Depresija yra rimtas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis ne tik emocijas, bet ir kūno funkcijas, mąstymą, energiją bei motyvaciją. Tai viena dažniausių šių laikų emocinių sveikatos problemų, bet vis dar apipinta mitais. Daugelis žmonių linkę manyti, kad tai tiesiog liūdesio ar išsekimo periodas, kurį galima „išlaukti“. Ši būklė gali pasireikšti bet kam - nepriklausomai nuo amžiaus, statuso ar gyvenimo aplinkybių.
Skausmo ir Depresijos Ryšys
Skausmas ir depresija yra glaudžiai susiję. Depresija gali sukelti skausmą, o skausmas gali išprovokuoti depresiją. Tyrimai rodo, jog atvejų, kai skausmas ir depresija eina išvien, sutinkama nuo 30-50 %. Jei žmogų kankina abi šios ligos, prastėja gyvenimo kokybė, iškyla neįgalumo grėsmė, o be to šių dviejų ligų derinys sunkiai pasiduoda gydymui. Kita studija atskleidė, jog skausmo sumažėjimas ar padidėjimas tiesiogiai įtakoja depresijos sunkumą. Ir atvirkščiai, depresijos palengvėjimas ar pasunkėjimas įtakoja skausmo jutimą.
Biologinis Depresijos Mechanizmas
Milijonai nervų ląstelių yra susijungusios į vieną tinklą, kurios tarpusavyje bendrauja. Informacija impulsais keliauja iš vienos ląstelės į kitą nervinėmis skaidulomis, kurių galiukuose yra neuronų jungtys - sinapsės. Tarp tų galiukų yra mažas plyšys - vadinamas sinapsiniu plyšiu. Impulsas pasiekia sinapsę ir į sinapsinį plyšį išsilieja medžiagos, vadinamos mediatoriais (serotoninas, norepinefrinas, acetilcholinas ir kt). Šios medžiagos užveda chemines reakcijas su gretimos nervinės skaidulos receptoriu bei sukelia naują impulsą.
Susirgus depresija, sumažėja mediatorių - serotonino ir norepinefrino, tad norint perduoti impulsą į gretimą nervinę ląstelę, signalas siunčiamas po kelis kartus. Sergant depresija signalai pavėluotai keliauja į priekinę smegenų žievę, kur reguliuojama nuotaika ir mąstymas. O taip pat į hipotalamusą (pogumburį), kur reguliuojamas apetitas, miegas bei lytinis potraukis. Serotinono ir norepinefrino keliai driekiasi ir į nugaros smegenis, kur reguliuojamos visos kitos kūno funkcijos, dėl to ir iškyla problemos. Žmogus ima „jausti“ kaip funkcionuoja jo skrandis, žarnynas, raumenys, skeletas. Normaliai šie jutimai yra užslopinti ir nejuntami, tačiau sutrikus serotonino ir norepinefrino išsiskyrimui, žmogus ima kažką jausti ir šiuos jutimus interpretuoja kaip nemalonius ar skausmingus, nors iš tiesų nieko blogo nėra. Tiek serotoninas, tiek norepinefrinas atsakingi ne tik už nuotaikos reguliavimą, bet ir skausmo pojūčio priėmimą ir perdavimą.
Dažniausi Kūno Skausmai Sergant Depresija
Vienas dažniausių pasitaikančių nusiskundimų sergant depresija - lėtinis nugaros skausmas. Skausmas trukdo miegoti naktimis, apriboja judrumą dieną, žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, suirzęs. Dėl riboto judėjimo, mažiau bendrauja su kitais žmonėmis, mažiau išeina iš namų, tampa socialiai izoliuotas. Nuolat geriant daug priešuždegiminių vaistų skausmui malšinti, gali atsirasti virškinimo sutrikimų, opų. Dėl nuolat varginančio skausmo prastėja žmogaus atmintis, koncentracija. Gali tapti sunku rūpintis namais, vaikais, eiti į darbą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Antras pagal dažnumą, esant depresijai, pasireiškia kaklo skausmas. Šis skausmas taip pat trukdo miegui, apriboja judrumą. Dėl skausmo gali sumažėti apetitas, o geriant vaistus nuo skausmo, atsirasti pykinimas, žmogus gali netekti daug svorio.
25 % sergančiųjų migrena taip pat kenčia nuo depresijos bei nerimo. Tai ypač būdinga sergantiems chroniška migrena - kai priepuoliai trunka 15 ir daugiau dienų per mėnesį ilgiau nei 3 mėnesius. Galvos skausmas apriboja kasdienę žmogaus veiklą, socialinį gyvenimą. Kenčiantiems nuo depresijos su galvos skausmu paprastai būdingas stabilus, spaudžiantis, veržiantis, bet ne pulsuojantis skausmas. Skausmas stipriausiai jaučiamas rytais arba vakarais, dažnai tuo pačiu metu - savaitgaliais, per atostogas. Kartais žmogus skundžiasi, jog jam galvą skauda jau kelis metus ar visą gyvenimą.
Taip pat depresija gali pasireikšti raumenų skausmu, kojų skausmu, skrandžio skausmais.
Kaip Palengvinti Kūno Simptomus Sergant Depresija
- Judėkite. Skausmas depresijos atveju apriboja žmogaus norą judėti, tačiau net ir nedidelis fizinis aktyvumas pakelia nuotaiką bei pagerina savijautą. Tai sąlygoja fizinio aktyvumo metu išsiskyrę endorfinai - geros savijautos cheminės medžiagos. Jų dėka greičiau atsistato smegenų veikla, mažėja skausmas.
- Būkite gryname ore. Sergantiems depresija reikalinga kuo daugiau šviesos. Saulės šviesa pakels nuotaiką bei papildys organizmą vitaminu D.
- Sveikai maitinkitės. Stenkitės valgyti reguliariai, gliukozės svyravimai kraujyje sukelia ir nuotaikos pokyčius. Venkite maisto, kuriame daug angliavandenių ir tuščių kalorijų - bulvių traškučiai, šokoladiniai batonėliai tik dar labiau pagilina depresiją ir varo į neviltį. Valgykite natūralų, šviežią maistą. Rinkitės produktus, didinančius serotonino kiekį- tai maistas, kuris turtingas omega -3 sočiųjų rūgščių ( laukinė lašiša, skumbrė, silkė, sardinės, ančiuviai), naudokite maistui kokosų aliejų bei kuo daugiau baltymų (kalakutiena).
- Išsimiegokite. Dėl depresijos gali būti sunku miegoti. Nusistatykite miego režimą - kelkitės ir eikite miegoti tuo pačiu laiku. Stenkitės nesnūduriuoti dienos metu. Pašalinkite iš miegamosios zonos televizorių, kompiuterį ir nesinaudokite jais prieš miegą. Stenkitės išmiegoti 6-8 valandas naktį.
- Gerkite jonažolių arbatą - ši arbata kelią nuotaiką, šalina baimes, ramina, padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą. Galite išbandyti ir jonažolės preparatus.
Depresijos Simptomai
Pats didžiausias skurdas - yra vienišumas bei jausmas, jog esi nemylimas. Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Kiti dažni depresijos simptomai:
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos Priežastys ir Gydymas
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
- Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas. SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) - dažniausiai skiriami (pvz., sertralinas, escitalopramas). Šalutiniai poveikiai gali apimti pykinimą, mieguistumą, libido sumažėjimą ar svorio pokyčius.
Depresija Vaikams ir Paaugliams
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Taip pat atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Depresijos Diagnostika
Depresijos atpažinimas nėra paprastas - dažnai žmogus ilgai neigia problemą arba mano, kad „praeis savaime“. Tačiau tiksliai nustatyti, ar tai tiesiog emocinis nuovargis, ar kliniškai reikšminga depresija, gali tik specialistas.
Diagnozė visada remiasi keliais lygmenimis: savistaba, testais, klinikiniais pokalbiais ir kartais net biocheminiais tyrimais. Kai žmogus ima jausti, kad „kažkas ne taip“, pirmas žingsnis dažnai būna - savianalizė.
Internete galima rasti įvairių „depresijos testų“ ar klausimynų, kurie padeda preliminariai įsivertinti emocinę būseną. Populiariausias - PHQ-9 klausimynas, naudojamas visame pasaulyje psichikos sveikatos vertinimui. Šis „depresijos testas“ susideda iš 9 klausimų apie jūsų nuotaiką, miegą, energiją, susidomėjimą veikla ir mintis apie save.
Kai žmogus kreipiasi į specialistą, vertinimas tampa išsamesnis. Psichologai ar psichiatrai vadovaujasi tarptautiniais diagnostikos kriterijais - DSM-5 (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) arba ICD-10 klasifikacijomis. Diagnozė nustatoma ne iš vieno požymio, o iš simptomų kombinacijos ir trukmės.
Alternatyvūs Depresijos Gydymo Būdai
Depresijos gydymas neapsiriboja tik vaistais.
- Miegas: tinkamas miego režimas atkuria kortizolio balansą, mažina emocinį perdegimą.
- Saulės šviesa: šviesos trūkumas mažina serotonino gamybą, o tai viena iš priežasčių, kodėl žiemos metu dažniau pasitaiko sezoninė depresija.
- Fizinis aktyvumas: Net 30 min. pasivaikščiojimas 5 dienas per savaitę gali sumažinti depresijos simptomus tiek pat, kiek mažos dozės antidepresantas. Svarbiausia - reguliarumas.
- CBD (kanabidiolis): Per pastaruosius kelerius metus CBD tapo viena iš labiausiai aptariamų natūralių medžiagų psichikos sveikatos kontekste. Daugelis žmonių jį sieja su atsipalaidavimu, nerimo mažinimu ar geresniu miegu, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad CBD poveikis gali būti kur kas platesnis. CBD veikia organizmo endokanabinoidinę sistemą - natūralų reguliavimo tinklą, atsakingą už nuotaiką, stresą, miegą ir net imuninę pusiausvyrą.
Sezoninis Nuotaikų Sutrikimas (SAD)
Keičiantis sezonams, keičiasi gamta, mūsų fiziologija, mūsų psichika. Medžiai keičia lapų spalvas, numeta lapus ruošiasi žiemos poilsiui iki pavasario. Mes keičiame savo mitybą, dėvime daugiau šiltų drabužių. Kai kurie iš mūsų vis pakartojame: „Kaip gaila kad vasara baigėsi“, „Kaip norėčiau, jog vėl būtų vasara, šilta, šviesu…“ ir t. t. Kai kurie žmonės pastebi, kad su pasikeitusiu sezonu keičiasi ir nuotaika, ji nukrenta.
Sezoninis nuotaikų sutrikimas (angl. SAD, Seasonal Affective Disorder) dažnai atsiranda spalio ir lapkričio mėnesiais, kartais vadinamas „žiemos depresija”, „pavasario depresija“. Gali atrodyti, jog tai depresija, išskyrus tai, kad čia svarbų vaidmenį lemia sezoniškumas (ruduo, pavasaris), akivaizdi sezono kaita, iš šilto saulėto oro, ilgos dienos periodo perėjimas į šaltą, mažiau šviesią ir trumpesnės dienos periodą. Manoma, kad šiuo sutrikimu susergama jauname amžiuje - 20-30 m.
Keičiantis sezonams, keičiasi ir mūsų hormoninė sistema, ji turi prisitaikyti prie šviesos sumažėjimo. Sezoniniu emociniu sutrikimu serga daug dažniau moterys nei vyrai, ir tai galbūt galima sieti su moterų didesniu jautrumu hormoniniams pokyčiams. Šviesos trūkumas išbalansuoja hormonus, atsakingus už miegą ir nuotaiką.
Sezoniniam nuotaikų sutrikimui, kaip ir apskirtai depresijai, būdingi dar ir šie simptomai: kamuoja kaltės jausmai, prarandamas susidomėjimas anksčiau malonia įdomia veikla, beviltiškumo, bejėgiškumo jausmai ar fiziniai simptomai - galvos skausmai ar pilvo skausmai. Dažnai tai gali atrodyti lyg lengva depresijos forma. Skirtumas tas, kad sezoninio sutrikimo simptomai reguliariai kartojasi tuo pačiu metu kasmet. Nuotaikos pablogėjimas nėra susijęs su akivaizdžiais sunkumais kaip darbo praradimas žiemą ir pan.
Kaip sau padėti sergant sezoniniu nuotaikų sutrikimu:
- Savistaba. Stebėkite savo nuotaiką ir energijos lygį. Pastebėkite, kas daro įtaką jūsų blogai savijautai ir energijos lygiui, ar taip jaučiatės kasdien, ar tik tam tikrą dienos dalį ir t.
- Saulės šviesa. Sezoninis nuotaikų sutrikimas kyla ne dėl orų atšalimo ir poveikio mums, bet dėl sumažėjusios šviesos. Kiek galėdami šviesiomis dienomis planuokite pasibuvimą lauke.
- Fizinis aktyvumas. Fizinės veiklos, ir sportas gali jums padėti, pakelti nuotaiką.
- Mityba. Atkreipkite dėmesį į savo mitybą, pamėginkite vartoti mažiau krakmolingą, angliavandenių pilną dietą (pvz., kepiniai, makaronai, bulvės, saldumynai neturėtu būti jūsų raciono dalimi). Praturtinkite savo mitybą vartodami daugiau daržovių ir baltymų.
- Miegas. Atkreipkite dėmesį į savo miegojimo ritmo pokyčius.
- Klimato pakeitimas. Jei galite, vykite atostogauti žiemą.
- Šviesios patalpos. Pasirūpinkite pakankama šviesa, apšvietimo intensyvumu namuose. Nuotaika praskaidrės, jei valandą pabūsite patalpoje, kurios apšvietimas yra 2500 liuksų.
- Venkite papildomų stresų, pokyčių. Neskubėkite mesti darbo ar užsiėmimų, kurie anksčiau jums patiko. Raskite arba atnaujinkite jums malonias veiklas.
- Gydymas - šviesos terapija. Šis sutrikimas efektyviai gydomas šviesos terapija. Tamsesniu metų periodu mažėja ir mums už nuotaiką svarbių hormonų gamyba. Veikiant pakankamai stipriai šviesai, smegenyse pagaminama medžiagų, skatinančių gerą savijautą, kiekis.
- Pokalbiai. Kalbėdami ir dalindamiesi su artimaisiais, jums brangiais žmonėmis apie savo savijautą, galite sušvelninti sezoninių svyravimų įtaką jums. Patenkindami mums būtino artumo poreikį, galime kelti savo nuotaiką, geriau suprasti save ir gauti pagalbos. Palaikykite artimus ryšius su aplinkiniais, jei neturite, sukurkite naujus.
Kaip Atpažinti Depresiją Savyje?
Norėdami geriau suprasti, ar tai, ką Jūs išgyvenate šiuo metu, gali būti depresija, perskaitykite šiuos depresijos požymius:
- Ar nuolat jaučiatės liūdnas ir prislėgtas, nelaimingas ir sunkiai galite suprasti, kodėl? Toks prislėgtumo išgyvenimas yra vienas iš svarbiausių ir geriausiai žinomų depresijos požymių.
- Ar patiriate anhedoniją - negalėjimą jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo? Anhedonija skirstoma į du tipus: socialinė ir fizinė. Socialinė anhedonija - tai nesidomėjimas bendravimu arba negalėjimas patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis. Fizinė anhedonija - tai negalėjimas patirti juslinio malonumo, pvz., valgant, liečiant ar mylintis.
- Ar jaučiatės beviltiškai ir bejėgiškai? Vienas sunkiausių patyrimų, su kuriuo žmogus gali susidurti savo gyvenime - tai intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas. Tai būsena, kurioje išbūti ypatingai sunku. Tuo pačiu tai jausmai, kurie lydi daugelį depresiją patiriančių žmonių.
- Ar Jus kankina neigiamos mintys ir žema savivertė? Depresija gali pakirsti Jūsų savosios vertės išgyvenimą. Galite jaustis beverčiai ar nesėkmingi viskame, ko imatės. Galite nuolat galvoti apie tai, kaip Jums nesiseka ir kaip viską sugadinate, vėl ir vėl mintyse sukti sunkias patirtis, nesėkmes ar netobulumus.
- Ar jaučiate kaltę? Kaltė - dar vienas sunkus jausmas, kurį tenka patirti didelei daliai su depresija susiduriančių žmonių. Galite galvoti, kad viskas, kas nutinka blogo - tik dėl Jūsų, kad gadinate kitiems gyvenimą ir kenkiate pačiu savo buvimu. Galite staiga pasijusti kaltas dėl praeityje įvykusių ne itin reikšmingų dalykų.
- Ar jaučiatės neramūs ir nuolat susirūpinę? Depresija taip pat labai susijusi su nerimu ir nuolatinio susirūpinimo išgyvenimu.
- Ar Jūsų nuotaikos greitai ir dažnai kinta? Dėl padidėjusio dirglumo Jūsų nuotaikos gali greitai ir dažnai kisti.
- Ar Jums sunku susikaupti? „Pradėjau pamiršti paprastus dalykus, niekaip negaliu susikaupti“ - dažnai sako depresiją kenčiantys žmonės. Priimti bet kokius sprendimus, skaityti ar net žiūrėti televizorių gali tapti varginantis užsiėmimas, nes tampa sunku aiškiai mąstyti ir sekti įvykių eigą.
- Ar Jus aplanko mintys apie mirtį, savižudybę ar savęs žalojimą? Mintys apie mirtį, savižudybę ar tiesiog noras užmigti ir nebeatsibusti aplanko žmones, kurie jaučiasi nevilty, praradę prasmę ir bejėgiai tai pakeisti.
- Ar jaučiatės nuolat pavargę? Energijos lygis - nuo labai žemo iki beveik nepastebimo. Kai kurie žmonės jaučiasi taip, kad nebegali išlipti iš lovos arba jaučiasi išsekę visą laiką, net kai pakankamai miega. Galite nuolat jaustis pernelyg pavargęs, kad padarytumėte paprastas užduotis.
- Ar pasikeitė Jūsų apetitas ir svoris? Susiduriant su depresija Jūsų apetitas ir svoris gali labai pasikeisti. Vieniems žmonėms apetitas tampa daug didesnis ir nuolat norisi užkandžiauti, ypatingai traukia riebus ar saldus maistas. Atitinkamai pradeda didėti ir svoris. Kiti - atvirkščiai, praranda apetitą, maistas tampa beskonis ir atgrasus ir valgyti tenka beveik per prievartą.
- Ar susilpnėjo Jūsų seksualinis potraukis? Daugelis vyrų ir moterų patiriančių depresiją sako, kad jų seksualinis potraukis labai susilpnėjęs arba visai išnykęs. Ir tai gali tapti dideliu iššūkiu intymiems santykiams.
- Ar sutriko Jūsų miegas? Patiriant depresiją itin dažnai sutrinka žmogaus miegas. Gali pasikeisti miego kokybė ir kiekybė. Gali būti keli variantai. Labiausiai tipiškas - sunku užmigti vakarais ir ramiai išmiegoti visą naktį, prabundate 3-5 val. ryto ir nebegalite užmigti. Taip pat gali būti, kad nuolat jaučiatės pavargęs ir mieguistas, jokių sunkumų užmigti neturite, bet net jei miegate 10-12 val. per parą, atsikeliate pavargęs ir be jėgų.
- Ar vengiante susitikimų su draugais ir vietų, kuriose būtų žmonių ir tektų bendrauti? Jaučiatės pavargęs, neturite energijos, o bendravimas su žmonėmis gali tapti labai sunkus ir nebeteikti malonumo. Galite pastebėti, kad žmonių vengiate, jie Jus pradeda erzinti, o kvietimus susitikti vis atidėliojate.
Depresijos Formos
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.
- Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
- Distimija yra nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
- Sezoninis afektinis sutrikimas. Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.
Svarbūs Aspektai Depresijos Gydyme
Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba. Pagrindinės priežasties sukėlusios depresiją žinojimas gali padėti susidoroti su depresija bei problemomis kylančiomis dėl šio sutrikimo. Pavyzdžiui, jei Jūs jaučiatės itin blogai savo dabartiniame darbe daug geriau būtų rasti mylimą darbą nei vartoti antidepresantus. Jei persikraustėte į naują gyvenamą vietą ir jaučiatės liūdnas bei vienišas, daug geriau būtų susirasti naujų draugų nei pasirinkti tam tikrą terapijos grupę.
Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.
- Bendravimas su kitais žmonėmis. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją.
- Judėjimas pirmyn. Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
- Valgykite sveiką maistą. Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
- Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą. Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą.
Depresijos Tipai ir Kaip Ji Atsiranda
Depresija gali būti endogeninė (dar vadinama „vidine“ arba „tikrąja“) arba egzogeninė (arba „reaktyvioji“). Endogeninės depresijos priežastis paprastai pastebėti sunkiau, nes jos slypi mumyse pačiuose. Ją sukelia cheminis disbalansas smegenyse, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Šio tipo depresija paprastai gydoma antidepresantais.
Egzogeninę depresiją gali sukelti pervargimas ir ilgalaikis stresas (pavyzdžiui, perdegimo sindromas gali virsti depresija), sunkūs gyvenimo įvykiai ar traumos. Tačiau depresijos eiga paprastai būna panaši, nepriklausomai nuo to, kaip liga atsirado.
Depresiją taip pat galima skirstyti į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Negydomos depresijos atveju paciento būklė blogėja, o depresinės būsenos stiprėja. Tokių būklių pasekmė gali būti visiškas nesirūpinimas savimi ir artimaisiais arba gyvenime nebelieka džiaugsmo.