.
Galima suprasti, kad depresija sergantys žmonės mato pasaulį, nutapytą vien juodomis ar vien baltomis spalvomis, tai jie išreiškia ir savo kalba. Įdomesnis yra įvardžių vartojimas. Sergantieji depresija vartoja itin daug pirmojo asmens įvardžių - „aš, mano, manęs“, bet labai mažai antrojo ir trečiojo asmens įvardžių - „jie, jos, ji“. Tai rodo žmonių susikoncentravimą į save ir menką savęs siejimą su kitais.
Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės ir gali apimti:
- Genetika: Jei šeimoje yra sergančiųjų depresija ar kitais nuotaikos sutrikimais, tikimybė susirgti didėja.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač neuromediatorių pakitimų. Bakterijų įvairovė žarnyne naudinga daugeliu atžvilgių, o neigiami mikrobiotos pokyčiai siejami su nusilpusia imunine sistema, širdies ligomis, astma, dirgliosios žarnos sindromu, alergijomis ir net depresija.
- Aplinkos veiksniai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30 % žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai gali provokuoti depresiją.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas, gali sukelti depresiją.
- Traumuojantys įvykiai: Netektis, nelaimės ir kiti traumuojantys gyvenimo įvykiai.
Depresijos Rūšys
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
- Sunkus depresijos sutrikimas: Tai dažniausiai pasitaikanti depresijos forma, pasireiškianti nuolatiniu liūdesiu ir interesų praradimu.
- Atipinė depresija: Šiai formai būdingi tam tikri išskirtiniai požymiai.
- Distimija: Tai nuolatinė, lengvesnė depresijos forma, trunkanti ilgą laiką.
- Sezoninis afektinis sutrikimas: Depresija, susijusi su metų laikų pokyčiais, dažniausiai pasireiškianti rudenį ir žiemą.
Depresijos Diagnostika
Depresija diagnozuojama po išsamaus gydytojo pokalbio su pacientu ir atlikus reikiamus tyrimus. Gydytojas vizito metu:
- Įvertins simptomus: Paprašys įvardyti varginančius simptomus, fizinius ir psichinius pojūčius, kas juos galėjo išprovokuoti.
- Išsiaiškins istoriją: Paklaus apie skundų atsiradimą, kitimą, šeimos, profesinę istoriją, paveldėjimą, vaikystę, mokyklos ir studijų laikotarpius, galvos traumas, narkotikų ar alkoholio vartojimo ypatumus.
- Atliks psichologinį ištyrimą: Gali būti naudojami specialūs klausimynai, skalės.
- Paskirs tyrimus: Gali būti paskirti laboratoriniai (skydliaukės, kitų organų funkcijai įvertinti) ir vaizdiniai (galvos kompiuterinė tomografija) tyrimai, encefalografija (smegenų elektrinio aktyvumo užrašymas) ir pan.
- Įvertins gyvenimo situacijas: Paklaus apie gyvenimo situacijas, kurios galėjo prisidėti prie depresijos išsivystymo.
- Peržiūrės vaistus: Peržiūrės visus vaistus, kuriuos vartojate, įskaitant nereceptinius vaistus ir vaistažoles.
- Įvertins gydymo efektyvumą: Įvertins gydymo efektyvumą, įskaitant vaistus, psichoterapiją ir kitus gydymo būdus.
- Aptars vaistų vartojimą: Aptars, ar vartojate vaistus, kaip buvo nurodyta, ir ar tinkamai vykdote kitas gydymo rekomendacijas.
- Įvertins kitas ligas: Įvertins kitas ligas ir sveikatos problemas, kurios kartais gali sukelti ar pabloginti depresijos simptomus, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimus, lėtinį skausmą ar širdies problemas.
- Apsvarstys kitas būkles: Apsvarstys, ar nėra kitos psichinės sveikatos būklės, pvz., bipolinio sutrikimo, distimijos ar asmenybės sutrikimo.
Depresijos Gydymas
Depresija yra gydoma vaistais ir (arba) psichoterapija. Gydymo tikslas - remisija, t. y.
Medikamentinis Gydymas
Antidepresantai gali padėti pagerinti smegenų chemiją ir sumažinti depresijos simptomus. Svarbu vartoti vaistus taip, kaip nurodė gydytojas, ir reguliariai lankytis pas psichiatrą.
Psichoterapija
Psichoterapija, arba „pokalbių terapija“, padeda žmonėms suprasti ir įveikti emocines problemas. Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra veiksminga gydant depresiją, nes ji padeda pakeisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas.
Kiti Gydymo Būdai
Jei vaistai ir psichoterapija neveikia, gali būti taikomi kiti gydymo būdai, tokie kaip elektroimpulsinė terapija (EIT) arba transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Čekijos gyventojai, sergantys depresija ir kitomis ligomis, kurioms tradiciniai gydymo būdai nepadeda, nuo kitų metų galės vartoti medicininius haliucinogeninius grybus. Sveikatos priežiūros institucijų teigimu, antidepresantai padeda maždaug 70 proc. Skiriama dozė priklausys nuo paciento svorio.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Gydymui Atspari Depresija
Vis dėlto būna ir taip, kad nei vieni vaistai nepadeda arba ligonis netoleruoja jų šalutinio poveikio. Tokia būklė, kuri nepasiduoda gydymui vaistais, vadinama gydymui atsparia depresija.
Kaip sau padėti sergant depresija
- Bendravimas: Stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais ir mylimais žmonėmis.
- Fizinis aktyvumas: Reguliari mankšta gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.
- Sveika mityba: Valgykite sveiką maistą ir venkite nuotaikai kenkiančių produktų. Maistą ruošiate subraižytoje keptuvėje?
- Pomėgiai: Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
- Būkite gamtoje: Praleiskite daugiau laiko gamtoje, nes tai gali pagerinti nuotaiką ir protinius gebėjimus.
- Sąmoningumas: Praktikuokite sąmoningumą, kad geriau suprastumėte savo mintis ir jausmus.
- Maži tikslai: Pradėkite nuo mažų tikslų ir palaipsniui juos didinkite.
Vaikų ir Paauglių Depresija
Vaikų ir paauglių depresija yra rimta problema, kuri gali pasireikšti kartu su nerimo sutrikimais ir somatiniais simptomais. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, nuotaiką ir savijautą. Jei vaikas nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis, jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
„LRT.lt straipsnį apie šiurpinančią paauglių madą diagnozuoti sau ligas galėjau parašyti ir aš. Maždaug prieš 10 metų. Tada dar nežinojau, kad taip galvodama sulaužysiu savo vaiką“, - atvirame laiške LRT.lt dėsto jau suaugusios moters mama. Prisiminusi sunkią dukros paauglystę moteris šiandien apgailestauja, kad tuomet neįsiklausė į vaiko skundus. Iš pradžių ji pradėjo kalbėti, kad galbūt jai depresija. „Baik tu, kelkis iš lovos ir varyk į mokyklą. Tada ji atsargiai užsiminė apie ADHD, nes perskaitė internete ir jai pasirodė, kad tai puikiai atitinka jos patirtį. Kas tai yra, nežinojau, bet kiek čia galima dabar tų ligų ieškoti. Baik tingėti pagaliau ir apskritai, kodėl išmokti eilėraštį mintinai tau tokia problema? Va, kai aš augau, tai net minties nebuvo neįveikti eilėraščio. Dar vėliau išgirdau iš savo dukters užuominų apie autizmą. Nuolatinė bloga, nepatenkinta nuotaika, pastovūs gerklės skausmai, neparuošti namų darbai ir nepaklota lova - kaip buvau nuo to pavargusi. Nežinau, kaip ji baigė mokyklą. Dabar jau neįsivaizduoju, kiek jai tai kainavo vidinių jėgų. Įstojo į universitetą, bet mokytis nebegalėjo. Aš atsipeikėjau tik tada, kai kalbos apie savižudybę ėmė lietis nevaldomai. Nors teisybės dėlei (ir savo gėdai) turiu pasakyti, kad pirmus signalus irgi menkinau. Gal tai buvo kažkoks psichologinis savisaugos instinktas, nenorėjau to girdėti. Aš jai bandžiau įpūsti motyvacijos ir pasiūlyti kokių idėjų, ką ji galėtų gyvenime veikti, o ji ramiai man sakė: „Žinai, mama, aš nustebusi, kad esu iki šiol gyva. Strimgalviais puolėm ieškoti pagalbos. Iš universiteto ji norėjo išeiti, bet nespėjo, ją išmetė už nepažangumą. Užtruko kelerius metus, kol išsigydė depresiją. Universiteto studijas pakeitė individualus mokymasis savo mėgstamo dalyko pas nuostabią mokytoją. Visgi pagrindinis jos darbas buvo išlipti iš sunkios depresijos. Dabar jau tikiu. Ji gauna daug pagalbos - nuolatinę psichoterapiją, ADHD mentorystę, socialinė įdarbinimo agentūra „Sopa“ dirba su ja, kad padėtų įsidarbinti. Esu kupina optimizmo, kad tai pavyks - pasirodo, Lietuvoje yra įmonių, kurios sąmoningai siekia neuroįvairovės tarp savo darbuotojų. Bet kaip aš norėčiau atsukti laiką atgal ir nebegalvoti, kad paauglių savidiagnozė yra šiurpinanti mada.
Liūdesys ir Depresija: Atskyrimas
Svarbu atskirti liūdesį nuo depresijos. Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria kiekvienas žmogus, ypač netekties atveju. Tačiau depresija yra ilgalaikė būsena, kuri trukdo kasdieniam gyvenimui. Liūdesyje skausmingi jausmai kyla bangomis, dažnai susimaišant su teigiamais prisiminimais, o depresijos metu nuotaika ir susidomėjimas sumažėja ilgam laikui.
Europos Depresijos Diena
Spalio 1 d. minima Europos depresijos diena, kuria siekiama atkreipti pasaulio dėmesį į šį paplitusį psichikos sveikatos sutrikimą.
Depresija ir kalba
Depresija turi įtakos daugybei gyvenimo sričių - nuo to, kaip žmogus miega ar juda, iki to, kaip bendrauja su aplinkiniais. Tai neaplenkia kalbėsenos ir rašymo. Mokslininkai ilgai bandė įminti ryšį tarp depresijos ir žmogaus kalbėsenos. Dabar šį tikslą pasiekti padeda ir tam pritaikytos technologijos. Paprastai tyrimus, nagrinėjančius kalbą, atlieka lingvistai. Tačiau šiomis dienomis didelės apimties sakytinės ir rašytinės medžiagos analizė vykdoma kompiuterinėmis programomis. Tokiems tyrimams labai naudingi asmenų, sergančių depresija, užrašai, dienoraščiai, net tinklaraščių pranešimai. Vartojama kalba susideda iš dviejų komponentų - turinio ir stiliaus. Turinys yra tai, kas išreiškiama pasakymu, jo prasmė. Asmeninis kalbėjimo stilius apie žmogų pasako netgi daugiau nei turinys. Aptariamas tyrimas išnagrinėjo 64 skirtingų diskusijų forumus, kuriuose apie psichikos sveikatą kalba daugiau nei 6400 narių. Nustatyta, kad, kartą patyrus depresijos simptomus, išlieka tikimybė jų sulaukti ir vėl. Žinoma, gali būti ir taip, kad negatyvius žodžius, pirmojo asmens įvardžius ar absoliutines frazes vartoja asmenys, neturintys jokių psichikos sveikatos sutrikimų.
Pingvinai ir depresija: ar yra ryšys?
Nors tiesioginių mokslinių tyrimų, siejančių pingvinus ir depresiją, nėra, galima atkreipti dėmesį į kelis netiesioginius aspektus.
- Pingvinų elgesys: Stebint pingvinų elgesį, galima įžvelgti tam tikrų paralelių su žmonių elgesiu sergant depresija. Pavyzdžiui, socialinis atsiribojimas, sumažėjęs aktyvumas ir energijos stoka gali būti pastebimi tiek pingvinų, tiek žmonių elgesyje. Londono zoologijos sode gyvenantiems pingvinams taip patinka svertis, kad jie pasiryžę laukti savo eilės tiek, kiek tik to reikės.
- Ekologinė aplinka: Pingvinų gyvenamoji aplinka, ypač Antarktida, yra ekstremali ir atšiauri. Šios sąlygos gali turėti įtakos pingvinų streso lygiui ir psichologinei būklei.
- Antarktida kaip metafora: Antarktida, su savo atšiaurumu ir izoliacija, gali būti naudojama kaip metafora depresijai. Kaip jau minėta, Antarktida yra arčiausiai kelionės į kitą planetą, ką gali patirti šioje žemėje! Ir, svarbiausia visame žemyne - jokių miestų ar miestelių, jokių nuolat gyvenančių žmonių. Apsilankęs Antarktidoje, pajutęs oro sąlygas net pačiame „ramiausiame“ jos taške Pusiasalyje, dar geriau supratau, kiek titaniškų pastangų reikalavo 1911 m. Skoto ir Amundseno kova „kas pirmas pasieks pietų ašigalį“ pasibaigusi Skoto žūtimi. Žmonėms tos žemės nereikalingos, niekas nieko neperstatinėja. Būtent valstybių atsiųsti mokslininkai nuo 1959 m. ir dominuoja Antarktidoje. Tiria ir šį žemyną, jo geologiją, gyvūniją, ir visam pasauliui svarbius reikalus, kaip dabar jau užsitraukusią ozono skylę. Metų viduryje Antarktidoje stoja poliarinė žiema, žemyno plotas padvigubėja dėl neįveikiamų jūros ledų, siaučia pūgos ir šimtakilometriniai ledynų vėjai. Tą izoliaciją nuolat jaučiau.
Pingvinų prisitaikymas prie atšiaurių sąlygų
Nors sausumoje šie neskraidantys paukščiai juda nerangiai, jų kūnas yra puikiausiai prisitaikęs plaukioti vandenyje. Žinoma, kad kai kurių rūšių pingvinai jūroje praleidžia iki 75 procentų savo gyvenimo. Vandenyje būnant tiek daug laiko lengva tapti plėšrūnų taikiniu, todėl geri plaukimo įgūdžiai - privalomi. Dėl ilgo, aptakaus kūno ir trumpų kojų sausumoje pingvinams tenka nerangiai krypuoti, tačiau plaukmenimis virtę sparnai šiems gyvūnams suteikia stebėtino vikrumo vandenyje. Nors sparnai į orą pingvinų pakelti negali (skirtingai nuo lengvasvorių kitų paukščių, pingvinų kaulai yra pilnaviduriai), tačiau jie puikiai skrodžia vandenį. Papuasiniai pingvinai vandenyje gali pasiekti net iki 35 km/val. greitį. Standūs pingvinų sparnai veikia tarsi irklai. Dar įdomiau tai, kad šios ataugos gali ne tik plasnoti aukštyn ir žemyn, kaip įprasti sparnai, bet ir šiek tiek susisukti spirale. Sparną prie kūno jungiantis sąnarys yra šiek tiek panašus į žmogaus petį, o tai šiam paukščiui suteikia gerą judesių kontrolę. Plaukdamas pingvinas kairį sparną gali pasukti viena kryptimi, o dešinį - priešinga ir taip akimirksniu sustoti arba pakeisti kryptį. Susuktas sparnas užima didesnį paviršiaus plotą, todėl leidžia vandeniu irtis su didesne jėga. Tokiu būdu pingvinas gali padidinti plaukimo greitį net nepaspartindamas yrimosi. Kita specifinė pingvinų plaukimo technika, angliškai vadinama porpoising, primena delfinų šuolius iš vandens. Prireikus įkvėpti pingvinai po vandeniu įsibėgėja, o tada pasinaudoję sparnais iššoka iš vandens ir lanku vėl neria į jį. Tokio metodo suteikiamas pagreitis pingvinams praverčia, kai reikia skubiai pasprukti nuo plėšrūnų. Iš pirmo žvilgsnio tuo būtų sunku patikėti, tačiau pingvinai yra vieni geriausiai prisitaikiusių plaukikų pasaulyje.