Kūrybiškumas - tai ne tik menininkų privilegija, bet ir kasdienis įgūdis, reikalingas įvairiose gyvenimo srityse. Nuo laisvalaikio organizavimo iki straipsnio rašymo, nuo namų puošimo iki problemų sprendimo darbe - kūrybiškumas padeda mums atrasti naujus kelius ir pasiekti geresnių rezultatų. Šiame straipsnyje panagrinėsime motyvacijos psichologiją kūrybiškumui, aptarsime, kokie asmenybės bruožai būdingi kūrybingiems žmonėms, kokie barjerai trukdo atsiskleisti kūrybiniam potencialui ir kaip galima lavinti kūrybiškumą.
Kūrybiškumas ir asmenybės bruožai
Profesoriaus O. L. Martinseno vadovaujama grupė atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 481 žmogus, suskirstytas į tris grupes: „pagrindinę“ (vadybininkai, lektoriai) ir dvi „kūrybingas“ (menų ir reklamos programų studentai). Tyrimas atskleidė reikšmingus skirtumus tarp šių grupių, leidžiančius išskirti septynis pagrindinius požymius, būdingus kūrybingoms asmenybėms.
Asociatyvus mąstymas
Kūrybingiems žmonėms būdingas turtingas ir aktyvus vaizduotė. Švedų psichologas O. L. Martinsenas teigia, kad „jų svajonės persipina su realybe“. Jie geba įsigilinti į darbą, pamiršdami net elementarius poreikius, pavyzdžiui, pavalgyti. Tyrimas parodė, kad reklamos studijų studentai pasižymėjo geresniais rezultatais nei menų studentai, tačiau abi grupės pranoko „pagrindinę“ grupę.
Originalumo troškimas
Kūrybingi žmonės trokšta būti originalūs ir išsiskirti. Tyrimo rezultatai parodė, kad vadybininkų ir lektorių grupei originalumo trūko, o menų studentai tiesiog tryško originaliomis idėjomis.
Aukšta motyvacija
Visos trys tyrimo grupės pasižymėjo aukšta motyvacija, tačiau meniškesnių specialybių studentai buvo pasiruošę greičiau imtis darbo.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Ambicingumas
Meną studijuojantys studentai mažiau troško būti pripažinti nei reklamą studijuojantys. Tyrėjai teigia, kad tai gali būti dėl to, kad meniški žmonės yra labiau intravertiški.
Lankstumas
Kūrybiškumu pasižymėję tyrimo dalyviai elgėsi kaip naujosios kartos, prisitaikiusios prie pokyčių, atstovai. Jie buvo optimistiškesni ir labiau linkę matyti pusiau pilną stiklinę.
Emocinis nepastovumas
Kūrybingumu pasižymėjusios grupės parodė ir didesnį nervingumą bei emocinį nestabilumą. Kūrybingos asmenybės jautriau į viską reaguoja ir labiau rūpinasi.
Bendravimo sunkumai
Kalbant apie asmeninius santykius, kūrybingesnės grupės pasižymėjo šiek tiek didesniu kritiškumu, nedraugiškumu ir rodė mažesnį rūpestį kitais. O. L. Martinseno teigimu, kūrybingoms asmenybėms reikia šiokios tokios distancijos, kad galėtų visapusiškai atsiskleisti. Pavyzdžiui, Steve'as Jobsas kūrė tobulus produktus, tačiau su juo nebuvo lengva dirbti.
Kūrybiškumo lavinimas
Nors asmenybė susiformuoja apie 25-30-uosius gyvenimo metus, ir iki to amžiaus turėtų išryškėti įgimtas kūrybingumas, nenusivilkite, jei neturite įgimto kūrybingumo. Kūrybingumą galima ugdyti.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Aplinkos įtaka
Kūrybingumo lavinimui labai didelę reikšmę turi aplinka. Jei aplinka skatina kūrybingą mąstymą, žmogus nėra varžomas taisyklių, ir net nekūrybingi asmenys gali tapti kūrybingais. Specialistai teigia, kad neaišku, ar kūrybingos asmenybės gali tapti standartiškai mąstančiomis, jei jų aplinka pasikeičia, tačiau galimas daiktas, kad sumažėjus kūrybiškumui, pagerės santykiai su aplinkiniais.
Praktiniai patarimai kūrybiškumui lavinti
Yra daugybė būdų, kaip lavinti kūrybiškumą. Štai keletas iš jų:
- Klausykitės muzikos: Improvizacinė džiazo ar roko muzika stimuliuoja smegenų dalį, kuri atsakinga už emocijas ir kūrybiškumą. Klasikinė muzika taip pat turi teigiamą poveikį.
- Rašykite ranka: Rašymas šratinuku ar parkeriu gali būti malonesnis ir skatinti kūrybiškumą labiau nei rašymas kompiuteriu.
- Medituokite: Meditacija padeda sumažinti stresą ir pagerinti kūrybiškumą.
- Išklausykite kito žmogaus nuomonę: Nebijokite paprašyti pagalbos ar patarimo.
- Žaiskite asociacijų žaidimą: Tai padeda lavinti asociatyvų mąstymą.
- Galvokite apie praeitį ar ateitį: Svarstymas apie tai, kas įvyko tolimoje praeityje ar dar tik bus ateityje, tobulina problemų sprendimo įgūdžius.
- Pasvajokite: Įdomios idėjos dažnai pasirodo tada, kai galime leisti savo mintims nuklysti ir pasvajoti apie įvairius dalykus.
- Ieškokite mėlynos ir žalios spalvų: Šios spalvos siejamos su vandeniu, dangumi, atvirumu ir augimu.
- Išbandykite sąmonės srauto techniką: Skirkite tam 10 minučių, atsisėskite ir rašykite viską, kas tik tuo metu ateina į galvą.
- Gestikuliuokite rankomis: Gestikuliavimas rankomis suaktyvina smegenis ir padeda atrasti įdomių idėjų.
- Pasėdėkite atviroje erdvėje: Buvimas atviroje ir didesnėje patalpoje gali padidinti kūrybiškumą.
- Prigulkite: Gulėdami žmonės geriau sprendžia logines užduotis ir anagramas negu atsisėdę.
- Pasirinkite kokį nors daiktą ir išskaidykite į kelias dalis: Tai padeda pažvelgti į daiktą iš naujos perspektyvos.
- Juokitės į sveikatą: Teigiamos emocijos pagerina kūrybinius sugebėjimus.
- Darykite akių mankštą: Akių judinimas aukštyn žemyn ir į šonus gali padėti suaktyvinti smegenis.
- Naudokitės rankomis: Kūryba rankomis suaktyvina lytėjimo pojūtį ir kūrybiškumą.
- Pabūkite lauke: Buvimas gamtoje atgaivina ir įkvepia.
- Pabendraukite: Bendravimas su kitais žmonėmis gali padėti atrasti naujų idėjų.
- Sportuokite: Fizinis aktyvumas atpalaiduoja kūną ir sielą, todėl tampa lengviau priimti sprendimus ir sugalvoti naujų idėjų.
- Išbandykite ką nors naujo: Nauji pomėgiai ir veikla gali paskatinti naujas mintis.
- Praktikuokite jogą: Tam tikros pozos pabudina kūrybiškumą ir vaizduotę.
- Žaiskite video žaidimus: Kai kurie video žaidimai gali skatinti kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.
- Išsimiegokite: Miegas teigiamai veikia atmintį ir padeda kitaip pažvelgti į problemas.
- Neieškokite tobulybės: Perfekcionizmas gali trukdyti kūrybiškumui.
- Keliaukite: Kelionės plečia akiratį ir skatina kūrybiškumą.
- Užrašykite savo problemas: Užrašinėjimas dalykų, kurie erzina, gali padėti rasti būdus, kaip juos išspręsti.
- Žaiskite darbe: Darbo aplinka, kurioje skatinami žaidimai ir kūrybiškumas, gali padidinti produktyvumą.
- Surinkite įkvėpimo dėžutę: Viskas, kas įkvepia, - nuotraukos, žymių žmonių mintys ir panašios smulkmenos, - turėtų būti vienoje vietoje.
- Susikurkite kūrybišką aplinką: Susikurkite kūrybos kampelį, kuriame rašysite, piešite ir užsiimsite saviraiška.
- Dirbkite tada, kai esate pavargę: Kartais smegenys mažiau filtruoja mintis, kai esame pavargę, todėl galime sugalvoti kažką naujo.
- Prisėskite kavinėje: Vidutinis triukšmingumo lygis kavinėje gali paskatinti intensyviau galvoti.
- Bendraukite su sarkastiškais žmonėmis: Sarkastiškos pastabos gali būti naudingos jūsų pačių kūrybiškumui.
- Susitaikykite su atstūmimu: Atstūmimas gali būti skausmingas, bet jis taip pat gali būti kūrybiškumo variklis.
- Užrašykite savo idėjas: Nešiokitės užrašų knygelę ir rašykitės idėjas, planus ir sumanymus.
- Pabūkite vieni: Buvimas su savimi ir savo mintimis gali padėti atrasti naujų idėjų.
Neigiamos emocijos ir kūrybiškumas
Sielvartas - vienas iš svarbiausių žmonijos kūrybiškumo variklių. Psichologijoje egzistuoja keletas teorijų, aiškinančių, kaip ir kodėl neigiamos emocijos gali sustiprinti kūrybiškumą. Esminė idėja ta pati: nemaloni savijauta, psichologinis skausmas, nepasitenkinimas, sielvartas, kančia - išlaisvina energiją ir pastūmėja veikti. Emociniai sunkumai - tarsi neišsenkantis kūrybinės medžiagos šaltinis. Tvirtas užsispyrimas emocinių sunkumų akivaizdoje - ko gero, svarbiausias kūrybiškumo komponentas. Ypač kūrybingi žmonės dėl išsiskiriančio, „nestandartinio" mąstymo dažnai priversti dorotis su nuolatiniais prieštaravimais - tiek vidiniais, tiek išoriniais.
Tyrimai rodo, kad nemalonių emocijų poveikis būna nevienodas: tam tikrais atvejais jos kūrybiškumą blokuoja, bet dažniausiai, kai jos sukrečia „saikingai", - kūrybingumas išauga. Svarbiausia, ar emocija kyla iš didelio susijaudinimo, ar ne. Kitais žodžiais tariant, platus įvairių emocijų spektras, įskaitant ir skausmingus išgyvenimus, ko gero, yra geriausias receptas kūrybiškumui ugdyti.
Kūrybiškumo barjerai
Kūrybiškumui trukdo dalykai, kurių dažnai nė neįtariame esant. Tai gali būti vertinimo baimė, laiko rėmai, neigiamas požiūris į save ir aplinkinių replikos.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Kaip įveikti kūrybiškumo barjerus?
- Paverskite problemą į kažką paprastesnio, suprantamesnio: Tam labai tinka metaforos, analogijos.
- Laisvumas mąstyme: Lavinamas smegenų šturmo principu: reikia per trumpą laiką sugeneruoti kuo daugiau pačių įvairiausių idėjų. Svarbiausia tuo metu idėjų nevertinti, o tik stengtis jų pagaminti daug. Atrinkti, kurios idėjos tinka, bus galima vėliau.
- Inkubacija: Idėjos laukimas, brandinimas, leidimas kad pasąmonėje atsirastų sprendimas. Svarbu nustoti atkakliai ieškoti sprendimo, surasti jus atitraukiančių dalykų.
Kūrybiškumo metodikos
Neseniai sužinota apie metodikas, padedančias kiekvienam generuoti kūrybines idėjas bet kokiu klausimu. Šių metodikų pradininkas psichologijoje - Alexas Osbornas, aprašęs jas garsioje knygoje „Taikomoji vaizduotė”.
Kūrybinių idėjų generavimo pavyzdžiai
- Padidinimas, sumažinimas, pertvarkymas: Naudojant padidinimo metodiką, galima pakviesti daugiau žmonių, padidinti patiekalų kiekį. Sumažinimas - valgyti prie labai mažo stalo, arba tik užkandžius.
- Priverstinių ryšių metodika: Galvojant kaip kūrybiškai pavalgyti prijungiamas bet koks objektas - atsitiktinai iš knygos paimtas žodis ar medis už lango.
- Priskyrimų lapas: Išsirenkama konkreti kūrinio dalis ir ji apibūdinama.
- Morfologinis požiūris: Išvardinamos svarbiausi elementai ir kiekvienam elementui kuriamos alternatyvos. Po to variantai atsitiktinai sumaišomi.
Tokios metodikos skirtos tam, kad išmuštų iš stereotipų ir paskatintų naujus ryšius ir mintis. Kadangi kūryba visada perteikia asmeninę prasmę, visos šios metodikos liks tik žaidimas, jei nesirūpinsime savo jausmais ir patyrimu. Norint kurti visada reikia „degalų” - tai nauji vaizdai, pojūčiai, susitikimai, knygos. Įdomiai gyvenant atsiranda asociacijos, iš kurių jau galima kurti naujus ryšius.
Motyvacija ir aplinka kūrybiškumui
Kuriant labai svarbi vidinė motyvacija - kad žmogus jaustų malonumą. Kūrybai labai svarbus ryšys su kitais žmonėmis. Kuriant reikia būti laisvam nuo vertinimų. Daug geriau, kai kūryboje dalyvauja kiti žmonės, kurie nors vertina jus teigiamai bei sukuria žaidybines sąlygas ir nespraudžia į taisykles, tačiau vis dėlto skatina rizikuoti, siūlo užduotis, mobilizuoja. Kiekvienam žmogui šios sąlygos kitokios.
Ekspertų patarimai kūrybiškumui ugdyti
- Pažvelkite į kūrybiškumą plačiau: Kūrybiškumas yra itin kompleksinis gebėjimas, kurį tyrinėjant ir lavinant reikia pasitelkti daugybę disciplinų.
- Įsitraukite į naujas patirtis: Aplinkos pakeitimas, knygų skaitymas, žinių lavinimas - vienas iš kūrybiškumo ugdymo būdų.
- Atsigręžkite į savo emocijas: Išmokite būti pačiam su savimi, atpažinti ir įdarbinti savo emocijas.
- Duokite kūrybiškumui laiko: Skirkite laiko poilsiui, gilinimuisi į save, bendravimui su kitais žmonėmis.
- Pasitelkite dirbtinį intelektą: DI gali būti puikus įrankis išlaisvinti vaizduotę ir kurti tekstus, grafiką, vaizdo įrašus.
tags: #motyvacija #kaip #psichologinis #kurybiskumo #veiksnys