Pereinant į Žinių amžių, keičiasi požiūris į mokymąsi, jo vietas, būdus ir tikslus. Vis labiau tikimasi, kad mokymo ir mokymosi metodai bei sąlygos prisitaikys prie gana prieštaringų interesų, poreikių ir reikalavimų. Žinių ekonomikos sąlygomis žmogiškųjų resursų plėtojimas ir naudojimas yra lemiamas veiksnys, išlaikant konkurencingumą. Šiame kontekste diplomai, sertifikatai ir kiti kvalifikaciją liudijantys dokumentai yra svarbūs darbdaviams ir individams darbo rinkoje bei įmonėje. Darbdaviams vis labiau reikia kvalifikuotų darbuotojų, o konkurencija dėl darbo vietų didėja. Todėl kyla pripažinto mokymosi poreikis.
Anksčiau perėjimas iš švietimo ir mokymo į darbo rinką įvykdavo tik kartą žmogaus gyvenime - kai jis, jaunuolis, baigdavo mokyklą ar universitetą ir ieškodavo darbo. Kartais dar prireikdavo profesinio ugdymo. Šiandien suvokiame, kad žinių, įgūdžių ir sąvokų, kurias įgyjame vaikystėje ir jaunystėje, mokykloje, kolegijoje ar universitete, neužteks visam gyvenimui. Siekiant įgyvendinti mokymąsi visą gyvenimą, labai svarbu integruoti mokymąsi į suaugusiųjų gyvenimą. Jei žmonės norės mokytis, jie susiplanuos nuoseklią mokymosi veiklą. Tačiau jie nenorės mokytis, jeigu ankstesnė mokymosi patirtis buvo nesėkminga ir asmeniškai neigiama. Jie nenorės tęsti mokslo, jei galimybės praktiškai neprieinamos laiko, vietos ar pasiūlos prasme. Jie neturės mokymosi motyvų, jeigu jo turinys ir metodai neatitinka jų kultūrinių perspektyvų ir gyvenimiškos patirties. Jie nenorės gaišti laiko, dėti pastangų ir pinigų į tolesnį mokymąsi, jei anksčiau įgytos žinios, įgūdžiai ir patyrimas tinkamai nepripažįstamas dėl asmeninių priežasčių ar neįvertinamas darbe. Individuali mokymosi motyvacija ir įvairios mokymosi galimybės yra esminės sąlygos mokymuisi visą gyvenimą sėkmingai vykti. Švietimas ir mokymas tapo svarbesni nei bet kada anksčiau. Nuo jų priklauso žmonių šansai įsitraukti į gyvenimą, jame dalyvauti ir kilti.
Vis sudėtingesnis jaunų žmonių perėjimas nuo mokymosi prie darbo rodo, kas laukia įvairaus amžiaus žmonių ateityje. Užimtumas yra, be jokios abejonės, svarbiausias sėkmingo mokymosi rezultatas. Tačiau visuomeninis aktyvumas reiškia daug daugiau nei apmokamas darbas.
Motyvacijos Samprata
Motyvacija apibūdinama kaip noras kažką padaryti, jį lemia veiksmo galimybė patenkinti poreikį. Tai vienas iš svarbesniųjų žmogaus elgesį lemiančių veiksnių. Motyvacija suteikia energijos, nukreipia link tikslo žmogaus veiklą. Nepatenkintas poreikis sukelia įtampą, kuri skatina tam tikras žmogaus paskatas. Pastarosios sužadina konkrečius tikslus, kuriuos įgyvendinus, patenkinamas poreikis ir sumažinama įtampa.
Be to, motyvai dar susiję ir su žmogaus interesais, vertybėmis, pažiūromis, įsitikinimais. Kartais motyvacijai impulsą suteikia jausmai ir emocijos arba asmenybės, charakterio bruožai. Motyvacijos pagrindas, kertinis akmuo - kryptingumas ir veržlumas. Psichologai teigia, kad poreikis susiformuoja, kai žmogus jaučia fiziologinį arba psichologinį kažko tai trūkumą. Pirminiai poreikiai savo prigimtimi yra fiziologiniai ir, kaip taisyklė, įgimti. Antriniai poreikiai savo kilme yra psichologiniai: pasisekimo, pagarbos, prisirišimo, valdžios, priklausomumo poreikiai. Šie poreikiai paprastai siejami su patirtimi. Kadangi žmonių sukaupta patirtis yra skirtinga, todėl antriniai atskirų žmonių poreikiai skiriasi daug labiau negu pirminiai. Poreikių neįmanoma akivaizdžiai pastebėti ar pamatuoti. Žmogaus jaučiamas poreikis skatina jį veikti, ką nors daryti. Tikslas šiuo atveju yra suprantamas kaip poreikio patenkinimo įrankis, būdas.
Taip pat skaitykite: Apie Sokratą
Motyvacijos teorijų gausa liudija, kad žmogų nuo seno domino poreikių prigimtis, jų įtaka žmogaus veiklai, jo elgesiui.
Dirbančiųjų mokymas suprantamas kaip asmenų su patirtimi mokymas, kur suderinama patirtis ir teorinės žinios arba kaip mokymasis visą gyvenimą. Jų mokymosi motyvacija yra palyginti mažai tyrinėta.
Teorija, pagrįsta M. McClellando poreikių teorija, teigia, kad šių laikų visuomenėje pirminiai žmonių poreikiai yra patenkinti.
- Pasiekimų poreikis. Tai siekimas pranokti kitus, pasiekti kuo geresnius rezultatus, (vertinant pagal tam tikrus standartus), pastangos išsikovoti sėkmę.
- Valdžios poreikis. Tai troškimas daryti poveikį ir turėti įtaką kitiems žmonėms bei juos valdyti.
- Poreikis priklausyti. Tai draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių troškimas. Žmonės, turintys tokį poreikį, ieško draugystės ir situacijų, kuriose bendradarbiaujama, o ne konkuruojama.
Svarbiausias šios teorijos aspektas - laimėjimo (arba sėkmės) poreikis. Tai noras savo darbą atlikti iki galo ir sėkmingai. Pagal priežasčių aiškinimo teoriją menka laimėjimų motyvacija pasižymi tie žmonės, kurie savo sėkmes laiko atsitiktinėmis, o nesėkmes pateisina sugebėjimų stoka.
E. Jensen teigia, kad žmogaus smegenims patinka mokytis ir žmogus nusiteikęs mokytis didžiąją savo gyvenimo dalį. Susiduriant su nuolat besikeičiančia aplinka, kyla natūralus noras ją pažinti, ištirti ir prisitaikyti. Mokymosi motyvacija perkelia individą iš nuobodulio į susidomėjimą. Daugeliui tenka, labai įsigilinus į mokomąjį dalyką, pajausti džiaugsmą, nors pakankamai greitai perprasti mokomojo dalyko ir nepavyksta. ir darbo vietų, įgūdžių bei patirties reikalavimai. Mokymasis panaikina atsirandančius skirtumus tarp turimų ir reikalingų žinių bei patirties.
Taip pat skaitykite: Mokymai psichoterapeutams: grupinė psichodinaminė psichoterapija
Poreikio mokymuisi atsiradimas schematiškai pavaizduotas. Poreikis mokymuisi yra proporcingas turimų žinių ir įgūdžių bei reikalingų žinių ir įgūdžių skirtumui. Mokymosi objektas tiesiogiai turi būti susijęs su iškilusia problema, nes tikimasi, jog naujos žinios ir įgūdžiai padės ją išspręsti. Mokymasis laikomas priemone užsibrėžtiems tikslams pasiekti, o ne tikslu. Priimta manyti, kad viskas, ką žmogus daro, yra nukreipta kokių nors poreikių patenkinimui.
Pagal A. Maslowo poreikių piramidę saugumo poreikis priskiriamas žemesniam lygiui. Tačiau jis labai svarbus mokymosi motyvacijai žmogaus gyvenime. Mokymasis turi įtakos saugumo poreikių tenkinimui: „nemokėsi - nedirbsi, nedirbsi - neturėsi pragyvenimo šaltinio“. Rūpinimasis ateitimi, noras, kad tavo ar tavo šeimos gyvenimas būtų pastovus, kad galima būtų numatyti į priekį - motyvai, priskiriami dažnam besimokančiajam.
Pateiktame paveiksle matyti, kad mokymasis turi įtakos visų lygių poreikiams. Kai žemesnio lygio poreikiai patenkinti, atsiranda intelektualiniai, estetiniai ir saviraiškos poreikiai.
Kai dirbantysis jaučia, kad jis negali iki galo išreikšti savęs kaip asmenybės, nes neturi pakankamai žinių, įgūdžių ir mokėjimų, jis nusprendžia mokytis, dažnai norėdamas pagilinti specialybei reikalingas žinias, įgyti naujų įgūdžių. Kartais suaugęs žmogus mokosi vien saviugdos tikslais, tenkindamas kitus savo poreikius, kartais - dirbdamas tokioje organizacijoje, kur mokymasis suprantamas kaip natūralus ir nuolatinis procesas. Dirbantieji turi žinoti priežastis, skatinančias juos mokytis, nes jie jau turi įgiję praktinės patirties, o mokymąsi paprastai laiko problemų sprendimo ar optimaliausių rezultatų pasiekimo būdu. Mokymosi motyvacijai svarbi žmogaus asmeninė patirtis ir poreikiai, asmenybės ir charakterio bruožai bei interesai.
Mokymosi Motyvacijos Klasifikacija
Išorinė motyvacija - tai trumpalaikis, išnykstantis kartu su išorinio stimulo aktualumo dingimu, veiksnys. Vaikams išoriniu motyvu gali būti liepimas, reikalavimas mokytis, baimė būti nubaustam. Suaugusiesiems toks motyvas neveiksnus. Suaugusiems būdingi tokie išoriniai motyvai, kaip geresnio darbo, didesnio atlyginimo gavimas, noras gauti atestatą, diplomą ar pažymėjimą. Dirbančiuosius mokytis skatina daugiau vidiniai, nei išoriniai motyvai. Teigiama, kad motyvacijos kitimas iš išorinės į vidinę yra pagrindinis brandos požymis.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos
Dirbančiųjų mokymosi poreikius M. Knowlesas skirsto į šešias tarpusavyje susijusias grupes. Dirbančiųjų mokymosi motyvacija pasireiškia bendravimo, narystės poreikiais. Motyvuotas mokymuisi žmogus siekia aukštesnių pareigų darbe, aukštesnio statuso visuomenėje, profesionalaus tobulėjimo bei konkurencingumo mažėjimo. Kompetencija yra svarbi daugeliui žmonių. Vidinė motyvacija gali būti labai įvairi ir kiekvienam žmogui yra individuali. Išoriniais lūkesčiais gali būti noras atitikti reikalavimus, patenkinti vadovų lūkesčius ar rekomendacijas. Laimėjimų ir lūkesčių motyvacijai būdinga sėkmės viltis ir nesėkmės baimė bei jos emocijos. Dažnos nesėkmės sukuria nesėkmės baimės ir vengimo motyvaciją, kuri silpnina norą mokytis. Noras atsiskirti nuo kasdienybės, išvengti nuobodulio, galimybė suteikti kontrastą kitoms gyvenimo detalėms - taip pat gali stimuliuoti norą mokymuisi. Be to dirbantieji, susidomėję mokslu, siekia žinių dėl asmeninių interesų, mokosi dėl mokymosi, patenkina savo smalsų protą. Nors smalsumas - vienintelis išskiriamas poreikis, daugiau būdingas ankstyvajai vaikystei, kada vaikas tyrinėja pasaulį. Suaugusiųjų motyvacijai šis poreikis nėra toks aktualus ir juntamas. Priimta manyti, jog žmogus nuolat norės mokytis, kai kuri nors mokymosi dalis taps jo veiklos motyvu.
Mokymasis - tai tikslinga besimokančiojo sąveika su mokymosi šaltiniais, įsisavinant mokslo, technikos, meno ir darbo žinias, išmokstant (įvaldant) intelektualius ir praktinius veiksmus, plėtojant savo fizines ir dvasines jėgas. Mokymasis padeda individui prisitaikyti prie aplinkos ir ją valdyti.
Formalusis mokymasis - tai nustatytos struktūros aplinkoje vykstanti sisteminga mokymosi veikla, kuri yra tiesiogiai orientuota į mokymąsi tikslų, laiko ir aprūpinimo prasme. Mokymas vyksta švietimo ir mokymo įstaigose. Formalųjį mokymąsi asmuo renkasi tikslingai. tikslų, laiko ir aprūpinimo prasme. Mokymas vyksta šalia pagrindinių švietimo ir mokymo sistemų darbo vietose, organizacijose taip pat tokiose organizacijose ir tarnybose, kurios įkurtos formalioms mokymo sistemoms papildyti. Neformalųjį mokymąsi asmuo renkasi tikslingai. Informalusis arba neformalusis savaiminis mokymasis - tai kasdieninės veiklos pasekmė. Toks mokymasis nėra sistemingas tikslų, laiko ir aprūpinimo prasme. Tokio mokymosi asmuo nesirenka tikslingai, apgalvotai, todėl kai kurie žmonės, papildantys savo žinias ir įgūdžius, gali jo nepripažinti.
M. Knowles manymu, suaugusiųjų mokymasis suprantamas kaip procesas, kurio eigoje suaugusieji tobulina patirtį ir tokiu būdu įgyja naujų žinių, pagilina supratimą, įgūdžius, praplečia požiūrį, interesus ir normas konkrečioje srityje. Nustatyta, kad nekvalifikuotų arba menkai kvalifikuotų darbuotojų paklausa nuolat mažėja. Darbdaviai, besirenkantys darbuotojus, vis dažniau reikalauja sugebėjimo mokytis, sparčiai įgyti naujų žinių ir įgūdžių, mokėti naudotis nauja informacija, greitai prisitaikyti prie pasikeitimų. Prieinamumas - tai daugialypė sąlygų, garantuojančių efektyvų mokymąsi ir asmeniškai bei visuomeniškai palankius jo rezultatus, visuma. Paprastai suaugę žmonės mokosi ruošdamiesi turintiems įvykti pasikeitimams, jiems jau įvykus, ar jų metu. Pasikeitimais, susijusiais su mokymosi motyvacija, gali būti naujos pareigos, darbo netekimas, nauji reikalavimai turimai darbo vietai, gyvenamosios vietos keitimas, asmeninės netektys ir pan. Teigiama, kad mokymosi objektas turi būti tiesiogiai susijęs su iškilusia problema. Naujų žinių ieškoma supratus, jog pokyčiai yra neišvengiami ar jau vyksta, o naujos žinios - vienas iš veiksnių, padėsiantis išsisukti iš susidariusios padėties. Suaugusiems patinka ir dažniausiai naudojamas individualus arba savarankiškas mokymosi procesas. Jam būdingas pritaikymas prie asmeninių besimokančiojo reikmių, pageidaujamo mokymosi tempo bei laiko, naudojimasis keliomis mokymosi priemonėmis, bendravimas su patarėjais, „žinių šaltiniais“, „įkvėpėjais“ ir pan. Mokymosi priemonės turi atsakyti į klausimą „kaip tai daroma?“, programos turinys neatitrūkęs nuo praktikos, aplinka patogi ir fizine, ir psichologine prasme. Nors suaugusiems vis labiau patinka tokie mokymosi būdai, kai instruktoriaus dalyvavimas nebūtinas (programinė įranga, televizija, mokomoji medžiaga, nuotolinės paskaitos), aukštai vertinamos paskaitos ir seminarai bei tinkama dėstytojų kvalifikacija ir kompetencija ar galimybė pabendrauti su jais individualiai. Suaugusiųjų mokymas turi būti nukreiptas į problemų sprendimą, pritaikytas konkretiems poreikiams bei organizuojamas taip, kad būtų galima savarankiškai reguliuoti naujų žinių įsisavinimo procesą. Šiandien žmonija gyvena sudėtingame socialiniame ir politiniame pasaulyje, kur vyrauja žiniomis grindžiama visuomenė ir ūkis, ateities planavimas, aktyvi visuomeninė veikla. Besikeičiantys reikalavimai darbo vietoms, naujos technologijos ir informacija, užimtumo problemos reikalauja pastovaus savo turimų žinių ir įgūdžių įvertinimo bei atnaujinimo. Todėl vis dažniau sutinkamos naujos sąvokos - mokymasis visą gyvenimą, nuolatinis mokymasis, besimokanti organizacija ir žinių visuomenė.
Europos Bendrijų paskelbtame Mokymosi visą gyvenimą memorandume pabrėžiama, kad toks mokymasis - tai „pagrindinis dalykas, siekiant pilietiškumo, stiprinant visuomenės sanglaudą ir didinant užimtumą“. D. Beresnevičienės teigimu, nuolatinis mokymasis - tai visą gyvenimą trunkantis mokymasis, skatinamas atitinkamos aplinkos (kintančių gyvenimo sąlygų) bei vidinio individo poreikio mokytis. Žmonės turi būti pasiruošę aptarnauti naujas technologijas, teikti modernius patarnavimus, priimti ekonomiškus, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius sprendimus. Derama profesinė kvalifikacija būtina valstybės pažangos sąlyga. Daugeliu atvejų darbo rinkos dalyviams nepakankama kvalifikacija kaip tik ir yra pagrindinė neigiamo darbdavio atsakymo priežastis.
- Iniciatyvumas ir sugebėjimas priimti sprendimus.
Suaugusiojo suvokimas, jog jis privalės nuolat rūpintis savo išsilavinimu, palengvina gyvenimą, nes padeda prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos.
#
tags: #mokymo #si #motyvacijos #samprata #klasifikacija