Asmenybės bruožai: Supratimas, įtaka ir tobulėjimo galimybės

Asmenybė - tai kompleksinė visuma savybių, lemiančių individualius elgesio, mąstymo ir emocijų patyrimo būdus. Ši sąvoka nuo seno domino filosofus ir mokslininkus, o šiandienos visuomenėje asmenybės supratimas yra svarbus ne tik psichologijos srityje, bet ir kasdieniame gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime asmenybės bruožų teorijas, jų įtaką įvairiose gyvenimo srityse ir galimybes tobulinti savo asmenybę.

Asmenybės samprata ir susiformavimas

Kas yra asmenybė? Kas nulemia jos susiformavimą? Šie klausimai žmoniją domina jau nuo Antikinės Graikijos laikų, o galbūt ir dar seniau. Susidomėjimas asmenybės tema ir kylantys klausimai išlieka aktualūs ir šiandien. Kiekvienas iš mūsų esame asmenybė, kuri gyvena visuomenėje ir susiduria su kitomis asmenybėmis. Asmenybės, jos struktūros, bruožų supratimas gali padėti geriau pažinti ir suprasti save, kitą žmogų, tarpusavio santykius.

Asmenybė - tai tai, kuo mes save jaučiame gyvenime, kas renkasi tarp dvasinių ir materialių vertybių, tai mūsų sukauptas jausminių-emocinių dominančių bagažas. Asmenybė nėra intelektas, išsilavinimas ar charakteris. Manoma, kad mūsų asmenybės ypatumai pasireiškia dėl įgimtų, aplinkos veiksnių ir jų sąveikos bei atsispindi per savitą žmogui būdingą elgesio, mąstymo, emocijų patyrimo bei jų reiškimo būdų visumą. Tai reiškia, jog tai, kokiais esame ir kaip suprantame save, susiformavo dėl įgimtų savybių ir supančios aplinkos ypatumų.

Asmenybė gali vystytis, o gali ir likti tokia pati. Net ir augdami, bręsdami ir senėdami, skirtingose situacijose reaguojame panašiai. Panašiai skirtingose situacijose reaguojame ne tik mes, tačiau ir kiti žmonės, kuriems būdingi panašūs asmenybės bruožai.

Pagrindinės asmenybės bruožų teorijos

brúožų teòrija - viena asmenybės teorijų. Įvairūs asmenybės bruožai (pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai) gali skirtingai reikštis ir sudaryti daug derinių, kurie lemia žmonių unikalumą. Bruožų negalima matyti tiesiogiai, paprastai apie juos sprendžiama iš žmogaus elgesio. Bruožų teorijos atstovai dažniausiai taiko objektyvų matematinį veiksmą (faktorinė analizė), kad išskirtų pagrindinius bruožus, sudarančius asmenybės struktūrą.

Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija

Ankstyvosios teorijos

Bruožų teorijos pradininkas G. W. Allportas 1937 išskyrė tris bruožų tipus, kurie lemia asmenybės veiklą ir elgesį:

• Šerdiniai bruožai: apibūdina asmenybę ir lemia gyvenimo kryptį.
• Centriniai bruožai: nuolat reiškiasi kasdienėse situacijose.
• Šalutiniai bruožai: reiškiasi ypatingose situacijose.

R. B. Cattellis teigė, kad asmenybę sudaro 16 pagrindinių bruožų porų: pavaldumas ir dominavimas, drovumas ir iniciatyvumas, atvirumas ir įtarumas bei kiti. H. J. Eysenckas teigė, kad asmenybės bruožus lemia emocinis stabilumas ir neurotizmas (žmogaus jausmų kontrolės lygis), introversija ir ekstraversija bei psichotizmas (žmogaus izoliavimasis).

Didžiojo penketo modelis

Kitų bruožų teorijos atstovų (R. R. McCrae, P. T. Costos, L. R. Goldbergo, W. T. Normano; visi Jungtinėse Amerikos Valstijose) teigimu, bruožai yra genetiškai nulemti, asmenybę sudaro penki faktoriai. Jų pavadinimai ir turinys skiriasi, bet teigiama, kad pirmasis ir antrasis faktoriai žymi bruožus, pasireiškiančius bendraujant (pavyzdžiui, ekstraversija ir polinkis sutikti), trečiasis faktorius - į užduotį nukreiptą elgesį ir impulsų kontrolę (pavyzdžiui, sąžiningumas), ketvirtasis - emocinį stabilumą (pavyzdžiui, neurotizmas), penktasis - asmenybės mąstymo ir patirties sudėtingumą bei kokybę (pavyzdžiui, atvirumas patyrimui).

Šis modelis, dar vadinamas „Didžiuoju penketu“, yra vienas populiariausių ir plačiausiai pripažintų asmenybės bruožų modelių. Jis apima šiuos penkis pagrindinius bruožus:

1. Ekstraversija: apibūdina žmogaus polinkį būti komunikabiliam, aktyviam, mėgstančiam bendrauti ir linksmintis. Priešingas polius yra introversija - polinkis į uždarumą, ramybę ir vienatvę. Priešingai, ektraversija pasižymintis žmogus dažniau mėgsta bendrauti, yra gyvybingas, džiaugsmingas, jam būdingas optimistinis požiūris ir entuziastingumas.
2. Sutariamumas: atspindi žmogaus gebėjimą būti maloniu, kooperatyviu, užjaučiančiu ir linkusiu padėti kitiems. Sutariamumas aiškinamas kaip polinkis padėti kitiems, gebėjimas atleisti, kuklumas, altruizmas, lengvas bendravimas, emocinio artumo siekimas.
3. Sąmoningumas: nusako žmogaus organizuotumą, atsakingumą, kruopštumą ir tikslų siekimą.
4. Neurotiškumas: parodo žmogaus polinkį patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, liūdesys, irzlumas ir emocinis nestabilumas. Pavyzdžiui, kai žmogui būdingas neurotiškumas, jis dažniau patiria neigiamas emocijas, tokias kaip nerimą, susierzinimą, nesaugumą, baimę, įtampą.
5. Atvirumas patirčiai: apibūdina žmogaus smalsumą, vaizduotę, kūrybiškumą ir polinkį domėtis naujomis idėjomis bei patirtimis. Naujų idėjų siekį, vaizduotę, sumanumą, kūrybiškumą, originalumą, atvirą mąstymo būdą atspindi atvirumo patyrimui bruožas.

Svarbu paminėti, kad žmonėms būdingi visi šie bruožai, tik skiriasi jų pasireiškimo lygis.

Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos

Asmenybės bruožų įtaka

Asmenybės bruožai daro didelę įtaką įvairioms gyvenimo sritims:

• Santykiai: Ekstraversija ir sutariamumas palengvina bendravimą ir tarpusavio santykių kūrimą, o neurotiškumas gali apsunkinti santykius dėl emocinio nestabilumo.
• Karjera: Sąmoningumas yra svarbus siekiant karjeros, nes padeda būti organizuotam, atsakingam ir orientuotam į tikslą. Atvirumas patirčiai skatina kūrybiškumą ir inovacijas, kas gali būti naudinga tam tikrose profesijose.
• Sveikata: Neurotiškumas gali būti susijęs su didesniu streso lygiu ir prastesne fizine sveikata, o sąmoningumas - su sveikesniu gyvenimo būdu ir ilgesne gyvenimo trukme.
• Mokymasis: Asmeninių bruožų įtaka mokymuisi yra svarbi. Tos pačios asmeninės savybės vienoje situacijoje gali padėti, kitoje - trukdyti.

Asmenybės sutrikimai

Apie 10 % žmonių turi asmenybės sutrikimų, o klinikinėje populiacijoje dar daugiau (Zimmerman, Rothschild ir Chelminski, 2005; Torgersen, 2009; Sperry ir Sperry, 2016; APA (DSM-5-TR), 2022). Asmenybės sutrikimai gali smarkiai sutrikdyti asmens funkcionavimą darbe, šeimoje, socialinius bei kitus santykius. Šie sutrikimai susiję su dažnesniais konfliktais šeimoje, skyrybomis, darbo santykių nutraukimu, tėvystės teisių apribojimu ar praradimu, benamyste, piktnaudžiavimu psichoaktyviomis medžiagomis, smurtu ir nusikalstamu elgesiu, problemomis su teisėtvarka. Asmenybės sutrikimo buvimas dažnai apsunkina gretutinių ligų, psichikos sutrikimų eigą, gydymą ir prognozę. Jie susiję su prastesniu gydymo laikymusi, ankstyvu gydymo nutraukimu, dažnesniais atkryčiais ir dažnesniu medicinos ir psichiatrijos paslaugų naudojimu (Skodol, Bender, Gunderson ir Oldham, 2014; Sperry ir Sperry, 2016).

Asmenybės tobulėjimo galimybės

Nors asmenybės bruožai yra gana pastovūs, jie nėra visiškai nekintantys. Asmenybė gali vystytis, o gali ir likti tokia pati. Galima nesukti sau galvos ir gyventi kaip dauguma: siekti didesnio atlyginimo, geresnės karjeros pozicijos, atiduoti save šeimai, paskirti gyvenimą kūno puoselėjimui. Tiems, kurie ieško kažko daugiau, noriu pasiūlyti dar vieną gyvenimo prasmę ir tikslą: asmenybės auginimą.

Žmonėms, turintiems asmenybės sutrikimų, svarbu nagrinėti asmenybės pokyčio galimybes ir ribas, ieškoti būdų, kaip padėti sau. Taip pat svarbu nagrinėti bendravimo, pagalbos ir savipagalbos principus ir priemones, susiduriant su asmenybės sutrikimų (ar jų ypatumų) turinčiais žmonėmis.

Būdai tobulinti asmenybę

Toliau pavardinsiu bruožus, kurie būdingi brandžiai, augančiai asmenybei:

Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas

1. Sąmoningumas ir savistaba: Brandus žmogus sugeba savarankiškai mąstyti, analizuoti informaciją, nepasiduoti daugumos nuomonei, netikėti aklai tuo, ką mums siūlo masinės informacijos priemonės. Brandi asmenybė gerai jaučia savo nuotaikas, emocijas ir neleidžia joms užvaldyti savęs. Dominuojanti būsena - vidinė laisvė, ramybė, pozityvumas, gebėjimas rinktis savo vidines reakcijas, kai lieka vis mažiau impulsyvumo, mechaniškumo, daugiau sąmoningumo. Brandi asmenybė nuolat ieško ir taiko įvairius savęs pažinimo būdus - tai savęs stebėjimo, analizavimo technikos, meditacijos, dvasinės praktikos. Ji stengiasi kuo dažniau kasdienėje veikloje stabtelėti ir paklausti savęs: ką dabar jaučiu? Kokios mintys sukasi galvoje? Kasdienės meditacijos tampa įpročiu ir maloniu poilsiu nuo rutinos ir stresų.
2. Sąžiningumas ir intuicija: Brandi asmenybė gyvena sąžiningai, aiškiai jaučia kas yra dora, o kas - ne. Sąžinės arba intuicijos balso girdėjimas yra esminė asmenybės augimo sąlyga, tai augimo pagrindas, kaip oras ar vanduo gyvybei. Mes nuolat renkamės ko klausyti: sąžinės, intuicijos ar nenutrūkstančio minčių srauto galvoje.
3. Pozityvus mąstymas: Brandus žmogus kontroliuoja savo mintis, jis nuolat renkasi pozityvias ir ignoruoja negatyvias, žinodamas, kokią jėgą turi mintys. Didžiausi nusikaltimai ir didžiausi atradimai prasideda nuo minties. Yra aiškus supratimas, - kas dominuoja mūsų galvoje, toks ir pasaulis aplinkui.
4. Energija ir susidomėjimas: Asmenybei augant atsiranda vis daugiau energijos, nes materialios kasdienės problemos sprendžiasi vis paprasčiau, neeikvojant tam daug jėgų. Kyla noras pažinti pasaulį, save dar giliau, atsiranda susidomėjimas gyvenimu, noras suprasti giluminius gyvenimo aspektus.
5. Gyvenimo prasmės paieška: Asmenybei augti padeda savęs klausinėjimas: Kas aš esu? Kokia gyvenimo prasmė? Ką aš veikiu šiame gyvenime? Taip klausinėdami savęs ir ieškodami atsakymų mes išeiname už mums įprastų prasmių, tikslų rato, atlaisviname tuos rėmus, į kuriuos esame save įspraudę: padaryti karjerą, sukurti šeimą, pastatyti namą.
6. Dalijimasis: Kuo asmenybė brandesnė, tuo stipresnis noras dalintis, o ne imti. Aišku, malonu gauti artimųjų dovaną, premiją darbe, tačiau tikras džiaugsmas ir ramybė ateina, kai daliniesi savo patirtimi, padedi kitam tapti brandesne asmenybe.
7. Laimės suvokimas: Brandi asmenybė supranta, kad laimė - tai ne problemų nebuvimas, o vidinė būsena. Laimingu galima būti tik šią akimirką, o laimingas gyvenimas ir susideda iš tokių akimirkų, kai galime būti laimingi čia ir dabar, nepriklausomai nuo mūsų problemų, nepatenkintų troškimų. Šis supratimas padeda mums patirti kuo daugiau laimės akimirkų. Brandi asmenybė supranta, kad jei ką ir verta kaupti šiame gyvenime, tai tokias laimės akimirkas.
8. Gyvenimo baigtinumo suvokimas: Brandi asmenybė aiškiai suvokia, kad gyvenimas turi pabaigą ir laikas bėga greitai. Dažnai mes linkę pamiršti, ignoruoti mintis apie gyvenimo baigtinumą ir visą dėmesį skirti nesibaigiančiam problemų sprendimui ir tikslų įgyvendinimui. Tačiau pažiūrėkime aplinkui ir į save, ar tikrai taip gyvendami mes esame laimingi? Aiškus gyvenimo baigtinumo suvokimas padeda mažiau skubėti, neįsitraukti į nesibaigiančių problemų verpetą. Tai padeda aiškiau įvertinti kiekvieno mūsų noro kainą - kiek jėgų ir laiko mums tai kainuos, ar tikrai verta įgyvendinti kiekvieną proto padiktuotą norą?
9. Pasikliovimas jausmais ir intuicija: Brandi asmenybė gyvenime labiau pasikliauja jausmais, intuicija. Kilusi idėja ar noras pirmiausia patikrinama intuityviai, jei kyla jausmas, kad tai yra gerai, teisinga, tada pasitelkiamas protas, kurio pagalba ir įgyvendinama kilusi mintis. Noras viską spręsti racionaliai, logiškai, ignoruojant intuityvią išmintį dažnai tik pagilina senas problemas ir sukuria naujas, nes mes negalime logikos pagalba apskaičiuoti visų galimų variantų.
10. Ramybė ir filosofinis požiūris: Brandi asmenybė priima ir sėkmę ir nesėkmę ramiai, galima sakyti filosofiškai, suprasdama visų įvykių santykinumą.

Kritika

Bruožų teorija kritikuojama kaip aprašomoji, neaiškinanti elgesio priežasčių, neatsižvelgianti į situacijos poveikį elgesiui, neatskleidžianti bruožų kilmės arba raidos priežasčių. Toks/tokia aš jau esu ir nieko čia nepadarysi.

tags: #pisiniai #apie #asmenybe