Smurtas prieš vaikus yra opi problema, kuriai reikalingas nuolatinis dėmesys ir prevencinės priemonės. Šiame straipsnyje aptarsime mokytojo smurto prieš vaikus problemą psichologo darbo kontekste, atsižvelgiant į psichologinio smurto atpažinimo sunkumus, mokyklos vadovybės vaidmenį, specialistų trūkumą ir galimus sprendimo būdus.
Psichologinio Smurto Sunkumai
Psichologinis smurtas prieš vaikus yra viena iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytų smurto rūšių. Vilmos Augienės teigimu, įprotis žeisti kitą žmogų emociškai yra taip stipriai įsišaknijęs mūsų kasdienybėje, kad kai kurios jo apraiškos atrodo tarsi savaime suprantamos ir nereikšmingos, nors iš tikrųjų tyrimai, psichologų išvados rodo, kad žodžiai gali sužaloti vaiką net stipriau nei fiziniai veiksmai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad stebint vaiko teisių gynėjų kasdienybę kartais būna sunku atskirti psichologinį smurtą, nes visuomenėje jis yra tarsi nematomas, sunkiai atpažįstamas, ar ignoruojamas todėl, kad „nepatogus“ dėl sudėtingo ikiteisminio bei teisminio procesų taikant atsakomybę už psichologinio smurto naudojimą.
I. Skuodienės teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad tėvai dėl nežinojimo, įgūdžių stokos ar kitų priežasčių vis dar dažnai naudoja psichologinį smurtą, kaip auklėjimo priemonę. Įtraukimas į tėvų tarpusavio nesutarimus yra didžiulė psichologinė žala vaikui. Tokių atvejų reikėtų vengti, o tarpusavio nesutarimams spręsti ieškoti taikių priemonių.
VšĮ Terapinio ugdymo centro „Aplink“ vaiko atvejo koordinatorė-socialinė darbuotoja Ilona Vitkevičienė klausia: „Kaip kąsti į ranką, kuri maitina?“. Ji įvardijo, jog tėvai, globėjai, naudodami emocinį smurtą prieš vaiką nesulaukia deramo įvertinimo, nes vaikas yra pagrindinis liudininkas patirtos emocinės prievartos, kai jis yra apklausiamas teismo procese ir dažniausiai lieka ištikimas savo artimiausiems žmonėms, nenorėdamas jų įskaudinti.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Pasak I. Vitkevičienės, vaiko baimės, jausmai, kai baisu, kad gali būti atstumtas, nemylimas, yra didesnės už suvokimą, kad patiri emocinį spaudimą. Besitęsiantis netinkamas elgesys su vaiku, gali turėti skaudžių pasekmių ateityje. Iš turimos patirties galiu teigti, kad vaiką žalojantis elgesys paveikia visus kasdienio funkcionavimo aspektus ir sutrikdo normalią vaiko raidą. Todėl emocinio smurto pasekmės yra ilgalaikės, vaiką traumuojanti patirtis, kuri gali kartotis, jei pastebėję, kad vaikas patiria emocinį smurtą, to nesustabdysim.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjos Enrikos Janušonienės teigimu, tėvų skyrybos kelia pavojų vaikų psichologiniam saugumui. Ji siūlo, kad civilinėse bylose, kuriose santuokos nutraukimo klausimo ginčo teisena išsprendimas užsitęsia, vaikų interesams atstovaujanti institucija periodiškai atliktų vaiko situacijos vertinimą, siekdama nustatyti, ar nėra pavojaus vaiko psichinei sveikatai ir saugumui.
Teisėjos teigimu, vaiko normaliai raidai būtina mylinti, saugi ir palaikanti aplinka. Deja, tokios aplinkos vaikai dažnai netenka prasidėjus tėvų skyrybų procesui, vykstant manipuliacijoms, dėl kurių vaikai mano, kad privalo rinktis vieno iš tėvų pusę. Jie susiduria su tiek daug emocijų, jog paprasčiausiai nežino, kaip su jomis tvarkytis. Vaikai stengiasi išsiaiškinti savo vaidmenį tėvų skyrybų dramoje, imasi iniciatyvos patys taisyti padėtį. Valstybė turėtų pasirūpinti, jog skyrybų procese šeima gautų reikiamą informaciją, paramą, nes be pagalbos tėvams tokiais atvejais dažnai tampa sudėtinga įgyvendinti geriausius vaikų interesus, užtikrinant jų emocinį ir psichologinį saugumą.
Mokyklos Vadovybės Reakcija į Smurtą
Mokyklos vadovybės vaidmuo sprendžiant mokytojo smurto prieš vaikus problemą yra labai svarbus, tačiau atsakymai į klausimą, kaip mokyklos vadovybė reaguoja į smurtą, yra labai įvairūs ir prieštaringi.
Štai keletas nuomonių:
Taip pat skaitykite: Pagalba mokytojams, patiriantiems perdegimą
- Mokyklos vadovybė vengia konfliktinių situacijų su tėvais.
- Mokyklos vadovybė dažnai stoja į mokinio pusę, nors šis ir kaltas.
- Mokyklos vadovybė stengiasi išsiaiškinti situaciją.
- Mokyklos vadovybė pageidautų, kad pats pedagogas susitvarkytų su iškilusia problema.
- Mokyklos administracija abejinga. Ji tik su popieriais dirba.
- Mokyklos vadovybė yra suinteresuota visais atvejais bet kokio smurto apraiškas užglaistyti, kad tik nepatektų į viešumą.
- Dažniausiai imasi spręsti problemą, tačiau po kurio laiko viskas vėl kartojasi.
- Baimė, kad nebūtų viešinama.
- Kviečiami vaikai į Vaiko gerovės komisiją - neveiksminga.
- Beviltiška. Vadovybė nieko nedaro, nes vaikas aukso vertės, kitaip mokykla subyrės.
- Mokyklos vadovas niekada problemos nesprendžia ir neleidžia to daryti kitiems.
- Dažniausiai gina mokinį. Mokytojas pats kaltas, nemoka susitvarkyti.
- Neigia problemą, nes vaikai - tai tik "krepšeliai".
- Dažniausiai bijomasi prarasti „krepšelį“, visą atsakomybę ir kaltę suverčiant dalyko mokytojui ar klasės vadovui.
- Stengiasi mokytojui padėti.
- Dažnai bijomasi imtis drastiškesnių priemonių, kartais problemos tiesiog užgesinamos.
- Mokyklos vadovybė nepajėgi spręsti smurto prieš mokinius ir mokytojus problemų.
- Mokyklos administracija visada išklauso abiejų pusių, sudaro komisiją išsiaiškinti vienokios ar kitokios situacijos priežastis ir išaiškina pasekmes.
- Mokyklos vadovybė išklauso apie mokytojo pateiktą problemą, padeda ją spręsti, įpareigoja atsakingus darbuotojus, derina veiksmus.
- Dažniausiai tai vertinama kaip pedagogo nesugebėjimas dirbti su vaikais, palaikyti drausmę, nemokėjimas sudominti ar parinkti tinkamas ir mokiniams įdomias veiklas.
- Į vadovybę kreiptis pagalbos galima, bet poveikis nedidelis, o ir baimė pačiam likti kaltam.
- Dažniausiai kaltas lieka mokytojas, kaip nesugebantis valdyti klasės.
- Priemonių imasi, tačiau gal ne visada jos būna efektyvios.
- Mokyklos vadovybė organizuoja direkcinius pasitarimus (mokinių gerovės komisija).
- Stengiasi padėti.
- Jei mokytojas kreipiasi į administraciją tokiu klausimu, administracija reaguoja visada ir greitai.
- Vadovybei nelabai rūpi mokytojo nuomonė, įsiklausoma tik į mokinių ir tėvų norus ir reikalavimus.
- Vadovybė, kai reikia, padeda spręsti, bet manau mes mažai ką galime padaryti.
- Sunkesniais atvejais vadovybė dalyvauja sprendžiant problemą, ieško būdų jai išspręsti.
- Yra abejinga.
- Geranoriška pagalba, visada vietoje ir laiko.
- Kaltina mokytoją, kaip nekompetentingą.
- Patys nežino, ką reikia daryti.
- Mokyklos vadovybei būtų daug geriau ir ramiau, jei tokių problemų nebūtų. Dėl tokių problemų labiau kaltas mokytojas, nei mokinys (čia mūsų mokykloje). Vadovybė tuoj prašo iš pedagogo pasiaiškinimo.
- Mūsų mokykloje mokytojai šalinami iš darbo, jei kyla drausmės klausimų.
- Visada stoja mokinio pusen, mokiniai nebaudziami, nusileidziama priimtoms taisyklems norint patenkinti kai kuriu mokiniu pageidavimus.
- Mokytojas atsako už viską, kas vyksta pamokoje.
- Mokyklos vadovai nemato problemos.
Šios nuomonės rodo, kad mokyklos vadovybės reakcija į smurtą gali būti labai skirtinga, priklausomai nuo konkrečios mokyklos, vadovo asmenybės ir kitų veiksnių. Kai kuriais atvejais vadovybė aktyviai sprendžia problemas, o kitais - vengia jų arba kaltina mokytojus.
Specialistų Trūkumas
Viena iš didžiausių problemų, susijusių su smurto prevencija mokyklose, yra specialistų trūkumas. Šalyje kas trečias vaikas patiria psichologinį smurtą, per metus iš gyvenimo pasitraukia per 40 paauglių. Nuo kitų mokslo metų apie smurto atvejus reikės nedelsiant informuoti tėvus ir atsakingas institucijas, ir tiek smurtą patiriančiam mokiniui, tiek smurtautojui, tiek tėvams, o esant poreikiui - ir mokytojams turės būti skubiai - per penkias darbo dienas - pradėta teikti nemokama psichologinė pagalba.
„Kvalifikuotų specialistų trūksta tiek mokyklose, tiek pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Ypač mažesniųjų miestų centrai turi tik po vieną kitą specialistą. Ar gali būti kuriamas mokykloje psichologo etatas, priklauso ir nuo mokinių skaičiaus. Mažesnėse mokyklose pasitelkiama specialiojo ar socialinio pedagogo, kapeliono (esant religinei pakraipai) pagalba.
„Neaišku, ar per nurodytą tam tikrą dienų skaičių su dabartinėmis pajėgomis galėsime dirbti kaip laikrodukas. Jau dabar turime kelių savaičių eiles. Daug tėvų atveda jau ikimokyklinio amžiaus vaikus. Psichologai dirba vos keliose miesto mokyklose. Ne ką geresnė padėtis ir Šiaulių rajone.
„Mūsų, kaip ir Panevėžio, Kauno rajonų tarnybos, yra nedidelės, tad įgyvendinus numatomas pataisas teks tik rankomis skėstelėti ir pečiais gūžtelėti - realiai jau šiuo metu nėra, kam dirbti su tokiais vaikais. Dabar dar kažkokiu stebuklingu būdu mokyklos pačios tvarkosi su patyčiomis.
Taip pat skaitykite: Elgesio modelis ir jo taikymas
Apskritai psichologijos specialistų Lietuvoje nestokojame, bet nepakankamai lėšų skiriama jų darbo vietų sukūrimui mokyklose. Todėl tam turės būti daugiau lėšų skiriama, jau dabar vaiko krepšelis padidėjęs 34 eurais. Yra numatyta ir mokytojų perkvalifikavimo programa. Kiekvienas mokytojas galės įgyti švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją. Pavyzdžiui, specialiojo pedagogo ar psichologo kvalifikaciją galės įgyti fizikas.
Psichologo Darbas Mokykloje
Gimnazijos psichologė teikia individualias bei grupines konsultacijas mokiniams, padeda spręsti asmenines ir bendravimo problemas. Konsultuoja tėvus dėl santykių su vaikais problemų. Vaikas psichologo kabinete kalbasi, atskleidžia savo skausmingas, liūdnas, malonias ir kitokias patirtis. Ne iš karto. Vaikas psichologo kabinete žaidžia, mes žaidžiame ir žaidžiame daug. Mes žaidžiame stalo žaidimus (padeda kurti ryšį, padeda lavinti bendravimo įgūdžius), mes žaidžiame vaidybinius žaidimus.
Psichologinė pagalba dažniausiai yra kompleksinis reiškinys, kuris įtraukia ir dalina problemos sprendimui atsakomybę tėvams, mokytojams, vaikui, psichologui ir galbūt kitiems specialistams bei institucijoms. Jeigu problemos sprendimo atsakomybė yra paliekama tik psichologui ir vaikui, tai tikriausiai tik psichologui ir seksis gerai su tuo vaiku bendrauti, bet mokinys, grįždamas į klasę ar namų aplinką, tuo pačiu grįš ir į savo problemą, jeigu aplinkiniai suaugusieji neturės darnaus ir konstruktyvaus sutarimo, kaip reaguoti į tam tikrą vaiko sunkumą. Psichologas yra koordinatorius, plano sudarytojas, kaip reaguoti. Taigi, psichologas negali garantuoti, kad jo pagalba padės vaikui, nes ne jo vieno pagalba viską nusprendžia. Psichologas nėra gydytojas, jis nediagnozuoja ir negydo ligų, neišrašo receptų vaistams. Psichines ligas diagnozuoja ir gydo gydytojai psichiatrai. Psichologo pagalba yra konfidenciali.
Galimi Sprendimo Būdai
Norint efektyviai spręsti mokytojo smurto prieš vaikus problemą, būtina:
- Didinti psichologinio smurto atpažįstamumą: Šviesti visuomenę, tėvus ir mokytojus apie psichologinio smurto apraiškas ir pasekmes.
- Gerinti mokyklos vadovybės reakciją: Užtikrinti, kad mokyklos vadovybė tinkamai reaguotų į smurto atvejus, o ne vengtų jų arba kaltintų mokytojus.
- Didinti specialistų skaičių: Skirti daugiau lėšų psichologų ir socialinių pedagogų darbo vietų kūrimui mokyklose.
- Užtikrinti kompleksinę pagalbą: Teikti kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems vaikams, jų tėvams ir mokytojams.
- Vykdyti prevencines programas: Įgyvendinti mokyklose smurto prevencijos programas, skirtas vaikų, tėvų ir mokytojų švietimui.
- Skatinti pozityvios tėvystės įgūdžius: Organizuoti mokymus tėvams apie pozityvios tėvystės principus ir smurto žalą.
- Užtikrinti konfidencialumą: Garantuoti, kad psichologo pagalba būtų konfidenciali.
- Įtraukti vaikus į sprendimų priėmimą: Įtraukti vaikus į mokyklos saugumo politikos formavimą.
Programos "Esame Saugūs"
Įstaigos ir specialistai, norintys įgyvendinti programą „Esame saugūs“, kviečiami kreiptis į programos vadovę Ieva Daniūnaitę el. paštu [email protected].
Programa siūlo įvairius mokymus, skirtus:
- Mokyklos komandai (mokytojas, socialinis pedagogas, psichologas, administracijos atstovas, VTAT atstovas, mokyklos medicinos personalas ir kt.)
- Mokytojams
- Socialiniams pedagogams
- Psichologams
Mokymai apima įvairias temas, tokias kaip:
- Smurto atpažinimas ir prevencija
- Darbas su smurtą patyrusiais vaikais
- Pozityvi tėvystė
- Psichologinė pagalba krizinėse situacijose