Vasario 16-oji - ypatinga data kiekvienam lietuviui ir Lietuvos istorijai, simbolizuojanti tautos laisvės troškimą ir valstybės atkūrimą. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuris tapo pamatu vieningos ir nepriklausomos Lietuvos kūrimui. Šiame straipsnyje panagrinėsime signatarų vaidmenį, jų likimus ir indėlį į Lietuvos valstybę.
Istorinės Aplinkybės ir Lietuvos Tarybos Susikūrimas
Pirmasis pasaulinis karas sudarė palankias tarptautines aplinkybes ir pakoregavo Lietuvos geopolitinę situaciją savarankiškumo siekiams įgyvendinti. Karo metu garsiau reikalauta autonomijos. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vyko Lietuvių konferencija, kurioje dalyvavo 222 atstovai. Konferencija nusprendė, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo išrinkta dvidešimties asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. Lietuvos Taryba buvo pripažinta visų lietuvių, tiek gyvenusių okupuotoje Lietuvos teritorijoje, tiek už jos ribų, atstovybe.
Vasario 16-osios Aktas: Kelias į Nepriklausomybę
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Aktą pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių. 1938 metais Mykolas Römeris apie šį pamatinį valstybės dokumentą yra sakęs: „1918 m. vasario 16 d. aktas - tai Lietuvos renesanso kūrinys, jos artimiausios praeities kondensuotas žodis ir jos ateities titulas.“
1918 m. vasario 16-osios aktas tapo pagrindu, kuris vienijo žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Vasario 16-ąją pasirašytą Nepriklausomybės Aktą pripažino ir Rusija, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurtąja Lietuva Taikos sutartį.
Signatarų Portretai: Amžius, Kilmė ir Socialinė Padėtis
Lietuvos Tarybos narių amžiaus vidurkis 1918 m. vasario 16 dieną buvo 41 metai. Vyriausias amžiumi buvo 66-erių Jonas Basanavičius, jauniausias - 25-erių Kazimieras Bizauskas. Trys signatarai dar nebuvo nė 30-ies (Kazimieras Bizauskas buvo 25-erių, Petras Klimas - 26-erių, Jokūbas Šernas - 29-erių), tik keturi buvo vyresni negu 50-ies metų amžiaus (Justinas Staugaitis ir Saliamonas Banaitis buvo 51-erių, Stanislovas Narutavičius - 55-erių, Jonas Basanavičius - 66-erių).
Taip pat skaitykite: Apie jutimą ir suvokimą
Iš dvidešimties 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų aštuoniolika gimė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau dviejų - K. Bizausko ir D. Malinausko - gimtinės yra už dabartinės Lietuvos teritorijos ribų, dabartinėje Latvijos teritorijoje.
Dauguma Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų buvo kilę iš valstiečių, tačiau tarp jų buvo ir keturi bajorų kilmės: Mykolas Biržiška, Donatas Malinauskas, Stanislovas Narutavičius ir Jonas Smilgevičius. Pažymėtina, kad tarp katalikų buvo vienintelis evangelikas reformatas - Jokūbas Šernas.
Signatarų Likimai: Nuo Politinės Veiklos iki Tremties
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų likimai susiklostė skirtingai. Iš 20-ies signatarų 5 mirė iki Antrojo pasaulinio karo pradžios (J. Šernas mirė 1926 m., J. Basanavičius - 1927 m., A. Petrulis - 1928 m., S. Narutavičius - 1932 m., S. Banaitis - 1933 m.).
Iš 15-os signatarų, sulaukusių Antrojo pasalinio karo pradžios, 2 buvo nužudyti NKVD (K. Bizauskas sušaudytas 1941 m., P. Dovydaitis sušaudytas 1942 m., abiejų palaidojimo vietos nežinomos), dar 4 signatarai buvo ištremti į Sibirą (P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, A. Stulginskis), iš jų 2 ten mirė (D. Malinauskas mirė tremtyje 1942 m., V. Mironas mirė tremtyje 1953 m.). Represijų išvengė Lietuvoje likę, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais mirę signatarai: J. Vileišis ir J. Smilgevičius (abu mirė 1942 m.), J. Staugaitis (mirė 1943 m.). Lietuvoje saulėlydžio sulaukė ir iš tremties grįžę signatarai P. Klimas ir A. Stulginskis (abu mirė 1969 m.). Antrojo pasaulinio karo metu 6 signatarai pasitraukė į Vakarus ir rado prieglobstį emigracijoje: A. Smetona (mirė 1944 m. JAV), J. Vailokaitis (1944 m. Vokietijoje), J. Šaulys (1948 m. Šveicarijoje), M. Biržiška (1962 m. JAV), K. S. Šaulys (1964 m. Šveicarijoje), S. Kairys (1964 m. JAV). Iš jų S. Kairys ir M. Biržiška mirė JAV.
Signatarų Indėlis į Lietuvos Valstybės Kūrimą
1918-1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabineto nariais yra buvę, t. y. ėję Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, 100 asmenų, iš jų 8 buvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Vladas Mironas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas ir Jonas Vileišis.
Taip pat skaitykite: Ramybės užtikrinimas daugiabučiuose: iššūkiai
Nuo 1919 iki 1940 metų Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ėjo trys asmenys: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. Du iš jų - Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis - buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.
1920 m. gegužės 15 d. Kaune į pirmąjį posėdį susirinkęs Lietuvos Steigiamasis Seimas posėdyje pagerbė prieš dešimtmetį įvykusį Didįjį Vilniaus Seimą, kuriame dalyvavo būsimieji signatarai.
Tilžės Aktas: Mažosios Lietuvos Prisijungimo Siekis
Šie metai ypatingi ne tik Lietuvai, mininčiai valstybės šimtmetį, bet ir jos kaimynėms - Lenkijai, Latvijai ir ne tik - Mažajai Lietuvai, jaunesniajai Lietuvos sesei, dabar rusakalbių kolonistų vadinamai Kaliningradu, taip pat yra ką minėti ir švęsti. Toli gražu ne kiekvienas lietuvis žino, kad 1918 metų lapkričio 16 dieną Tilžėje susirinkę 53 lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjų sudarė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą (kartais vadinamą ir Tautos taryba), paskelbė Pašaukimą, kuriuo pakvietė lietuvininkus atsiskirti nuo vokiškosios Prūsijos ir prisijungti prie Lietuvos. Po dviejų savaičių, lapkričio 30 - ąją, ši taryba priėmė santūraus turinio “Pareiškimą”, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Jame buvo skelbiama krašto daugumos gyventojų valia: “Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno - Didžiosios Lietuvos”. Šį aktą pasirašiusieji garbingai pasižadėjo visas jėgas aukoti minėtam tikslui.
Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. vasario 16 d. aktui.
Taip pat skaitykite: Apie Svarbiausią Viduramžių Asmenybę