Grupinės psichodinaminės psichoterapijos mokymai Lietuvoje

Šiame straipsnyje apžvelgiamos grupinės psichodinaminės psichoterapijos mokymo programos Lietuvoje, įskaitant psichoanalitinės psichoterapijos, grupinės analizės ir kūno psichoterapijos mokymus. Aptariami programų tikslai, struktūra, turinys ir reikalavimai, taip pat dėstytojai ir supervizoriai, dalyvaujantys mokymo procese.

Psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programa

Psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programa (PAPT MP) Lietuvoje yra organizuojama ir vykdoma Lietuvos psichoanalizės draugijos (LPaD) kartu su Vilniaus Universiteto (VU) Filosofijos fakultetu. Ši programa remiasi Europos psichoanalitinės psichoterapijos federacijos (EFPP) mokymo standartais. Numatoma naujo kurso pradžia - 2027 m. rugsėjo mėn., o dokumentų priėmimas vyks nuo 2026 m. rugsėjo mėn. Atrankiniai pokalbiai bus vykdomi iki 2027 m. gegužės mėn. Surinkus 14 žmonių kursą, priėmimas gali būti stabdomas anksčiau. Mokslas yra mokamas, o teorinių mokslo metų kaina siekia 2200 eurų, viso teorinių studijų kaina - 11 000 eurų. Už asmeninę psichoterapiją, supervizijas, atrankinius pokalbius ir baigiamojo darbo gynimą mokama atskirai.

Programos apimtis ir struktūra

PAPT MP apimtis yra 5420 akademinių valandų. Ši apimtis apima teorines studijas, asmeninę psichoterapiją ir individualias supervizijas. Minimalus asmeninės psichoanalitinės psichoterapijos valandų skaičius yra 250 valandų. Trečiaisiais studijų metais programos dalyviai pradeda praktinį psichoanalitinės psichoterapijos darbą su pacientais, todėl kartu pradeda ir profesinės pagalbos (supervizijų) procesą. Programos dalyvis turi įgyti ne mažiau 100 supervizijų, t. y., po 50 supervizijų pas du PAPT MP mokytojus-supervizorius.

Dėstytojai ir supervizoriai

PAPT MP vykdo LPaD patvirtinti PAPT mokytojai ir supervizoriai, kurių kvalifikacija atitinka EFPP standartus, bei psichoanalitikai (Tarptautinės psichoanalizės asociacijos nariai). Tarp jų yra:

  • Medicinos psichologai, psichoanalitiniai psichoterapeutai, psichoanalitikai.
  • Gydytojai psichiatrai, psichoanalitiniai psichoterapeutai.
  • Gydytojai vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichiatrai, psichoanalitiniai psichoterapeutai, šeimos terapeutai.
  • Mokančiosios terapeutės.
  • Socialinių mokslų daktarai (psichologijos krypties).
  • Filosofijos mokslų daktarai, psichoanalizės teorijos studijos (Esekso Universitetas, JK).
  • VU docentai ir lektoriai.

Reikalavimai kandidatams

PAPT MP skirta asmenims, turintiems universitetinį psichologijos magistro arba medicinos gydytojo diplomą, ir priskiriama specialistų (psichologų ir gydytojų) profesinės kvalifikacijos kėlimo procedūroms. Kandidato vykdoma konsultavimo praktika - darbas su pacientais - suteikia pirmumo teisę Mokymo komitete svarstymo metu priimant į programą, kai atrankoje dalyvaujantis kandidatas gauna abu teigiamus atrankinių pokalbių įvertinimus. Klinikinė patirtis psichiatrijoje arba klinikinės psichologijos srityje, pradinės žinios apie psichoanalizę, psichoanalitinę psichoterapiją, dalyvavimas šios krypties seminaruose yra privalumas. PAPT studijas galima pradėti dar studijuojant psichologijos magistratūros ar paskutiniuose medicinos kursuose, tačiau PAPT MP baigimo pažymėjimas bus išduotas tik įgijus formalųjį universitetinį išsilavinimą.

Taip pat skaitykite: Psichoterapija grupėje

Psichodinaminės grupių psichoterapijos ir grupinės analizės mokymo programos

Psichodinaminės grupių psichoterapijos ir Grupinės analizės mokymo programos Lietuvoje pradėtos vykdyti 1995 metais Lietuvos grupinės analizės draugijos (LGAD) kartu su Skandinavijos GA institutais. Šiuo metu LGAD yra psichoterapeutus vienijanti profesinė organizacija, kurios nariai dalyvauja VU mokymosi visą gyvenimą Grupinės psichoterapijos mokymo programų rengime ir vykdyme. Programa skirta gydytojams specialistams ir rezidentams, psichologams magistrams, socialinio darbo magistrams, slaugytojams magistrams, kurie domisi darbu su grupėmis ir jose vykstančiais procesais bei siekia tapti grupių psichoterapeutais.

Programų tikslai

Psichodinaminės grupinės psichoterapijos kurso tikslas (pirmieji - ketvirtieji mokymosi metai) - teoriškai ir praktiškai parengti psichodinaminės grupės psichoterapeutus savarankiškam darbui asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Grupinės analizės mokymo programos (2 metai) tikslas - teoriškai ir praktiškai parengti grupinės analizės specialistus savarankiškam darbui psichoterapinėse analitinėse grupėse psichiatrinio / medicininio profilio įstaigose, taikant grupinės analizės teoriją ir metodus. Studentai privalo analitiškai dirbti su klinikin grupe.

Kūno psichoterapijos studijos

Kūno psichoterapija - tai holistinis psichoterapijos metodas, kuris remiasi prielaida, kad žmogaus kūnas, emocijos ir psichika sudaro nedalomą visumą, o vidiniai konfliktai ar emociniai išgyvenimai neišvengiamai atsispindi kūne - raumenų įtampoje, kvėpavime, laikysenoje ar net vidaus organų veikloje. Terapijoje naudojami specialūs į kūną orientuoti metodai (pvz., darbas su kvėpavimu, judėjimas, raumenų relaksacija, dėmesingas kūno pojūčių stebėjimas, prisilietimas) kartu su verbaline refleksija.

Biodinaminės kūno psichoterapijos studijos

Integratyvios Biodinaminės Kūno psichoterapijos studijų esmę sudaro Gerdos Boyesen sukurta (1922-2005) ir jos dukterų - Ebbos ir Mona-Lisos - išplėtota Biodinaminė psichoterapija ir biodinaminiai jos principai. Biodinaminės psichoterapijos pagrindą papildo ir suteikia jai platesnį kontekstą, į šią studijų programą integruotos ir kitos terapinės kryptys: programoje derinama klasikinė psichoanalitinė tradicija, suteikianti supratimą apie struktūrinį psichikos modelį, pasąmoninius procesus, perkėlimą ir gynybos mechanizmus, bei Wilhelmo Reicho ir neo-reichistų teorijos nagrinėjančios charakterio struktūras, kūno šarvų ir segmentinių blokų sampratą, energetinių procesų ir emocinio išlaisvinimo principus. Be to, integruojami Geštalto terapijos elementai, skatinantys patyriminį buvimą čia ir dabar bei kontaktą su aplinka, ir Eugeno Gendlino „Focusing“ metodas, ugdantis jautrų santykį su vidiniu kūnišku žinojimu (angl. felt sense).

Biodinaminės psichologijos principai

Biodinaminė psichologija, sukurta norvegų psichologės ir kineziterapeutės Gerdos Boyesen (1922-2005), nagrinėja ir gydo psichologinius procesus viso žmogaus gyvybinių procesų kontekste. Biodinaminė terapija remiasi idėja, kad neurozė nėra vien psichologinis reiškinys - ji yra ir fiziologinė. Žmogus tiesiogine prasme „įkūnija“ savo neurozę: kiekvienas jausmas, sukrėtimas ar nusivylimas turi ne tik emocinę, bet ir kūnišką pasekmę. Sveikas organizmas turi įgimtą gebėjimą išreikšti, suvirškinti ir paleisti emocines patirtis, jei tik yra saugi ir rami aplinka. Neurozė atsiranda tuomet, kai ši natūrali savireguliacijos ir savęs gijimo funkcija sutrinka. Boyesen skiria pirminę asmenybę, gyvą ir spontanišką žmogaus esmę, nuo antrinės asmenybės, susiformavusios kaip gynybinis atsakas į aplinką. Antrinė asmenybė atitinka Wilhelmo Reicho aprašytą charakterinį ir raumeninį „šarvą“ - apsauginius kūno ir psichikos sluoksnius, kurie saugo žmogų ne tik nuo išorės, bet ir nuo jo paties nepriimtinų jausmų.

Taip pat skaitykite: Psichodinaminės psichoterapijos studijos LT

Svarbi biodinaminės psichologijos sąvoka - emocinis ciklas. Kiekvienas emocinis išgyvenimas sukelia fiziologinių pokyčių grandinę, įskaitant kraujotakos, nervų ir viscerinių (vidaus organų) procesų reorganizaciją. Kai emocija išreiškiama ir išgyvenama iki galo, kūnas natūraliai grįžta į pusiausvyrą. Šį grįžimą, pasak Boyesen, palengvina psichoperistaltika - žarnyno peristaltiniai judesiai, kurie padeda fiziologiškai „išvalyti“ organizmą nuo emocinių likučių. Biodinaminės terapijos procese šie šarvai yra tirpdomi per specialias masažo, kvėpavimo ir sąmoningo pojūčio technikas. Terapeutas klausosi žarnyno garsų stetoskopu - jie atspindi organizmo reakcijas ir rodo, kada slopinta emocinė energija pradeda išsiskirti. Kai energijos tėkmė vėl atsigauna, iš kūno ima kilti vidiniai impulsai - judesiai, prisiminimai, emocijos, kvėpavimo pokyčiai. Šis procesas yra biologinio apsivalymo kelias, kuriame kūnas ir psichika išsilaisvina nuo senų emocinių likučių.

Pasak Gerdos Boyesen, pirminė asmenybė yra būsena, kai gyvybinė energija - „srovės“, subtilios kūno vibracijos - teka laisvai, audiniai yra švelnūs ir gyvi, o ne sustingę nuo įtampos ar emocinių likučių. Toks žmogus negyvena nuolatinio nusivylimo būsenoje ir nesijaučia auka. Jis reaguoja į dirgiklius adekvačiai, be kūno įtampos ar paslėptos baimės. Jo gyvenimas kupinas natūralaus draugiškumo, kūrybiškumo ir jautrumo. Jis gali būti vienas ir nejausti vienišumo, gali sau suteikti meilės ir ramybės, geba išlaikyti erdvę savo vidiniam pasauliui. Savireguliacija biodinaminėje kūno psichoterapijoje suprantama kaip įgimtas organizmo gebėjimas palaikyti vidinę pusiausvyrą ir atkurti gyvybinės energijos tėkmę. Terapinis santykis remiasi terapeuto gebėjimu būti jautriame kūniškame rezonanse su klientu. Pasipriešinimas suprantamas kaip apsauginė sistema, sauganti žmogų nuo per stiprių vidinių išgyvenimų. Darbas su juo vyksta be konfrontacijos ar interpretacijos, laikantis nevertinančio, švelnaus ir nepertraukiamo dėmesio. Šis ciklas apibūdina, kaip emociniai procesai pasireiškia fiziologiškai - per kraujotakos, nervų ir energinius pokyčius. Jis atitinka allostazės sąvoką (McEwen, 1988), apibūdinančią organizmo gebėjimą prisitaikyti prie emocinių pokyčių. Pagal Gerdos Boyesen teoriją, frustracija sukuria priklausomybę, o vidinė gerovė ugdo nepriklausomybę. Kai savireguliacijos funkcijos atsistato, žmogus tampa mažiau priklausomas nuo išorės, labiau pasitiki savo kūnu ir emocijomis. „Tirpimo principas“ (Boyesen, 1969) reiškia švelnų kūno atsipalaidavimo procesą, kai įtampos ištirpsta natūraliai, per kvėpavimą, šilumą ir sąmoningą buvimą kūne. Sekdama Freudo ir Reicho idėjomis, Boyesen sukūrė gyvybinės energijos arba libido cirkuliacijos koncepciją. Ji grindžiama energetinių skysčių teorija - sustingusi energija traukia kūno skysčius (plazmos-faradinė teorija). Dinaminis momentas yra vidinis perėjimas tarp sąmonės, priešsąmonės, pasąmonės ir nesąmonės lygmenų. Kaip teigia Gerda Boyesen (1981), pasąmonė tampa sąmoninga - šis procesas vyksta net ląstelių atminties sistemose.

Lietuvos psichoterapijos asociacijos (LPtA) psichoterapijos mokymo programų sąvadas

Lietuvos psichoterapijos asociacija (LPtA) yra Lietuvos skėtinė psichoterapijos organizacija, šiuo metu vienijanti dvylika Lietuvos profesinių psichoterapinių asociacijų ir draugijų - įvairių psichoterapijos krypčių psichoterapeutus atstovaujančių organizacijų. LPtA, siekdama apsaugoti savo profesiją (psichoterapiją) ir jos aptarnaujamos visuomenės interesus bei užtikrinti tinkamą šios profesijos atstovų kvalifikaciją, įdiegia LPtA psichoterapijos mokymo programų sąvadą. Į sąvadą yra įtraukiamos tik LPtA narių (asociacijų/draugijų) patvirtintos ir LPtA apibrėžtus psichoterapeuto išsilavinimo kriterijus atitinkančios psichoterapijos mokymo programos, kurių specifinis psichoterapinis mokymas apima šiuos reikalavimus: podiplominės psichoterapijos studijos trunka mažiausiai 4 metus ir turi tokias sudėtines dalis: bent 400 val. teorijos ir metodologijos, ne mažiau kaip 250 val. asmeninės psichoterapinės patirties (individualiai ar grupėje) bei prižiūrimą psichoterapinę praktiką su ne mažiau kaip 80 val. supervizijų.

Sąvade yra skelbiami šie duomenys apie konkrečią psichoterapijos mokymo programą:

  • Programos pavadinimas.
  • Programos vykdytojas ir nuoroda į jo tinklalapį.
  • Programą patvirtinusios LPtA profesinės organizacijos (asociacijos/draugijos) pavadinimas.
  • Skėtinė psichoterapinė organizacija, kurios mokymo standartais remiantis parengta programa.

Analitinės psichoterapijos mokymo programa

Adlerio individualiosios psichologijos teorija grindžiami psichoterapijos ir analizės mokymai Lietuvoje vyksta nuo 2005 metų. Pirmąją Individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės grupę Vilniuje rengė Vokietijos Individualiosios psichologijos institutų dėstytojai, supervizoriai ir analitikai. Antroji grupė IPPA programoje mokslus pradėjo 2016 metais ir tęsia iki šiol (baigiamasis etapas). Trečiosios grupės studijų pradžia - 2022 m. vasario 18 d. Programa yra paruošta remiantis Vokietijos Individualiosios psichologijos institutų programomis ir bendradarbiaujant su jais. Programa orientuota į praktinį darbą ir yra labai intensyvi tiek užimtumo, tiek ir emocine prasme. Derinamas mokymasis grupėje bei individualus darbas. Didelis dėmesys skiriamas praktinio darbo įgūdžių formavimui bei psichodinaminio-analitinio mąstymo lavinimui. Mokymosi metu dalyvis pradeda dirbti su realiais pacientais ir mokosi suprasti bei aprašyti sutrikimo psichodinamiką.

Taip pat skaitykite: Kas yra psichodinaminės teorijos?

Reikalavimai kandidatams

Kiekvienas kandidatas dalyvaus dviejuose individualiuose pokalbiuose su mokytojais-analitikais, po kurių bus priimtas teigiamas ar neigiamas sprendimas dėl kandidato tinkamumo mokytis. Psichoterapeutų rengimas Institute remiasi nuostata, jog psichodinaminė ir analitinė psichoterapija iš psichoterapeuto reikalauja įžvalgaus savo vidinės psichodinamikos bei problemų suvokimo. Tik įvaldęs savirefleksiją psichoterapeutas gali jautriai suprasti ir reaguoti į kito žmogaus problemas, todėl savęs pažinimas grupinėje ir asmeninėje mokomojoje analizėje yra šios mokymo programos branduolys. Kūdikių stebėjimas ir aptarimai - tai praktinio mokymosi elementas, teikiantis emocinį patyrimą, padedantį reflektuoti savo ankstyvąsias asmenines patirtis, bei praturtinantis supratimą apie ankstyvąją raidą. Klausytojas kartą per dvi savaites 1 val. Savarankiškas darbas būtinas viso mokymosi metu. Žinių patikrinimų tikslas - įtvirtinti žinias, skatinti analitinį mąstymą bei savo psichoterapinio darbo refleksiją.

Programos trukmė ir struktūra

IPPA mokymo programos trukmė - ne mažiau penkerių metų. Pradžioje vyksta intensyvus teorijos mokymasis ir savęs pažinimas grupėje, vėliau teorija vis daugiau siejama su praktiniu mokymu, įgūdžių lavinimu, vyksta ilgalaikė asmeninė analizė, praktinio psichoterapijos darbo supervizijos, atvejų aprašymai; paskutinis etapas skiriamas baigiamojo darbo rašymui ir pasirengimui baigiamajam egzaminui. Programą sudaro 30 sesijų, kurių kiekviena trunka 24 ak. val. Mokymosi kursas skaitysis užskaitytas tik tuomet, jei programos klausytojas bus lankęs ne mažiau kaip 80 proc. Šioms veikloms privalomas 100 % reikalavimų išpildymas (išskyrus grupines supervizijas ir intervizijas).

Mokymo programos elementai

  • Online video įrašai, teorinės paskaitos sesijos tema.
  • Teoriniai - praktiniai seminarai sesijos tema.
  • Kūdikių stebėjimo aptarimai.
  • Savęs pažinimo grupės.
  • Kazuistiniai techniniai seminarai.
  • Intervizijos grupėje.

Praktikos reikalavimai ir baigiamasis egzaminas

Egzaminui aprašomas ir pristatomas psichodinaminės ar analitinės psichoterapijos atvejis turi būti nuo psichoterapijos pradžios lydimas profesinės priežiūros, t. y. Darbo rašymo bėgyje klausytojas gali pagal savo poreikį supervizuotis individualiai arba grupėje pas IPI pripažintus supervizorius. Parašytas darbas teikiamas MK, skiriami du recenzentai ir jų recenzijos aptariamos MK posėdyje. IP administracija dviejų mėnesių bėgyje organizuoja egzaminą. Klausytoją egzaminuoja IP mokytojai-analitikai ir supervizoriai. Baigiamajam egzaminui, kuris vyksta žodžiu (60 min.) paruošiamas ir pristatomas egzamino darbas: 20-25 psl. Praktikos reikalavimas: supervizuota mažiausiai 400 darbo su pacientais valandų, iš kurio buvo bent keturios tęstinės suaugusiųjų psichodinaminės psichoterapijos: dvi mažiausiai po 50 val. Baigiamajam egzaminui, kuris vyksta žodžiu (60 min.) paruošiamas ir pristatomas egzamino darbas: 10-15 psl.

Kaina

Bendra studijų kaina penkeriems metams yra 5100 eurų, vienos sesijos kaina - 170 eurų. Mokėjimai atliekami iš anksto.

tags: #vu #grupines #psichodinamines #psichoterapijos #mokymo