Psichologija - tai mokslas, kuris nagrinėja žmogaus elgesį, mintis, emocijas ir protinius procesus. Ši disciplina apima daugybę sričių - nuo klinikinės ir švietimo psichologijos iki socialinės ir organizacinės psichologijos. Psichologija padeda mums geriau suprasti save ir kitus, stiprinti santykius su šeima ir draugais, įveikti stresą bei mėgautis gyvenimu.
Psichologijos Apibrėžimas ir Kilmė
Žodis „psichologija“ kilo iš dviejų senovės graikų kalbos žodžių: „psicho“ - siela arba protas ir „logos“ - mokslas. Šiuolaikinėje visuomenėje psichologija apibrėžiama kaip mokslas, tyrinėjantis žmogaus elgesį, mintis, emocijas ir protinius procesus.
Psichologijos Svarba Šiuolaikiniame Pasaulyje
Psichologija šiais laikais turi didelę įtaką pasaulyje. Be jos neapsieina net ir tokios sritys kaip mokslai, tyrimai ir sveikata. Psichologai puikiai išmano, kokią įtaką psichologiniai faktoriai daro sveikatai, laimei ir gerai savijautai.Psichologija veikia mūsų kasdienius pasirinkimus, net jei tai vyksta nesąmoningai. Ji padeda suvokti, kodėl tam tikrose situacijose elgiamės vienaip, kas lemia mūsų emocines reakcijas ir kaip įgyti daugiau savikontrolės. Psichologinis raštingumas stiprina gebėjimą kurti sveikus santykius. Mokėjimas atpažinti emocijas, aiškiai išreikšti poreikius ir suprasti kitų žmonių elgesį - tai įgūdžiai, kuriuos laviname pasitelkę psichologijos žinias. Psichologija naudinga ir vidiniam žmogaus augimui. Ji padeda išsivaduoti iš žalingų įsitikinimų, sustiprinti savivertę, atrasti asmeninį kryptingumą bei kurti gyvenimą pagal savo vertybes.
Pagrindinės Psichologijos Kryptys
Psichologija, kaip mokslinė disciplina, apima daug skirtingų teorinių ir praktinės veiklos krypčių. Net ta pačia veikla užsiimantys psichologai gali smarkiai skirtis savo teorine savivoka ir praktiškai taikomomis priemonėmis. Pagrindinės psichologijos kryptys apima:
Biologinė Psichologija
Šios teorinės krypties šalininkai tiria biologinius procesus (konkrečiai, smegenyse vykstančius procesus) bei jų sąsajas su įvairiais psichiniais reiškiniais. Kitaip tariant, tokios krypties šalininkai analizuoja biologinį psichinių reiškinių ir elgesio pagrindą. Šiuo pagrindu biologinė psichologija yra siejama su neuromokslu.
Taip pat skaitykite: Emocijos kūrybiniame procese
Kognityvinė Psichologija
Kognityvinė psichologija tiria įvairius psichikos procesus, pradedant abstrakčiais suvokimo ir atminties procesais ir baigiant konkretesniais problemų sprendimo procesais. Kognityvinė psichologija atmeta tai, ką jie laiko dogmatiškais biheviorizmo postulatais ir teigia, kad žmonės gali būti įtakojami ne tik tais grubiais mechanizmais, kuriuos aprašo bihevioristai.
Socialinė Psichologija
Šios krypties šalininkai domisi socialinės aplinkos įtaka žmonėms ir jų sąveikai.
Psichoanalizė
Viena ryškiausių teorinių ir praktinių psichologijos krypčių yra psichoanalizė. Pagrindinis psichoanalitinės mokyklos skiriamasis bruožas - išskirtinis dėmesys žmogaus pasąmonei. Psichoanalitikai teigia, kad už žmogaus elgseną, psichines reakcijas ir psichinius sutrikimus yra atsakinga pasąmonė: tos bendros asmenybės dalys, kurios glūdi po žmogaus sąmone. Kadangi pasąmonė pagal apibrėžimą nėra sąmoningai suvokta asmenybės erdvė, psichoanalitikas savo praktikoje bando ją užčiuopti analizuodamas paciento sapnus, atkreipdamas dėmesį į nevalingus, sąmoningai nepasirinktus pasakymus bei elgesį.
Egzistencinė-Humanistinė Psichologija
Egzistencinę-humanistinę psichologiją galima laikyti holistinės psichologijos kryptimi. Ši kryptis buvo įtakota egzistencializmo ir fenomenologijos filosofijos krypčių. Todėl savo teorinė ir praktinėje veikloje, šios krypties šalininkai pabrėžia asmeninio augimo, tapatybės, laisvės, subjektyvumo svarbą bei atmeta determinizmą bei asmens objektifikaciją. Kitaip tariant, egzistencinė-humanistinė psichologija kiekvieną individą suvokia kaip nepriklausomą, laisvą asmenybę, kuri savo subjektyviu veikimu gali kurti save.
Pagrindinės Psichologijos Šakos
Pagal bendro psichologijos objekto tyrimo aspektą skiriamos psichologijos šakos. Jų skaičius ir pavadinimai nėra nusistovėję. Psichologijos pagrindinės šakos:
Taip pat skaitykite: Apie įkvepiančias asmenybes
- Bendroji psichologija: tiria bendriausius suaugusio sveiko žmogaus psichikos reiškinius ir jų dėsningumus, apibendrina kitų psichologijos šakų duomenis, analizuoja tyrimo metodus, teorinius principus, psichologijos sąvokas.
- Diferencinė psichologija: tiria žmonių individualius ir grupinius skirtumus.
- Biopsichologija: tiria psichikos ir elgesio biologinius pagrindus; apima lyginamąją psichologiją, psichofiziologiją, ekologinę psichologiją, geografinę psichologiją, psichofarmakologiją, psichogenetiką.
- Žmogaus raidos psichologija: tiria psichinių procesų ir asmenybės ontogenezę; skirstoma į vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, suaugusio subrendusio žmogaus psichologiją, gerontopsichologiją.
- Patopsichologija: tiria psichinės veiklos, psichikos raidos sutrikimus.
- Specialioji psichologija: tiria organizmų įvairių anomalijų - aklumo, kurtumo - įtaką psichikos raidai ir funkcionavimui, protinį atsilikimą; skirstoma į tiflopsichologiją, surdopsichologiją.
- Neuropsichologija: tiria psichinius funkcijų mechanizmus ir jų lokalizaciją smegenyse.
- Socialinė psichologija: tiria žmonių grupių ir asmenybės elgesio grupėse psichinius reiškinius.
- Zoopsichologija: tiria žemesniųjų gyvūnų psichikos reiškinių ypatybes.
Taikomoji Psichologija
Atsirado taikomosios psichologijos šakos, kurių tikslas tirti konkrečios veiklos, tam tikrų veiksnių psichologines problemas, dėsningumus, paaiškinti ir pateikti konkrečias rekomendacijas. Tai apima:
- Darbo psichologiją
- Inžinerinę psichologiją
- Kriminalinę psichologiją
- Medicininę psichologiją
- Meno psichologiją
- Mokslo psichologiją
- Muzikos psichologiją
- Pedagoginę psichologiją
- Propagandos psichologiją
- Religijos psichologiją
- Sporto psichologiją
- Tanatopsichologiją
- Teisės psichologiją
- Teismo psichologiją
- Ekonominę psichologiją ir kitos.
Psichologijos Tyrimo Metodai
Moksliniais psichologiniais tyrimais siekiama nustatyti psichikos ir psichinio gyvenimo faktus, įvairių faktų ir reiškinių ryšius, suformuluoti hipotezes, dėsnius, kurti ir tikslinti psichologines teorijas. Svarbiausi psichologijos metodai apima:
- Eksperimentas: kontroliuojamas tyrimas, kuriame manipuliuojami kintamieji, siekiant nustatyti priežastinius ryšius.
- Stebėjimas: sistemingas elgesio stebėjimas natūralioje aplinkoje.
- Koreliacinis tyrimas: apskaičiuojant statistinius ryšius aptinkami natūraliai egzistuojantys ryšiai, įvertinama, kaip tiksliai vienas kintamasis numato kitą.
Pagalbiniai metodai: anketavimas, interviu (jie dažniausiai remiasi tiriamųjų savistaba). Taikomiesiems tyrimams, praktiniams tikslams taikomi psichodiagnostikos metodai, iš jų svarbiausi - psichologiniai testai.
Psichologijos Istorija
Su psichiniais reiškiniais susijusius faktus kaupė ir aiškino senovės šalių (Indijos, Kinijos, Egipto, Babilonijos, Persijos, Graikijos) filosofai. Iki 19 a. antros pusės psichologijos problemas daugiausia nagrinėjo filosofai, remdamiesi loginio protavimo principais, bet nebandė tų išvadų patikrinti arba įrodinėti.
Antika
Aiškindami pasaulio atsiradimą ir gamtos reiškinius senovės filosofai nagrinėjo ir sielos (iki 19 a. antros pusės taip buvo vadinama psichika) problemą, materialistiškai ir idealistiškai gvildeno sielos prigimties, jos substancionalumo, struktūros, sielos ir kūno santykio, pažinimo gebėjimų problemas.
Taip pat skaitykite: Kaip neprarasti noro mokytis
- Demokritas: teigė, kad siela materiali ir sudaryta iš smulkių dalelyčių - atomų, bet jų forma kitokia negu kūno atomų, jos panašios į ugnies atomus.
- Platonas: sielą laikė dieviškąja žmogaus dalimi ir nepriklausoma nuo kūno. Ji yra nemirtinga ir iki žmogui gimstant egzistuoja idėjų pasaulyje. Patekusi į žmogaus kūną siela pamiršta, ką žinojo, ir pažinimas yra prisiminimas to, ką ji jau buvo patyrusi idėjų pasaulyje.
- Aristotelis: pirmasis sistemingai psichinius reiškinius aprašė veikale Apie sielą. Remdamasis biologine konceptualine schema Aristotelis sielos (psichikos) tyrimus priartino prie gamtos mokslo ir medicinos, pateikė sąvokų sistemą, iškėlė svarbių problemų: jutiminio ir racionaliojo pažinimo, atminties, jausmų ir emocijų.
Viduramžiai
Viduriniais amžiais psichikos tyrimai mažai plėtoti, labiau domėtasi raganavimu, chiromantija, astrologija. Iš tų laikų labiausiai psichologijai nusipelnė katalikų filosofas ir teologas Tomas Akvinietis.
Naujieji Amžiai
Psichologijos problemų svarstymas labai suaktyvėjo naujaisiais amžiais.
- R. Göckelis: knygoje Psichologija - žmogaus elgesys, siela, raida pirmasis pavartojo psichologijos terminą, pavadino ją sielos mokslu.
- M. de Montaigne’is: savo veikaluose pabrėžė psichologijos svarbą ir nurodė, kad šiam mokslui medžiagos reikia semtis daugiausia iš savo paties sąmonės.
- R. Descartes’as: teigė, kad žmogaus sielą ir kūną sudaro 2 nepriklausomos substancijos, siela yra ten, kur yra mąstymas, t. y. pačiame smegenų centre, arba abiejų didžiųjų smegenų pusrutulių jungtyje.
XIX Amžius
19 a. sparčiai plėtojantis gamtos mokslams pagausėjo tyrimų, susijusių su psichologijos problematika. Tiriant jutimo organų fiziologiją kartu buvo tiriamos ir psichinės funkcijos. Fiziologai pradėjo tyrinėti žmogaus nervų sistemos problemas, psichiką tyrė specialiais moksliniais metodais. Atsirado požiūris, kad psichika yra smegenų funkcija. 19 a. viduryje fiziologijos laboratorijose atlikus elementariųjų psichikos funkcijų (pojūčių, suvokimų, reakcijos) tyrimus psichologija susiklostė kaip savarankiškas mokslas.
- W. M. Wundtas: 1879 Leipcige įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją (tai laikoma eksperimentinės psichologijos pradžia).
- F. Brentano: aktų psichologijos teorija, pagal kurią reikia tirti sąmonės aktyvumą ir savistaba analizuoti vidinius veiksmus, operacijas.
- H. Ebbinghausas ir G. E. N. Mülleris: atliko atminties tyrimus.
Psichologija ir Psichoterapija: Skirtumai ir Ryšys
Psichologija ir psichoterapija yra susijusios, tačiau tai yra skirtingos sąvokos, kurios turi skirtingus tikslus ir sritis. Psichologija yra mokslas, tiriantis žmonių elgesį, protinius procesus ir psichikos veiklą. Ji siekia suprasti, paaiškinti ir prognozuoti žmogaus elgesį bei suvokimą. Psichoterapija yra psichologinės intervencijos forma, skirta padėti žmonėms išspręsti psichologines problemas, įveikti iššūkius ir gerinti psichinę gerovę.
Populiariausios Psichoterapijos Rūšys
- Kognityvinė elgesio terapija (CBT): dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui.
- Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija: siekiama padėti pacientams suprasti nesąmoningus modelius ir neišspręstus konfliktus, siekiant ilgalaikių pokyčių.
- Humanistinė terapija: pabrėžia asmens asmeninį augimą ir savigarbą.
- Santykių terapija: orientuota į tarpasmeninius santykius ir bendravimą.
Egzotiškos Psichoterapijos Rūšys
- Akių judesių, jautrumo mažinimo ir perdirbimo (EMDR) terapija: dažniausiai taikoma traumoms ir potrauminio streso sutrikimui (PTSD) gydyti.
- Gydymas žirgais: sąveika tarp žmogaus ir arklio(ų), vykstančio terapinėje aplinkoje.
- Šokio-judesio terapija: integruoja judesį ir kūno suvokimą, kad palaikytų emocinę, pažintinę ir socialinę integraciją.
- Meno terapija: naudoja kūrybinius procesus - piešimą, tapybą ar skulptūrą, kaip saviraiškos ir tyrinėjimo priemones.
- Laukinės gamtos terapija: apima veiklą lauke ir gamtoje, kur gamtos poveikis žmogui priimamas kaip terapinė intervencija.
Kaip Išsirinkti Tinkamą Terapiją?
Psichoterapijos pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, pageidavimų ir terapeuto kompetencijos. Renkantis tarp psichoterapijos ir psichologo konsultacijos, gali pagelbėti kelių veiksnių apsvarstymas:
- Problemos pobūdis: Psichoterapija paprastai skirta kompleksiškiems, įsisenėjusiems psichologiniams sunkumams arba psichikos sveikatos sutrikimams. Psichologinis konsultavimas dažniausiai orientuotas į konkrečius gyvenimo iššūkius, perėjimus ar problemas, kurios gali nereikalauti išsamios analizės ir ilgalaikio darbo.
- Psichoterapijos tikslai: Jei siekiate asmeninio augimo, savęs pažinimo ar ilgalaikio pokyčio, psichoterapija greičiausiai būti tinkamesnė kryptis. Psichologo konsultacija tinkamesnė, jei jums reikia gairių, paramos ar praktinių strategijų išspręsti konkrečią situaciją ar problemą.
- Laiko apribojimai: Psichoterapija dažnai apima ilgesnį laikotarpį, trunkantį nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, priklausomai nuo problemos sudėtingumo. Konsultavimas paprastai yra trumpesnis, susitelkiant ties baziniais rūpesčiais.
- Terapeuto kompetencija: terapijos paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacija, patirtis ir specializacija. Tiek psichologas, tiek psichoterapeutas turi turėti tinkamą išsilavinimą ir akreditaciją, bei patirtį terapijos sričiai ar metodikai, kurios ieškote.
- Asmeninės nuostatos: Atkreipkite dėmesį į savo poreikius patogumui ir asmenines nuostatas. Kai kurie žmonės gali geriau jaustis psichoterapijoje, skatinančioje gilų savęs pažinimą, tuo tarpu kiti gali teikti pirmenybę orientacijai į sprendimus, veiksmus ir labai aiškią struktūrą. Svarbu apsvarstyti, kas atrodo tinkamiausia jūsų asmenybei ir poreikiams.
tags: #mintys #apie #psichologija