Migrena - tai daugiau nei paprastas galvos skausmas. Tai lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais, dažnai labai intensyviais galvos skausmais. Ši liga gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą, socialinę veiklą ir bendrą gerovę. Moterys net triskart dažniau serga migrena nei vyrai, o dažniausiai migrena pasireiškia 20-40 metų amžiaus grupėje.
Kas Yra Migrena?
Migrena - tai ne paprastas galvos skausmas, o lėtinė neurologinė liga, veikianti visą organizmą. Ji pasireiškia pulsuojančiu skausmu, jautrumu šviesai, pykinimu ir gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Migrena yra antra pagal dažnumą pirminė galvos skausmo forma ir aštuntoji labiausiai neįgalumą sukelianti liga.
Migrenos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Nors tikslios migrenos priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios, mokslininkai mano, kad ją sukelia genetinių, neurologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Vis tik kokios migrenos priežastys yra nežinoma iki šiolei. Laikomasi nuomonės, kad migrena tai yra daugiafaktorinis sutrikimas, kurio etiopatogenezėje svarbus įvairių mechanizmų kompleksas.
Genetika: Migrena dažnai paveldima - jei šeimoje yra migrena sergančių žmonių, rizika susirgti šia liga didesnė. Pacientui sergant migrena be auros, jo giminėje yra 2 kartus daugiau sergančiųjų migrena be auros, lyginant su bendra populiacija. Jeigu sergama migrena su aura, tuomet giminėje sergančiųjų migrena su aura yra net iki 4 kartų daugiau nei lyginant su bendra populiacija.
Hormoniniai pokyčiai: Hormonų svyravimai, ypač estrogeno lygis, yra viena iš pagrindinių priežasčių moterims. Dėl hormonų pusiausvyros svyravimo ciklo metu moterys migrena serga dažniau nei vyrai.
Taip pat skaitykite: Emocijos ir migrena: ryšys
Aplinkos veiksniai: Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, nuovargis, miego režimo nesilaikymas, medžiagų apykaitos sutrikimai, taip pat gali išprovokuoti migrenos priepuolius.
Migrenos Simptomai
Migrenos simptomai gali būti įvairūs ir skiriasi kiekvienam žmogui. Jie gali būti tokie intensyvūs, kad žmonės negali tęsti įprastos kasdienės veiklos ir yra priversti ilsėtis tamsoje bei tyloje. Simptomai dažniausia trunka 4-72 valandas, nors vaikams jie gali būti ir trumpesni.
Klasikinis apibrėžimas skamba taip: migrena - tai galvos skausmo susirgimas, pasireiškiantis priepuoliais, kurių metu skausmą lydi tam tikri fiziologiniai reiškiniai, turintys bendrinį migreninių požymių pavadinimą. Migrena gali turėti simptomų ne tik skausmo metu, bet ir prieš - tai vadinama prodromo faze. Po migrenos priepuolio seka postdromo fazė, tipiniai jos simptomai - galvos nebeskauda, tačiau savijauta vis tiek labai prasta. Negydytas skausmo periodas paprastai užima nuo 4 iki 72 val., o jeigu vertinsime visą skausmo priepuolį nuo pradžios iki galo, t. y. su prodromo ir postdromo fazėmis, tuomet gali susidaryti netgi 5 parų epizodas.
Pagrindiniai simptomai apima:
- Pulsuojantis galvos skausmas
- Pykinimas
- Vėmimas
- Padidintas jautrumas garsams, šviesai
- Šviesos baimė ir vengimas
- Triukšmo vengimas
- Prakaitavimas
- Regėjimo sutrikimai
Migrena Su Aura
Migrena su aura yra neurologinių simptomų rinkinys, pasireiškiantis prieš ar kartu su galvos skausmu. Tokie simptomai paprastai trunka nuo 5 iki 60 minučių, po to atsiranda galvos skausmas. Aura yra laikina - visi simptomai visiškai išnyksta, ko nebūna, pavyzdžiui, insulto atveju.
Tipinės auros simptomai - regos, jutimo ir kalbos sutrikimai, kiekvienas dažniausiai trunkantis nuo 5 iki 60 minučių - gali pasireikšti prieš galvos skausmą, rečiau paties skausmo metu.
Taip pat skaitykite: Asmenybės teorijos ir migrena
Psichologinės Migrenos Priežastys
Psichologiniai veiksniai gali prisidėti prie migrenos atsiradimo ir intensyvumo. Migrena dažnai laikoma simboliniu kūno išraiškos būdu, kuris gali atspindėti nesąmoningus psichologinius konfliktus, emocijas ar vidinius prieštaravimus.
Stresas: Didelis streso lygis gali sukelti migreną. Dėl stresinių situacijų į organizmą gali išsiskirti tam tikros cheminės medžiagos, kurios gali sukelti galvos skausmą. Kadangi stresas yra viena svarbiausių migrenos priežasčių, plūduriavimo terapija yra itin naudinga migrenos prevencijai. Atsižvelgiant į tai, kad stresas yra pagrindinis migrenos skatintojas, SYNC Anti-Stress & Burnout Relax IV terapija gali padėti migrena sergantiems žmonėms.
Nerimas: Nerimo sutrikimai gali padidinti raumenų įtampą ir sukelti didesnį migrenos dažnį. Nuolatinis nerimo jausmas taip pat gali turėti fiziologinį poveikį, kuris sukelia galvos skausmą.
Depresija: Yra reikšmingas ryšys tarp depresijos ir migrenos. Asmenys, sergantys depresija, gali patirti dažnesnius ir stipresnius galvos skausmus.
Emociniai veiksniai: Intensyvios emocijos kartais gali sukelti migreną.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Miego sutrikimai: Psichologinis stresas ir nerimas gali sukelti miego problemų, kurios siejasi su migrenos atsiradimu. Prasta miego kokybė arba nereguliarus miego režimas yra dažni migrenos pirmtakai.
Kognityvinė perkrova: Psichinis nuovargis arba didžiulės kognityvinės užduotys taip pat gali išprovokuoti migreną. Tai gali apimti situacijas, kai asmuo turi ilgai sutelkti dėmesį arba apdoroti daug informacijos.
Vengimo elgesys: Asmenys, sprendžiantys psichologines problemas, gali išsiugdyti vengimo elgesį, kuris riboja jų kasdienę veiklą, o tai gali sukelti gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali sukelti migreną.
Kaip Psichologai Gali Padėti Migrenos Atveju?
Psichologai tyrinėja migrenos atsiradimo ir pasireiškimo istoriją, emocinę patirtį ir tarpasmeninius santykius. Pavyzdžiui, gali būti, kad migrena atsiranda kaip reakcija į stresą, įtampą ar nesugebėjimą išreikšti tam tikras emocijas, tokias kaip pyktis ar liūdesys. Nagrinėjama, kaip asmeninės interpretacijos, mąstymo stereotipai ir ligos suvokimas veikia migrenos valdymą ir psichologinę žmogaus gerovę. Psichologinių konsultacijų tikslas suteikti jums galią veikti patiems, o ne būti valdomiems migrenos, taip palengvinti savo gyvenimą. Psichologas norės sužinoti kaip galvos skausmai ar migrena paveikė jūsų gyvenimą. Jis užduos klausimus apie jūsų migrenos istoriją ir kaip ji jums pasireiškia, kokiais būdais gydotės. Dėmesys kreipiamas į tai kaip galvos skausmas ar migrena paveikia jūsų darbą, santykius, namų gyvenimą, ir laisvalaikį.
Migrenos Diagnozė
Migrena diagnozuojama remiantis Tarptautine galvos skausmų klasifikacija ir diagnostiniais kriterijais (ICHD-3; angl. The International Classification of Headache Disorders). Tikrai ne, nes migrena diagnozuojama anamnezės su pacientu metu - sergantysis išsamiai nupasakoja savo patirtus galvos skausmų priepuolius, apibūdina skausmo pobūdį, lydinčius požymius, intensyvumą bei trukmę.
Migrenos Gydymas
Migrenos gydymas skirstomas į dvi pagrindines grupes: priepuolių suvaldymą ir retinimą. Vienas be kito šie gydymai nebus pilnaverčiai.
Ūminis Gydymas
Ūminio gydymo tikslas - greitai sumažinti skausmą ir kitus simptomus priepuolio metu. Medikamentinis gydymas skirstomas į dvi pagrindines grupes: priepuolių suvaldymą ir retinimą. Vienas be kito šie gydymai nebus pilnaverčiai. Priepuolių suvaldymui pasitelkiamas specifinis ir nespecifinis gydymas.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Nereceptiniai vaistai nuo skausmo, tokie kaip ibuprofenas, yra dažniausiai naudojami lengvesnių migrenos priepuolių metu. Dažniausiai pasaulyje vartojamas vaistas - ibuprofenas.
- Triptanai: Vaistai, skirti būtent migrenos gydymui. Sumatriptanas, rizatriptanas ir zolmitriptanas yra vieni efektyviausių vaistų, padedančių ūminio priepuolio metu. Triptanai veiksmingiausi juos vartojant ankstyvoje priepuolio stadijoje. Jau tris dešimtmečius pasaulio ir Lietuvos rinkoje esama triptanų (Lietuvoje turime 6 triptanus iš 7, tad pasirinkimas - tikrai didelis), kurie veikia blokuodami neurogeninį uždegimą. Tipinis pavyzdys iš triptanų klasės - sumatriptanas. Vis tik triptanų veikimo stiprumo, greičio ir trukmės gali nepakakti, tai pat nereti ir nepageidaujami šalutiniai poveikiai.
- Gepantai: Nauja vaistų klasė, blokuojanti CGRP receptorius. Rimegepantas ir ubrogepantas yra patvirtinti vaistai ūminiam migrenos gydymui. Skirtingai nuo triptanų, gepantai nesukelia galvos skausmo dėl perteklinio vaistų vartojimo. Gepantai veikia medžiagą, vadinamą CGRP (angl. Calcitonin Gene-Related Peptide): tai - prieš keletą dešimtmečių nustatytas neuropeptidas, paplitęs už visą skausmą atsakingoje trigemino-vaskulinėje sistemoje. Taigi migrenos priepuolio metu vartojami gepantai slopintų CGRP, ir priepuolis galėtų pasibaigti.
- Intraveninė (IV) terapija: Intraveninė (IV) terapija yra stipriai populiarėjantis migrenos gydymo būdas, ypač stiprių priepuolių atveju jau pasireiškus galvos skausmui. Magnio deficitas siejamas su migrenos patogeneze, todėl intraveninė magnio sulfato terapija gali reikšmingai pagerinti savijautą. Tyrimai rodo, kad 1-2 g intraveninė magnio sulfato dozė yra efektyvus, saugus ir gerai toleruojamas migrenos priepuolių gydymo būdas. Viename randomizuotame kontroliuojamame tyrime visi pacientai, gavę magnio sulfato infuziją, sureagavo į gydymą - 86,6% pacientų skausmas visiškai išnyko, o visiems 100% išnyko lydintys simptomai.
- Alternatyvūs gydymo būdai: Randomizuotame kontroliuojamame tyrime migrena sergantys pacientai, kuriems buvo taikytas kaklo šaldymas priepuolio pradžioje, pastebėjo reikšmingą skausmo sumažėjimą. Per 30 minučių šalčio terapijos grupėje skausmas sumažėjo 31,8%, kai tuo tarpu kontrolinėje grupėje skausmas padidėjo 31,5%. Raudonos šviesos terapija vis dažniau pasitelkiama neurologiniams sutrikimams, įskaitant migreną, valdyti. Procedūros metu stimuliuojama mitochondrijų veikla, skatinama adenozino trifosfato (ATP) gamyba, kuri pagerina ląstelių metabolizmą ir funkciją. Slopinamas SPG (angl. sphenopalatine ganglion) aktyvumas, mažinamas migrenos dažnis. Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT) migrenos valdymui pirmąkart aprašyta dar 1939 metais. Atliktame tyrime 90% pacientų, kuriems taikyta HBOT (2 ATA), juto reikšmingą simptomų palengvėjimą, lyginant su vos 10% kontrolinėje grupėje, kuri gavo paprastą deguonį normalaus slėgio sąlygomis.
Profilaktinis Gydymas
Kalbant apie priepuolių retinimą, jis gali būti nemedikamentinis arba medikamentinis (pastarasis taip pat skirstomas į nespecifinį ir specifinį). Angliškoje literatūroje yra taiklus esmines nemedikamentines rekomendacijas apibūdinantis akronimas - SEEDS (angl. sleep, excercise, eat, diary, and stress), nurodantis, kad miego režimas, reguliarus fizinis aktyvumas, ypač keliantis emocinį pasitenkinimą, reguliari mityba, galvos skausmo registravimas ir nemedikamentinis streso valdymas yra reikalingi kiekvienam pacientui.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, streso valdymas ir tinkama hidratacija yra pagrindiniai SEEDS modelio principai, padedantys kontroliuoti migreną. Hidratacija yra svarbi migrenos valdymui.
- Nemedikamentinis gydymas: Nemedikamentiniam gydymui gali būti naudojami portatyviniai elektros srovę ar magnetines bangas generuojantys aparatai. FDA (angl. Food and Drug Administration) galvos skausmui yra patvirtinusi 5 tokius aparatus, Lietuvoje turime 2 iš jų (gydymas nėra kompensuojamas). Priklausomai nuo metodikos gali būti stimuliuojamas trišakis, pakaušinis, klajoklinis nervai, ranka (tai vadinama atokiąja neurostimuliacija), magnetinėmis bangomis veikiama pakaušinė sritis. Visi šie aparatai naudotini ir paties priepuolio metu, tačiau pagrindinė jų funkcija - retinanti.
- Medikamentinis gydymas: Keletą dešimtmečių yra naudojamas nespecifinis gydymas (pastarąjį sudaro 3 pagrindinės vaistų grupės: vaistai nuo depresijos, epilepsijos ir kraujospūdžio). Nuo 2019 m. migreną retinantis gydymas medikamentais yra patyręs perversmą. Esama dviejų specifiškai tik migrenai retinti sukurtų vaistų, blokuojančių CGRP ar jo receptorius: monokloninių antikūnų (biologinė terapija) ir jau minėtų gepantų.
Migrenos Prevencija
Labai svarbu ne tik kontroliuoti priepuolius, bet ir jų išvengti. Prie to gali prisidėti pats sergantysis, pildydamas skausmų dienyną, atsižymėdamas tikėtinus provokuojančius veiksnius, pvz. skausmas buvo po patirto streso arba nepavalgius, ir ateityje siekdamas jų išvengti. Skysčių vartojimas, stresinių faktorių vengimas arba jų kontrolė taikant atsipalaidavimo priemones, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas padeda valdyti migreną.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
- Reguliarus miegas
- Fizinis aktyvumas
- Subalansuota mityba
- Streso valdymas
- Tinkama hidratacija
Mitybos Rekomendacijos
Provokatoriais dažnai įvardijami tam tikri maisto produktai, kažkas saldaus, sūraus ir panašiai. Alkoholį gali išprovokuoti priepuolį (pacientai dažniausiai jau būna pastebėję, kad problemas sukelia tam tikros alkoholio rūšys). Deja, nėra nustatytos universalios visiems migrena sergantiems pacientams veiksmingos dietos. Mityba turėtų būti sveika - reguliari, minimalus greitųjų angliavandenių vartojimas, pakankamas skysčių vartojimas, nedidelis maistinio kofeino vartojimas. Protarpinis badavimas nerekomenduojamas - galvos skausmai gali labai pablogėti. Jeigu vis tik norisi laikytis kažkokios dietos, galima pabandyti lengviausią - begliutenę.
Migrenos Poveikis Kasdieniam Gyvenimui
Migrena gali turėti didelę įtaką darbui, socialiniam gyvenimui ir emocinei būklei. Dažni priepuoliai gali lemti praleistas dienas darbe ar mokykloje, sumažėti produktyvumą ar net sukelti socialinę izoliaciją. Svarbu ieškoti artimųjų ir draugų paramos, taip pat aptarti su gydytoju, kaip sumažinti migrenos poveikį. Kai kurie žmonės naudoja planavimo strategijas, pavyzdžiui, vengia įtemptų susitikimų ar kelionių tomis dienomis, kai jaučiasi pažeidžiami.
Sergančiam migrena dažnai tenka išgirsti įvairiausių patarimų… Gerti daugiau vandens, „nestresuoti“, nerūkyti ir panašiai. Žinoma, savaime tai nėra blogi patarimai. Ir vis dėlto: kas iš tiesų yra migrena? Gali atrodyti, kad migrena yra susijusi su psichiatrija (dėl streso ar kitų emocinių išgyvenimų), tačiau šiuolaikinio modernaus gydymo egzistavimas įrodo, kad tai - tikra neurologinė liga, kuriai būdinga lėtinė eiga.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei galvos skausmai yra dažni, stiprūs ar trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina kreiptis į gydytoją.
tags: #migrenos #psichologines #priezastys