Jau nuo seniausių laikų žmonės bandė save apibūdinti ir suskirstyti į kategorijas. Nuo keturių senovinių temperamentų (sangviniko, choleriko, melancholiko ir flegmatiko) iki naujausių psichologinių tyrimų, žmonės vis ieškojo patikimo būdo įsprausti sudėtingą ir sunkiai apibrėžiamą dalyką, kaip žmogaus asmenybė, į kokį nors modelį. Vienas populiariausių įrankių šiam tikslui pasiekti yra Myers-Briggs Type Indicator® (MBTI®) asmenybės testas. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra MBTI, kaip jis veikia ir kokią naudą jis gali suteikti.
Įvadas Į Asmenybės Testus
Asmenybės testas - tai įrankis, skirtas įvertinti žmogaus asmenybę pagal tam tikras taisykles. Testą galima atlikti savarankiškai, siekiant geriau pažinti save, arba jo rezultatus gali įvertinti kiti. Darbdaviai kartais naudoja asmenybės testus, norėdami nustatyti stipriąsias darbuotojų puses. Asmenybės testas, susietas su profesinių interesų tyrimu, gali padėti apsispręsti dėl studijų ar profesijos pasirinkimo arba bent jau padėti pažvelgti į save iš šalies.
Testų internete ir vadovėliuose yra įvairių, tačiau kaip išsirinkti patikimą, konstruktyvų ir naudingą asmenybės bei karjeros testą? Renkantis testą, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Testo kūrėjai: Asmenybės pažinimas ir vertinimas yra psichologijos mokslo sritis, todėl testo kūrėjai turėtų būti kvalifikuoti psichologai.
- Ilgis ir apimtis: Testas, sudarytas vos iš kelių klausimų, greičiausiai nebus pakankamai išsamus. Išsamių testų klausimų skaičius dažniausiai siekia nuo 10 iki 100 ir daugiau.
- Taiklūs klausimai: Ar testo klausimai iš tiesų susiję su asmenybės pažinimu, ar jie aiškiai suformuluoti ir suprantami?
- Individualūs rezultatai: Kuo rezultatai asmeniškesni, tuo geriau. Testai dažniausiai skirti vertinti vieną konkrečią sritį - asmenybės tipą, bruožus ar profesinius interesus.
MBTI: Istorija Ir Teorinis Pagrindas
MBTI testą 1942 metais sukūrė Katharine Cook Briggs ir jos dukra Isabel Briggs Myers. K.C.Briggs visą laiką mėgo stebėti žmones, jų skirtumus ir panašumus, o jos darbus įkvėpė psichologo Carlo Gustavo Jungo teorijos, ypač intraversijos ir ekstraversijos koncepcijos. Apie 1920-uosius metus Jungo teoriją pastebėjo Katharine Cook Briggs, vėliau sukūrusi šiandien vieną populiariausių asmenybės tipų indikatorių, Myers-Briggs Type Indicator® (MBTI®). Briggs buvo mokytoja, itin besidomėjusi asmenybės tipologija ir sukūrusi savo pačios teoriją dar iki tol, kai susipažino su Jungo raštais. Žinoma, tai tėra labai supaprastinta Myers-Briggs teorijos apžvalga - skaitytojai, norintys sužinoti daugiau, turėtų perskaityti „Gifts Differing: Understanding Personality Type“ knygą, parašytą Isabel Briggs Myers.
MBTI testas grindžiamas Carlo Gustavo Jungo tipologijos teorija, kurią jis iškėlė 1920-1940 m. Atliekant šį asmenybės testą, jo rezultatai padeda suprasti ir apibrėžti savo asmenybės tipą, pagrįstą keturių raidžių kombinacija.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Kaip Veikia MBTI?
MBTI testas suskirsto asmenybes į 16 skirtingų tipų, apibūdinamų pagal keturias pagrindines savybių poras:
- Extraversion (E) vs. Introversion (I) - Ekstravertas (E) arba Introvertas (I): Ši skalė nustato, kaip žmogus įgauna energijos. Ekstravertai (E) energiją gauna bendraudami su kitais žmonėmis, o intravertai (I) - būdami vieni. Introvertai (I) dažniausiai stengiasi veikti vieni ir greitai pavargsta nuo bendravimo su kitais žmonėmis. Ekstravertai (E) mieliau renkasi grupinę veiklą ir įsikrauna energijos pabuvę su kitais žmonėmis.
- Sensing (S) vs. Intuition (N) - Suvokimas (S) arba Intuicija (N): Ši skalė parodo, kaip žmogus priima informaciją. Suvokiantys (S) žmonės yra praktiški ir orientuoti į detales, o intuityvūs (N) - labiau linkę į abstrakcijas ir teorijas. Pastabūs (S) individai yra labai žemiški ir praktiški. Intuityvūs (N) individai turi lakią vaizduotę ir yra itin smalsūs bei plačių pažiūrų.
- Thinking (T) vs. Feeling (F) - Mąstymas (T) arba Jausmai (F): Ši skalė atspindi, kaip žmogus priima sprendimus. Mąstantys (T) žmonės yra logiški ir objektyvūs, o jaučiantys (F) - labiau atsižvelgia į emocijas ir vertybes. Apgalvojantys (T) individai vertina objektyvumą ir racionalumą, manydami, kad efektyvumas yra svarbiau už jautrų bendradarbiavimą. Pajaučiantys (F) individai yra jautrūs ir išraiškingi.
- Judging (J) vs. Perceiving (P) - Sprendimas (J) arba Suvokimas (P): Ši skalė nurodo, kaip žmogus organizuoja savo gyvenimą. Sprendžiantys (J) žmonės yra organizuoti ir planuojantys, o suvokiantys (P) - lankstūs ir spontaniški. Planuojantys (J) individai yra ryžtingi, kruopštūs ir išsiskiria savo organizuotumu. Žvalgantys (P) individai puikiai moka improvizuoti ir pastebėti pasitaikiusias galimybes.
Remiantis šiomis kategorijomis, galima sudaryti 16 skirtingų asmenybės tipų kombinacijų. Kiekvienas tipas turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat polinkius į tam tikras karjeros sritis ir santykių stilius. Nė vienas MBTI tipų nėra nei geresnis, nei prastesnis už kitus. Tačiau atlikus testą žmonės suskirstomi pagal tai, kam teikia prioritetą. Tai - tam tikri asmenybės bruožai, ypatumai, savybės.
Asmenybės Tipų Grupės
Be keturių skalių, MBTI taip pat skirsto asmenybes į keturias didesnes grupes, kurios atspindi bendrus tipų bruožus:
- Analitikai (NT): Šie tipai vertina racionalumą ir nešališkumą, būdami nepakeičiami intelektualiniuose debatuose ar mokslinėse bei technologinėse srityse. Jie yra itin nepriklausomi, užsispyrę, atviri naujovėms ir turintys labai lakią vaizduotę. Šie tipai į viską žvelgia per utilitarinę, efektyvumo prizmę - juos labiau domina, ar tam tikras metodas yra veiksmingas, o ne ar jis visiems patinka.
- Diplomatai (NF): Diplomatai yra bendradarbiaujantys, šilti žmonės, išsiskiriantys savo empatija ir, be abejo, diplomatiniais sugebėjimais. Jie visose situacijose siekia harmonijos ir supratimo, dažnai veikdami kaip žaibolaidžiai konfliktinėse situacijose.
- Sergėtojai (SJ): Šie tipai yra itin praktiški ir linkę bendradarbiauti. Jie visur ir visada vertina bei kuria tvarką, saugumą ir stabilumą. Sergėtojai paprastai yra sunkiai dirbantys, kruopštūs ir tradiciniai žmonės, nepakeičiami administracinėse bei logistikos srityse, ypač jei jos remiasi į aiškią hierarchiją bei taisykles.
- Tyrinėtojai (SP): Tyrinėtojai yra patys spontaniškiausi iš visų tipų. Juos domina tik tai, kas yra efektyvu ir praktiška, ir jie yra nepakeičiami situacijose, reikalaujančiose greitos reakcijos ir gebėjimo improvizuoti. Tyrinėtojai taip pat puikiai moka įvaldyti bet kokią techniką - arba tradicine, mechanine prasme (pavyzdžiui, tapant ar vairuojant automobilį - paprastai tai būna Introvertiškieji Tyrinėtojai), arba kuomet yra kalbama apie bendravimą su kitais žmonėmis bei gebėjimą juos įtikinti (Ekstravertiškųjų Tyrinėtojų stiprybė).
Strategijos
Strategijų sluoksnis parodo, kaip mes veikiame ir siekiame savo tikslų.
- Pasitikintys savimi: Šią strategiją pasirinkę asmenybės tipai stengiasi veikti vieni, remdamiesi savo pačių įgūdžiais ir instinktais užuot siekę kontakto su kitais žmonėmis. Jie žino savo stiprybes ir pasitiki savo jėgomis. Šie tipai tvirtai tiki, kad asmeninė atsakomybė ir pasitikėjimas savimi yra itin svarbūs.
- Žmonės: Šiai strategijai priklausantys asmenybės tipai visose situacijose siekia socialinio kontakto ir paprastai turi gerus bendravimo įgūdžius. Jie laisvai jaučiasi socialinėse situacijose ar tada, kai jiems tenka remtis kitais žmonėmis ar juos koordinuoti. Šie tipai pasitiki savo sugebėjimais ir drąsiai reiškia savo nuomonę.
- Tobulintojai: Šie asmenybės tipai yra tylūs individualistai, linkę siekti sėkmės ir tobulumo savo darbuose, dažnai skirdami daug laiko ir pastangų tam, kad užtikrintų geriausią galimą rezultatą. Šie žmonės paprastai yra mažiau pastebimi, tačiau jų užsispyrimas ir atsidavimas savo darbui leidžia jiems pasiekti įspūdingas aukštumas.
- Socialiai aktyvus: Paskutinė strategija aprėpia bendraujančius, energingus ir sėkmės siekiančius asmenybės tipus. Jie yra nerimstantys, perfekcionistiški žmonės, linkę patirti tiek itin stiprias teigiamas, tiek itin stiprias neigiamas emocijas. Šių tipų smalsumas ir noras sunkiai dirbti lemia, kad jie paprastai yra daug pasiekiantys ir darbštūs, nors ir kritikai jautrūs žmonės.
Pavyzdys: INTP Asmenybės Tipas
INTP (Introvertiškas, Intuityvus, Mąstantis, Suvokiantis) asmenybės tipas pasižymi loginiu, konceptualiu ir analitiniu mąstymu. Šio tipo žmonės yra objektyvūs, nešališki, kritiški ir sumanūs. Jie pasižymi intelektualiniu smalsumu, mėgsta naujas idėjas ir siekia supratingumo, nuolat keldami klausimus. INTP yra nepriklausomi ir lengvai prisitaikantys prie pasikeitusių sąlygų.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Pagrindinės INTP Savybės:
- Loginis mąstymas
- Intelektualinis smalsumas
- Objektyvumas
- Nepriklausomybė
- Kritiškumas
- Abstraktus mąstymas
- Inovatyvumas
- Adaptabilumas
INTP Stiprybės Ir Silpnybės:
Stiprybės:
- Puikūs problemų sprendimo įgūdžiai
- Kūrybiškumas
- Objektyvumas
- Nepriklausomumas
- Žingeidumas
- Gebėjimas matyti didelį paveikslą
- Tolerancija
Silpnybės:
- Per didelis kritiškumas
- Sunku išreikšti emocijas
- Perfekcionizmas
- Prokrastinacija
- Sunku priimti sprendimus
- Nepraktiškumas
- Socialinis nerangumas
INTP Santykiai:
INTP yra linkę gyventi minčių pasaulyje. Kadangi INTP dėmesys yra nukreiptas į savo vidų bei skirtas aiškumo paieškoms abstrakčiose idėjose, šie žmonės ne itin gerai jaučia kitų žmonių jausmus bei poreikius. Taip pat INTP paprastai yra sunku pažinti - šie žmonės stengiasi maskuoti savo asmenybės bruožus ir mintis, kol kitas žmogus neįrodė esąs vertas INTP draugystės. Santykiuose INTP gali pasitelkti savo išradingumą, kad nei vienam partneriui poroje nebūtų nuobodu. INTP ideali antroji pusė yra ne tik tas žmogus, su kuriuo galima leisti laiką, bet ir lygiavertis partneris, galintis mesti iššūkį jų idėjoms. INTP gali tekti įdėti ypatingų pastangų ir dėmesio, kad išmoktų, kaip išreikšti savo meilę taip, kad tai patiktų jų antrosioms pusėms. Geriausi INTP draugai paprastai išsiskiria panašia aistra naujoms idėjoms, mįslėms ir sprendimams.
INTP Karjera:
INTP asmenybės tipui tinkamiausios karjeros sritys, kuriose jie gali panaudoti savo analitinius, loginius ir kūrybinius įgūdžius. Šio tipo žmonės dažnai pasižymi intelektualiniu smalsumu ir noru suprasti, kaip veikia pasaulis, todėl jiems tinka darbas, kuriame jie gali nuolat mokytis ir tobulėti.
Tinkamos karjeros sritys:
- Mokslas ir tyrimai
- Technologijos
- Inžinerija
- Matematika
- Filosofija
- Rašymas
- Dėstymas
Idealus darbas:
- Nepriklausomi mokslininkai
- Programinės įrangos inžinieriai
- Medicinos mokslų specialistai
- Matematikai
- Psichiatrai
- Dėstytojai
MBTI: Kritika Ir Apribojimai
Nors MBTI testas yra labai populiarus, jis taip pat sulaukia kritikos iš ekspertų. Kai kuriems psichologams šis testas nepatinka dėl to, kad jis beveik nėra paremtas jokiais moksliniais tyrimais. Taip pat, kai kurie tyrimai nurodo, kad tas pats žmogus, atlikdamas testą keletą kartų, gali gauti skirtingus rezultatus. Mokslininkai teigia, kad testas turi ir daugiau trūkumų. Pavyzdžiui, testas suskirsto žmones tik į dvi kategorijas pagal kiekvieną bruožą (pvz., introvertas arba ekstravertas), nors daugelis žmonių gali būti kažkur per vidurį.
Kiti Asmenybės Testai
Be MBTI, yra ir kitų asmenybės testų, kurie gali padėti geriau pažinti save:
- Didžiojo penketo asmenybės bruožų modelis: Šis modelis vertina asmenybę pagal penkis pagrindinius bruožus: malonumą, sąžiningumą, ekstraversiją, atvirumą potyriams ir neurotizmą.
- Karjeros testai: Šie testai padeda nustatyti tinkamiausias karjeros sritis, atsižvelgiant į žmogaus interesus ir asmenybės bruožus. Vienas tokių testų - amerikiečio psichologo John Holland sukurtas karjeros testas, dar vadinamas Holland code arba RIASEC darbo tinkamumo testu.
Kaip Interpretoti Testo Rezultatus?
Svarbu pabrėžti, kad charakterio testai neturėtų būti vienintelis sprendimo priėmimo kriterijus. Jie geriausiai veikia, kai yra naudojami kartu su kitais įvertinimo būdais ir kai atsižvelgiama į individualias aplinkybes bei kontekstą.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Atlikęs testą, derėtų pagalvoti apie šiuos dalykus:
- Kuo turėčiau daugiau užsiimti?
- Ko turėčiau daryti mažiau?
- Derėtų įvardinti pralaimėjimus ar nesėkmes ir pabandyti surasti tai, kas joms visoms bendra.
- Ką turėčiau daryti kitaip?
- Derėtų pagalvoti apie dažnai atliekamas svarbias veiklas, darbe ir namuose ar santykiuose.
- Kodėl dauguma žmonių į mane reaguoja būtent taip?
- Pirmiausia dera pačiam panagrinėti savo savybes, elgesį ir žodžius. Jeigu atsakymo surasti nepavyksta, verta paklausti nuomonės to, kuriuo pasitikima.
- Kas man rūpi labiausiai?