Psichikos ligos yra apipintos įvairiais mitais ir klaidingomis nuomonėmis, kurios giliai įsišaknijusios visuomenėje. Šie mitai ne tik stigmatizuoja žmones, kenčiančius nuo psichikos sutrikimų, bet ir apsunkina jų galimybes gauti reikiamą pagalbą ir integruotis į visuomenę. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti dažniausiai pasitaikančius mitus apie psichikos ligas, remiantis surinkta informacija ir ekspertų įžvalgomis.
Psichikos ligos: faktai ir skaičiai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug vienas iš keturių žmonių pasaulyje tam tikru savo gyvenimo momentu patiria psichikos sutrikimus. Šiuo metu apie 450 milijonų žmonių pasaulyje susiduria su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis. Psichikos sutrikimai yra viena iš pagrindinių blogos sveikatos ir negalios priežasčių visame pasaulyje.
Dažniausi mitai apie psichikos ligas
1 mitas: psichikos ligos yra užkrečiamos
Sunku patikėti, tačiau daugelis žmonių vis dar tiki, jog psichologiniai sutrikimai patenka į užkrečiamų ligų sąrašus. Tarytum ilgą laiką būnant su depresija kamuojamu ligoniu, susirgti galima ir pačiam. Mokslininkai įsitikinę - nors emocijos, ypač neigiamos, yra užkrečiamos, tačiau psichinės ligos - ne. Šis mitas ypač žalingas, nes padidina psichikos ligų kamuojamų žmonių socialinę izoliaciją.
2 mitas: psichiniai sutrikimai iššaukia agresijos priepuolius
Vyrauja nuomonė, jog psichikos ligos gali paskatinti agresiją bei iššaukti norą smurtauti. Tačiau šis mitas gerokai prasilenkia su realybe: 2014 metais atliktas tyrimas parodė, jog psichikos ligoniai kur kas dažniau tampa ne smurtautojais, o smurto aukomis. Iš tiesų, net asmenys, kurie patiria sunkiausias psichikos ligas, tokias kaip šizofrenija, dažniausiai yra nesmurtiniai. Smurtas pritraukia dėmesį žiniasklaidoje, tačiau psichikos ligomis sergantys žmonės daug dažniau tampa smurto aukomis, o ne smurtautojais.
3 mitas: psichikos ligos - retenybė
Netiesa. Maždaug vienas iš keturių žmonių pasaulyje tam tikru savo gyvenimo momentu patiria psichikos sutrikimus. Tad tikimybė, jog jūs ar jūsų draugų rate esantis žmogus kada nors susirgs psichologine liga, siekia net 25 proc.
Taip pat skaitykite: Depresijos mitai ir faktai
4 mitas: psichikos ligos priklauso nuo žmogaus požiūrio
Visuomenė vis dar tiki, jog psichikos sutrikimai tėra žmogaus negebėjimas susidoroti su jį užklupusiomis bėdomis. Neva nuolatinę įtampą jaučiančiam žmogui tereikia prisiversti atsipalaiduoti, o sergančiam depresija - nustoti sielotis. Tačiau net ir psichologinės ligos turi fizinių simptomų. Depresiją kenčiantis asmuo gali pastebėti padažnėjusį galvos skausmą, virškinimo problemas ir net nenorą valgyti. Nerimą ir įtampą jaučiantys žmonės - susilpnėjusią imuninę sistemą, širdies darbo sutrikimus. Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai. Iš tikrųjų teiginys, jog psichikos problemos yra silpnų žmonių bėda, yra taip toli nuo tiesos, kaip tik begalima nueiti. Suvokimas, jog tau reikalinga pagalba, anaiptol nereiškia, jog esi silpnas žmogus.
5 mitas: nuo psichologinių ligų neįmanoma išsigyti
„Depresija yra išgydoma liga“, - sako Niujorko psichinių sutrikimų centro vadovas Lloydas Sedereris. „Kaip ir gydant bet kokią kitą ligą yra pasitelkiami moksliškai patvirtinti metodai: skirtingos terapijos ir medicininiai preparatai. Jie padeda efektyviai kovoti su psichikos sutrikimais, tačiau tam reikia laiko ir kantrybės.“ Tam tikra psichikos diagnozė nebūtinai yra „bausmė iki gyvos galvos“. Kiekvieno žmogaus patirtis su psichinėmis ligomis yra skirtinga. Kai kurie žmonės gali patirti epizodų, tarp kurių jie grįžta prie „normalios“ savo versijos. Kiti gali rasti gydymo būdų - vaistų ar kalbėjimo terapijos -, kurie atstato jų gyvenimo pusiausvyrą. Kai kurie žmonės gali nesijausti taip, lyg būtų pilnai pasveikę po psichinės ligos, o kai kuriems simptomai gali pablogėti. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad „atsigavimas“ skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Kai kurie atsigavimą gali vertinti kaip sugrįžimą prie to, kaip jautėsi prieš prasidedant simptomams.
6 mitas: psichologinės ligos - traumatiškos vaikystės padarinys
Gyvenime patirti sunkumai ir tragedijos tikrai gali prisidėti prie depresijos išsivystymo, tačiau tai nebūtinai yra pagrindinė priežastis. Psichinius sutrikimus kenčia ir nuostabią vaikystę patyrę žmonės. Remiantis iki šiol atliktais tyrimais, psichinės sveikatos problemų sukelia ne tik blogi genai ar biologinis cheminis disbalansas.
7 mitas: psichikos ligoniui padėti neįmanoma
Artimųjų ir draugų parama bei meilė yra svarbūs veiksniai gydant psichologinius sutrikimus. Vis dar sklando mitas, kad psichikos ligoniai tampa pavojingi visuomenei ir jiems suteikiama per didelė laisvė. Žmonės bijo agresyviai ar neadekvačiai besielgiančių žmonių, vengia ir nemoka jiems padėti. Tačiau klaidinga galvoti, kad sunkų nusikaltimą įvykdęs žmogus, būtinai bus psichikos ligonis. Nors ir jų nestinga, net ir vasarą. Psichologai atsikvėpti neturi laiko - jų pagalbos ieško vis daugiau žmonių. Ir ne tik tie, kurie nuolat gyvena šalia ir dėl sunkių gyvenimo sąlygų, nedarbo, nepriteklių susirgo depresija ar ėmė vargus skandinti taurelėje ir susirgo alkoholizmu, bet ir grįžusieji atostogų iš darbų svetur. Artimųjų ir visuomenės palaikymas yra labai svarbus psichikos sveikatos sunkumus patiriančiam asmeniui. „Svarbiausia - empatiškai išklausyti, parodyti supratimą, palaikyti, esant poreikiui, pasiūlyti praktinę pagalbą, pavyzdžiui, padėti susiorientuoti pagalbos sistemoje arba skatinti sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas. Net nedidelė pagalba gali labai padėti atsigavimo procese ir suteikti žmogui saugumo jausmą“, - pataria specialistai.
8 mitas: žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti
Senas, bet niekaip iš visuomenės lūpų nedingstantis mitas yra tas, kad žmonės, turintys psichikos problemų, negali išsilaikyti darbe ar būti naudingi kolektyvo nariai. Tai yra visiškai klaidinga. Tiesa, kad žmogus, sergantis ypač sunkia psichine liga, gali nesugebėti reguliariai dirbti. Tačiau dauguma žmonių, turinčių psichikos problemų, gali būti tokie pat produktyvūs kaip asmenys, neturintys psichikos sveikatos sutrikimų. 2014 metais paskelbtame JAV tyrime buvo tiriama užimtumo būklė pagal psichikos ligos sunkumą. Autoriai nustatė, kad, kaip ir tikėtasi, „užimtumo lygis mažėjo didėjant psichikos ligų sunkumui“.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos demistifikavimas
9 mitas: tik žmonėms be draugų reikia terapeutų
Yra didelis skirtumas tarp struktūrizuotų kalbėjimo terapijų ir kalbėjimo su draugais. Abu šie dalykai gali padėti psichikos ligomis sergantiems žmonėms skirtingais būdais, tačiau apmokytas terapeutas gali spręsti problemas konstruktyviai ir taip, kaip net geriausi draugai jam neprilygs. Be to, ne visi gali pilnai atsiverti prieš sau artimiausius žmones. Terapija yra konfidenciali, objektyvi ir visiškai orientuota į asmenį, o tokių pokalbių paprastai neįmanoma turėti su draugais.
10 mitas: šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę
Tai - mitas. Šizofrenija reiškia „proto suskaidymą“, o tai gali paaiškinti šį vyraujantį mitą. Tačiau, kai Eugenas Bleuleris 1908 m. Remiantis PSO, šizofrenijai „būdingi mąstymo, suvokimo, emocijų, kalbos, savęs jausmo ir elgesio iškraipymai“. Šie iškraipymai gali apimti haliucinacijas ir kliedesius. Be to, svarbu paminėti, kad šizofrenija sergantys žmonės sulaukia ir kitų klaidingų, visuomenėje itin dažnų teiginių. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad neįmanoma gydyti šizofrenijos arba ja sergantys asmenys yra nekontroliuojami ir nuolatos pavojingi. Tačiau T. Šią ligą reikia nuolat gydyti. Dažniausia gydymas apima kompleksą vaistų ir bendravimo. Naujų vaistų dėka sergantys žmonės dabar gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime dažniau ir kokybiškiau. Šie vaistai sutvarko cheminių medžiagų disbalansą smegenyse. Vaistai sergančiam šizofrenija taip pat svarbūs kaip ir insulinas diabetikui. Jų vartojimas tampa gyvenimo būdu. Dauguma sergančių yra nepavojingi. Kai kurie gali pasidaryti agresyvūs, bet tik laikinai, nes, matyt, jiems įvyko ligos paūmėjimas. Šią agresiją sunku pastebėti pašaliniams, nežinantiems sergančiojo elgesio.
11 mitas: valgymo sutrikimai kankina tik moteris
Vis dar egzistuoja stereotipas, kad valgymo sutrikimai yra jaunų, baltaodžių, turtingų moterų liga. Tačiau su tuo gali susidurti bet kas. Pavyzdžiui, tyrimas, kuriame buvo tiriama valgymo sutrikimų demografija per 10 metų, parodė, kad statistika keičiasi. Labiausiai valgymo sutrikimų paplitimas padidėjo tarp vyrų, asmenų iš mažesnes pajamas uždirbančių šeimų ir 45 metų ar vyresnių žmonių. Su valgymo sutrikimais susiduria ne tik jaunos moterys ir paauglės, bet ir vyresnio amžiaus žmonės.
12 mitas: valgymo sutrikimai yra gyvenimo būdo pasirinkimas
Tai - itin pavojingas mitas. Valgymo sutrikimai yra rimta psichikos sveikatos būklė, o kraštutiniais atvejais tokie sutrikimai gali baigtis mirtimi. Pasitaikė tokių atvejų, kurie nuskambėjo ir per žiniasklaidą. Pavyzdžiui, 2006 metais mirė vos 21 metų Brazilijos modelis Ana Carolina Reston. Ji nuolat ribojo suvalgomą maistą iki tokio lygio, kad svėrė vos 40 kilogramų, nors jos ūgis buvo 172 cm.
Stigmos mažinimas ir visuomenės švietimas
Klaidingus įsitikinimus ir stigmą mažinti galima skatinant viešąsias diskusijas apie psichikos sveikatą ir įgyvendinant edukacines iniciatyvas. Svarbu organizuoti mokymus, kurie padėtų atskleisti psichikos sutrikimų realybę ir paneigti mitus. Taip pat reikėtų palaikyti, remti ir duoti erdvę psichikos sveikatos ambasadoriams ir asmenims, kurie drąsiai kalba apie savo patirtis. Skatindami atvirumą, mes mažiname atskirtį ir kuriame sąmoningesnę, saugesnę visuomenę.
Taip pat skaitykite: Žmogaus prigimties ir laimės paieškos apžvalga