Ar pažįstate sergančių depresija? Tikriausiai taip, nes apie 15 procentų žmonių kuriame nors savo gyvenimo etape suserga šia klastinga liga. Jei nepažįstate, vadinasi, kažkas iš jūsų aplinkos slepia faktą, kad gydosi nuo depresijos arba vengia kreiptis į specialistus. Depresija yra liga kaip ir visos kitos ligos. Tai smegenų liga, kurios metu vyksta biologiniai pakitimai smegenyse (ypač smegenų neuromediatorių pakitimai). Svarbu suprasti, kas tai per liga, kaip ji pasireiškia ir kokie mitai gaubia šią būklę. Žinojimas padeda laiku kreiptis pagalbos ir veiksmingai gydyti depresiją.
Kas yra depresija?
Depresija dažnai painiojama su liūdesiu, tačiau tai nėra tas pats. Liūdesys yra normali emocija, kurią patiriame susidūrę su sunkumais ar netektimis. Tuo tarpu depresija yra liga, kuriai būdingas ilgalaikis liūdesys, energijos trūkumas, motyvacijos stoka ir prislėgta nuotaika. Darbas gali įveikti liūdesį, bet esant depresijai trūksta energijos, jaučiamas nuovargis ir stokojama motyvacijos užsiimti tuo, kas paprastai įdomu ir malonu. To nederėtų painioti su tingėjimu.
Depresijos priežastys
Nėra vienos priežasties, sukeliančios depresiją. Tai kompleksinė liga, kurią gali lemti įvairūs veiksniai:
- Biologiniai pakitimai smegenyse: Depresija sergama dėl biologinių pakitimų smegenyse, o ne dėl charakterio. Tai smegenų liga, kurios metu vyksta biologiniai pakitimai smegenyse (ypač smegenų neuromediatorių pakitimai).
- Genetika: Genetika turi įtakos depresijai ir yra didesnė tikimybė ja susirgti, jei kuris nors iš tėvų, brolių ar sesių yra sirgę depresija, tačiau ne kiekvienas šeimoje suserga šia liga.
- Stresą sukeliantys įvykiai: Depresiją gali sukelti stresą sukeliantys įvykiai, tokie kaip artimojo netektis, skyrybos, darbo praradimas ar finansiniai sunkumai.
- Hormoniniai sutrikimai: Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip pogimdyminė depresija, taip pat gali sukelti depresiją.
- Vaistai ir narkotikai: Kai kurie vaistai ir narkotikai gali sukelti depresiją kaip šalutinį poveikį.
Depresijos mitai ir faktai
Žmonių žinios ir nuomonės apie depresijas kito ilgus metus. Naujos technologijos ir nauji tyrimai parodė, kad depresija yra liga, lygiai kaip astma ar širdies nepakankamumas. Štai keletas mitų ir faktų apie depresiją:
- Mitas: "Depresija neegzistuoja", "Tai yra išsigalvojimas", "Tai yra paprasčiausias tingumas".
- Faktas: Depresija yra smegenų liga. Ekspertai mano, kad ligą sukelia kai kurių smegenų cheminių medžiagų disbalansas. Nėra vienos ją sukeliančios priežasties. Depresijos veiksnių yra daug - disbalanso atsiradimą gali paskatinti genai, stresą sukeliantys įvykiai, vaistai.
- Mitas: "Depresija visuomet praeis savaime", "Vaistai nuo depresijos yra neefektyvūs", "Paprastai ligą galima pralaukti".
- Faktas: Depresiją savaime įveikia tik nedaugelis žmonių, paprastai ligoniams reikalingas gydymas. Daugelis sergančiųjų depresija gali būti gydomi ir sugeba vėl normaliai dirbti, atlikti namų ruošos darbus. Be gydymo depresija gali trukti ilgus mėnesius ar netgi metus ir nuvesti iki savižudybės. Negydoma depresija gali tęstis keletą savaičių, mėnesių ar metų ir nuvesti iki savižudybės.
- Mitas: "Vaikai negali sirgti depresija".
- Faktas: Depresija gali išsivystyti bet kurioje amžiaus, etninėje, ekonominėje grupėje, bet kurios lyties žmogui. Su rimtomis depresijomis susiduria 3 iš 100 vaikų ir 9 iš 100 paauglių.
- Mitas: "Depresija išsivysto tik tuomet, kai nutinka kas nors blogo. Pavyzdžiui, ja gali būti susergama po nelaimingų skyrybų ar netekus darbo".
- Faktas: Depresija gali prasidėti po kokių nors nemalonių įvykių, bet ją gali sukelti ir kitos priežastys. Vaistai, hormoniniai sutrikimai, gimdymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas gali paskatinti depresijos išsivystymą. Kartais ji išsivysto be jokios aiškios priežasties.
- Mitas: "Jei nesugebi įveikti depresijos, vadinasi, esi silpnas".
- Faktas: Depresija yra liga. Tai yra smegenų cheminių junginių sutrikimas, o ne žmogaus charakterio trūkumas. Negalite priversti savęs šią ligą įveikti, lygiai kaip negalite vien noru išsigydyti astmos ar išvengti infarkto.
- Mitas: "Vaistų reikia tik žmonėms, kurių depresija yra gili arba kurie galvoja apie savižudybę".
- Faktas: Vaistų reikia daugumai depresija sergančių žmonių. Vaistai gali palengvinti ar apskritai pašalinti depresijos simptomus. Vaistai nuo depresijos smegenyse keičia tik tai, kas iššaukia ligą, o ne žmogaus asmenines savybes.
Kaip padėti sergančiam depresija?
Bendraujant su sergančiu depresija reikia būti palaikančiu ir neteisiančiu klausytojus. Štai keletas dalykų, kurių galima imtis norint padėti:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos demistifikavimas
- Švieskitės: Kuo daugiau žinosite apie depresiją, tuo geriau suprasite, ką žmogus išgyvena.
- Palaikymas namie: Depresija sergantis žmogus gali jaustis vienas visame pasaulyje. Jūsų palaikymas gali padėti.
- Išklausykite, kai žmogus nori kalbėti. Jei padėsite jam išsikalbėti, jis gali pasijusti geriau ar noriau tęs gydymą. Kalbantis galima kitom akim pažvelgti į savo problemas ir rasti sprendimus.
- Venkite patarinėjimo. Tačiau švelniai pasakykite, kad ne viskas yra blogai, parodykite viltį. Paskatinkite žmogų tęsti gydymą. Nesakykite jam, kad jis tingus ar kad atsipeikėtų.
- Palaikykite kuo normalesnius santykius, bet neapsimetinėkite, kad depresijos nėra ar kad tai yra nerimta problema.
- Pasiūlykite sergančiajam nuveikti ką nors su jumis - eiti pasivaikščioti, apsilankyti kino teatre, skatinkite jį imtis mėgstamos veiklos. Jei jis atsisako, viskas gerai. Bet ateityje nepamirškite vėl to pasiūlyti. Tik per daug nespauskite, nes dėl spaudimo sergantysis gali pasijusti dar blogiau.
- Paklauskite, kaip galėtumėte padėti kasdieniame gyvenime. Galėtumėte nudirbti namų ruošos darbą, nupjauti žolę, nuvežti vaikus į mokyklą ar atlikti kokius kitokius darbelius. Sergantysis depresija gali neturėti tiek energijos, taigi, smulkių darbelių atlikimas už jį ir namų ruoša gali jam padėti.
- Nebūkite įžeidūs. Jei jūs esate sergančiojo sutuoktinis ar labai jam artimas žmogus, galite jaustis įskaudintas, jei tas žmogus į jus nekreipia dėmesio, atrodo piktas ar nerūpestingas. Prisiminkite, kad jūs tam žmogui vis dar rūpite, tik jis nesugeba to parodyti.
- Pasirūpinkite savimi: Praleidžiant daug laiko su sergančiuoju depresija, sunku gali būti ir jums. Padėti gali šie patarimai besirūpinančiam:
- Pirmiausia pasirūpinkite savimi. Darykite tai, kad jums teikia malonumą - aplankykite savo šeimą ar nueikite į kino teatrą.
- Nepadėkite per daug. Dažna besirūpinančiųjų klaida yra pernelyg daug rūpesčio. Net jei sergantysis to nepripažįsta, jam patinka ir pačiam sau padėti. Kartais atsipūskite.
- Nedarykite to vieni. Paprašykite kitų padėti ar prisijunkite prie palaikymo grupės. Kuo daugiau palaikys jus, tuo daugiau jūs galėsite palaikyti sergantįjį.
- Neignoruokite kalbų apie savižudybę: Jei jums reikia pagalbos, pasikalbėkite su gydytoju ar paskambinkite bendruoju pagalbos telefonu. Jeigu pastebite, kad jūsų artimasis rodo savižudybės rizikos ženklus, nebijokite tiesiai paklausti: „Ar tu galvoji apie savižudybę?“.
Jei jums svarbiam žmogui buvo diagnozuota depresija, galite jaustis bejėgis. Galbūt tai yra kadaise labai gyvybingas žmogus ar geras draugas, netekęs susidomėjimo veikla, kuri kadaise teikdavo daug malonumo. Šie mylimo ar brangaus žmogaus elgesio pasikeitimai gali būti tokie stiprūs, kad gali atrodyti, jog to žmogaus daugiau nebepažįstate. Tikriausiai norėsite tam žmogui vienaip ar kitaip padėti.
Esminiai dalykai • Depresija yra liga. Tai ne tinginystė ir iš jos negalima „atsikvošėti“. • Geriausia, ką galite padaryti sergančiajam depresija - tai padėti jam pradėti ar tęsti gydytis. • Pasiūlykite savo palaikymą. Tą galite padaryti tik suprasdami, kas yra depresija, būdami kantrūs ir teikdami pagalbą. • Neignoruokite kalbų apie savižudybę. Jei jums reikia pagalbos, pasikalbėkite su gydytoju ar paskambinkite bendruoju pagalbos telefonu. • Patikinkite sergantįjį, kad tinkamai gydantis jam bus geriau. Gydymas priklauso nuo to, kokia gili yra depresija, ir gali būti medikamentinis, konsultacinis, savarankiškas arba jų derinys.
Depresijos gydymas
Depresija pati nepraeis, nes tai liga, kuriai reikia gydymo ir palaikymo, o negydant blogėjanti būklė gali nuvesti iki savižudybės. Ši liga gydoma psichoterapija individualiai arba grupėje. Be to, labai svarbus palaikymas - kalbėtis apie problemų sprendimą, analizuoti depresijos priežastis. Kiekvienas depresijos gydymo atvejis yra individualus. Vaistai yra tik vienas iš būdų gydyti depresiją. Vaistai nuo depresijos smegenyse keičia tik tai, kas iššaukia ligą, o ne žmogaus asmenines savybes. Svarbi laiko ligoninėje dalis yra išsamus paciento ištyrimas. Pavyzdžiui, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, visą parą veikiančioje laboratorijoje tiriamas paciento kraujas, jei reikia - likvoras (smegenų skystis), gali būti ir atliekama kompiuterinė tomografija, kiti tyrimai siekiant nustatyti, ar paciento būsenos neišprovokavo kita priežastis: pavyzdžiui Laimo liga, erkinis encefalitas ar pan. Vis dar mažai žinoma paslauga - vaistų koncentracijos kraujyje tyrimas. Dienos stacionare, kaip ir sako pavadinimas, gydymas vyksta tik dienos metu: vakare pacientas gali grįžti namo ir gyventi įprastą gyvenimą. Toks modelis ypač patogus pacientams, kurie nori tęsti gydymą po hospitalizacijos, taip pat pacientams, kurie susiduria su psichikos sveikatos problemomis, tačiau nėra poreikio ar sąlygų gultis į ligoninę.
Savižudybės prevencija
Pavojinga vengti gydymo dėl gėdos, bijant netinkamo aplinkinių požiūrio ar tikint, kad patys susitvarkysite. Savižudybė vis dar yra apipinta įvairiais mitais, kurie gali trukdyti žmonėms laiku gauti reikiamą pagalbą. Stigmatizavimas ir klaidingos nuostatos skatina tylą, baimę kreiptis pagalbos ir trukdo atviram dialogui. Svarbu suprasti, kad savižudybė nėra dėmesio siekimas ar silpnumo ženklas - tai dažnai gilus emocinis skausmas, kurį žmogus nebegali pakelti vienas. Savižudybės rizikos ženklų atpažinimas gali būti gyvybiškai svarbus. Net ir subtilūs elgesio, kalbos ar emocinės būsenos pokyčiai gali rodyti, kad žmogus išgyvena gilų vidinį skausmą. Svarbu suprasti, kad kiekvienas pastebėtas ženklas - tai galimybė parodyti palaikymą ir padėti žmogui nelikti vienam su savo sunkumais.
Psichikos sveikata
Kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, rekomenduojama iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, mokytis prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkių užduočių, džiaugtis tuo ką turi (draugus, artimuosius, maisto ir pan.), susirasti mėgstamą veiklą, nuolat tobulinti save. Psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės - sportuojantis, sveikai besimaitinantis, gerai išsimiegantis žmogus yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs. Psichinės ligos yra nepaprastai paplitusios ir nediskriminuojančios - jos gali paveikti kiekvieną. Psichine liga gali susirgti bet kuris iš mūsų. Ši diena - puiki proga prisiminti kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi - tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą. Reikia nebijoti kreiptis į specialistus ir prašyti pagalbos tiems, kurie jaučiasi turintys psichinių sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Mitas ar realybė: psichikos ligos
Pogimdyminė depresija
Pogimdyminė depresija yra vis dar dažnai stigmatizuojamas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali turėti gilų poveikį tiek moters emocinei, tiek fizinei gerovei. Kreiptis pagalbos stabdo diagnozės stigmos ir baimė. Bet tam, kad moteris atsivertų, jos žodžius turime priimti rimtai, atliepiančiai, nevertindami ir nekritikuodami.
Taip pat skaitykite: Žmogaus prigimties ir laimės paieškos apžvalga