Įvadas
Katalikų tikybos pamokos Lietuvos mokyklose vyksta jau du dešimtmečius. Per šį laikotarpį patirtas tiek sunkių periodų, tiek svarbių laimėjimų. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti nueitą kelią, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas, remiantis mokytojų patirtimi ir įžvalgomis.
Istorinis Kontekstas ir Pradiniai Metai
1990-aisiais, atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje atsivėrė galimybės religiniam ugdymui mokyklose. Violeta Staniulionienė, viena iš pirmųjų tikybos mokytojų, prisimena, kad mokiniai tuo metu buvo be galo dėkingi ir priimdavo viską, ką mokytojai duodavo. Kunigas Vaclovas Aliulis buvo autoritetas ir įkvėpėjas, skatinęs didžiuotis tikybos mokytojo profesija. Tuo metu finansiniai klausimai nebuvo svarbiausi - mokytojai tiesiog norėjo dalintis savo žiniomis ir supratimu apie krikščioniškąją kultūrą.
Laikui bėgant, mokiniai tapo reiklesni, todėl mokytojams teko kelti kvalifikaciją. Ieškota medžiagos visur, kur tik įmanoma, dalyvauta seminaruose. Pal. Jurgio Matulaičio parapija tapo svarbiu pagalbos šaltiniu, o kunigai Medardas Čeponis ir Virginijus Česnulevičius rėmė iniciatyvas ir pastiprino mokytojus. Atsirado pirmieji vadovėliai, versti iš italų kalbos.
Tikybos Pamokų Integracija į Švietimo Sistemą
Vienas iš svarbių etapų buvo Tikybos pamokų mokykloje ir parapinės katechezės atskyrimas 2003-iaisiais. Tai leido aiškiau apibrėžti tikybos pamokų tikslus ir uždavinius mokykloje.
Danguolė Lapinskienė, dirbanti provincijoje, pastebi, kad per pirmuosius dešimt metų tėvams prigijo mintis, jog mokykla ruošia vaikus sakramentams. Šią nuostatą sunku pakeisti, nes tėvai dažnai klausia, kam reikalingos dvi tikybos pamokos.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Inga Petrikonienė pabrėžia, kad vaikui labai reikia kitos patirties, nes mokyklos aplinka yra formali, o paaugliams reikia savos, nepriklausomos aplinkos, kurią gali suteikti parapijos bendruomenė. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tikybos pamokoms reikalinga aukšta kokybė, tačiau vadovėliai negali pavyti medijų, kurios supa jaunimą. Mokytojas turi prabilti jaunimui jų kalba.
Iššūkiai ir Problemos
Alma Vaištarienė teigia, kad šiuo metu tikyba yra mažiau vertinama nei anksčiau, mokiniai tapo liberalesni ir daugiau dėmesio skiria materialioms vertybėms. Tačiau tai nėra vien mokyklos problema - labai daug lemia tėvų požiūris į dėstomą dalyką. Dažnai tėvai leidžia į tikybos pamokas tam, kad mokytojas paruoštų vaikus priimti sakramentus.
Danguolė Lapinskienė pastebi, kad prireikus visada taupoma etikos ir tikybos pamokų sąskaita. Violeta Staniulionienė atkreipia dėmesį į egzistuojančius štampus ir išankstinę nuomonę apie tikybos mokytoją. Tačiau ji pabrėžia, kad tikybos mokytojas turi atsiskaityti ne tik mokyklos vadovybei, bet ir katechetikos centrui, parapijos klebonui ir savo sąžinei.
Mokytojo Autoritetas ir Santykiai
Egidijus Živaitis teigia, kad viskas priklauso nuo paties tikybos mokytojo užmegztų santykių. Jis nepritaria, kad tikyba nuvertinama, ir pabrėžia, kad mokiniai ir kolegos reikalauja kokybės. Jo mokykloje santykiai su vadovybe yra idealūs, o tikyba gerbiama. Jis taip pat bendrauja su kitų dalykų specialistais ir teigia, kad labai svarbu gebėti keistis ir adaptuotis.
Violeta Staniulionienė pastebi, kad mokiniai į tikybos pamokas ateina įvairūs: tikintys, netikintys ir abejojantys. Dažnai jie eina kartu su draugais. Danguolė Lapinskienė, dirbanti pradinėje mokykloje, teigia, kad didžioji dauguma vaikų ateina į tikybos pamokas, nes tėvai nori perduoti savo vaikams krikščionybės pagrindus.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Egidijus Živaitis mano, kad visuomenė jau persisotino liberalizmu ir pradėjo iš naujo atrasti vertybes. Jis teigia, kad nebeliko nuostatos, jog per tikybos pamokas „jūs ten maldeles kalbate“ - žmonės patys pradeda atsirinkti ir suprasti, kad mokiniai gilinasi į tikras vertybes.
Parapijos ir Mokyklos Bendradarbiavimas
Inga Petrikonienė pabrėžia, kad tai, ką jauni žmonės gauna per geras tikybos pamokas, sutvirtėja neformalioje aplinkoje: stovyklose, Lietuvos jaunimo dienose ar kituose renginiuose. Tada jie atveda ir tėvus į parapiją. Be to, pačių jaunų žmonių liudijimas savo bendraamžiams yra pati paveikiausia priemonė.
Egidijus Živaitis teigia, kad jaunimui reikia veiklos, o projektinė veikla labai priklauso nuo mokytojo ir gero bendradarbiavimo su parapija. Inga Petrikonienė priduria, kad tikrai yra mokytojų, kurie tuo nedega ir netiki tuo, ką sako, o vaikai labai greitai išfiltruoja, ar tu tiki tuo, ką sakai, ar gyveni tuo.
Naujos Programos ir Gebėjimų Ugdymas
Egidijus Živaitis teigia, kad programos orientuotos į gebėjimus, į mokinio gebėjimą bendradarbiauti. Jis pabrėžia, kad normalios dorybės sunkiai skinasi kelią, o individualizmas labai stipriai jaučiamas. Dabar norima naujomis programomis grąžinti žmogų į bendruomenę: gebėti būti su kitu, bendrauti ir bendradarbiauti.
Violeta Staniulionienė teigia, kad mokytojui pereinant prie naujų programų reikia daugiau darbo ir pastangų įdėti, mokytis keistis ir naujai organizuoti pamokos struktūrą, bet vaikams tai tikrai įdomiau. Ateityje 11-12 klasėse numatoma galimybė pasirinkti ne vieną bendrąjį kursą, o iš keturių siūlomų katalikų tikybos modulių.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Egidijus Živaitis mano, kad kuo didesnis pasirinkimas, tuo geriau galima patenkinti vis didėjančius mokinių poreikius. Violeta Staniulionienė priduria, kad esame priversti mokytis visą gyvenimą. Gali savo praeities patirtimi pasinaudoti, tačiau visa pamokos struktūra dėliojama kitaip, siekiant ugdyti mokinių gebėjimus.
Kanoninis Siuntimas ir Atsakomybė
Inga Petrikonienė teigia, kad tikybos mokytojas gauna ir parapijos klebono įgaliojimą - kanoninį siuntimą. Danguolė Lapinskienė paaiškina, kad Kaišiadorių vyskupijoje kanoninį siuntimą pagal klebono rekomendaciją vyskupas gali duoti iki 3 metų, jei mokytojas turi tinkamą išsilavinimą ir nuolatinę darbo vietą.
Violeta Staniulionienė mano, kad kokius nori filtrus dėk, kiek nori reikalauk, nepadės. Tikybos mokytojui tenka didesnė atsakomybė negu kitiems. Jeigu tu suklydai, tai jau negerai. Tačiau ji priduria, kad katechetikos centrai padeda dalytis patirtimi, įgyti naujų dalyko, pedagogikos žinių ir augti dvasiškai.
Inga Petrikonienė teigia, kad turėtume taip gerai dirbti, kad vaikai, žiūrėdami į mus, vėliau rinktųsi šią specialybę.
Ateities Vizijos ir Tendencijos
Egidijus Živaitis teigia, kad krikščionys gyvena viltimi. Jis mato tam tikrą religingumo sugrįžimą ir mano, kad krikščionių kokybė gerės, masė išsigrynins. Tikėjimas bus sąmoningas pasirinkimas, teikiantis naujų idėjų, kurios visuomenėje taps fermentu.
Violeta Staniulionienė mano, kad ateities mokytojas bus kvalifikuotas, išradingas ir fantazijos kupinas. Tikybos mokytojas turi būti drąsus ir nebijoti būti savimi, kai reikia liudyti.
Egidijus Živaitis juokauja, kad kiekvienas mokytojas kas pavasarį sau pasako, kad tai buvo paskutiniai metai mokykloje. Tačiau jį palaiko savo misijos pajautimas ir jos matymas.
Mokymosi Motyvacija ir Tikslų Siekimas
Straipsnyje taip pat pateikiamas pavyzdys iš nevalstybinės pradinės mokyklos „Žiniukas“, kurioje skiriamas ypatingas dėmesys mokymosi kokybei. Mokyklos vadovai Ingrida ir Alfredas Ramanauskai teigia, kad kuria ramią, saugią ir mokymuisi palankią aplinką. Mokiniai mokosi sekti ir įsivertinti savo ugdymo procesą, o nuolatinis išsikeltų tikslų pabrėžimas padeda siekti sąmoningo ir motyvuoto išmokimo.
Mokiniai supranta, kad įgytos žinios bus reikalingos ir ateities perspektyvoje. Mokytojai stengiasi vaikams praktiškai parodyti, kad jų pastangos visada atsiperka. Tėvų dalyvavimas aktyviame vaiko mokymosi procese yra būtinas, siekiant aukštų mokymosi rezultatų. Mokykloje daug dėmesio skiriama jautrios, dėkingos ir pagarbios asmenybės ugdymui.
Mokytojo Asmenybė ir Saviraiška
Straipsnyje pabrėžiama, kad jei norime, kad vaikams būtų įdomu pamokoje, pirmiausiai patys turime tapti įdomūs sau. Turime imti ir įgyvendinti savo svajones. Mokytojai turėtų nustoti kaltinti save už klaidas ir dalintis savo patirtimi su kitais. Svarbu kasdien mokytis tausoti ir vis labiau save pamilti.
Dramos Metodo Taikymas Biologijos Pamokose
Straipsnyje pateikiamas pavyzdys, kaip dramos metodas gali būti sėkmingai taikomas biologijos pamokose. Mokinys mokosi, o mokytojas konsultuoja. Dramos metodas remiasi susiliejančio ugdymo nuostatomis. Svarbiausias privalumas yra visiškas visų mokinių užimtumas savarankiškai pereinant nuo vieno prie kito lygio. Dramos metodas veikia vaiko intelektą, žadina jo jausmus ir motyvuoja.
tags: #motyvacija #mokytis #tikybos