Motyvacijos stoka - tai būsena, kurią anksčiau ar vėliau patiria kiekvienas žmogus. Tai vidinės jėgos, skatinančios mus veikti ir siekti savo tikslų, sumažėjimas arba išnykimas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime motyvacijos stokos priežastis, pasekmes ir būdus, kaip ją atgauti, ypač atkreipiant dėmesį į mokyklos aplinką.
Motyvacijos Samprata ir Rūšys
Motyvacija - tai vidinė jėga, skatinanti veikti ir siekti savo tikslų. Tai tarsi variklis, varantis mus į priekį, padedantis įveikti užduotis ir išlaikyti atkaklumą. Išskiriamos dvi pagrindinės motyvacijos rūšys:
Vidinė motyvacija: kyla iš pačio žmogaus, jo noro mokytis, tobulėti, patirti naujus dalykus ir jausti pasitenkinimą savo veikla.
Išorinė motyvacija: grindžiama išoriniais veiksniais, tokiais kaip atlygis, pagyrimas, bausmės baimė ar kitų žmonių įtaka.
Nors abi motyvacijos rūšys gali būti naudingos siekiant tikslų, vidinė motyvacija dažniausiai laikoma labiau stabilia ir ilgalaike.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos
Kada Krenta Motyvacija Mokytis?
Išlaikyti moksleivį motyvuotą ilgą laiką yra nemenkas iššūkis ne tik mokytojams, bet ir tėvams, todėl nenuostabu, kad yra tam tikrų periodų, kai susiduriama su motyvacijos stygiumi. Ši problema itin dažnai pasireiškia paauglystėje, kuomet susiduriama ir su kitais sunkumais, susijusiais su šiuo gyvenimo tarpsniu - įtampa šeimoje, atsiradę psichologiniai barjerai, nepasitikėjimo savimi ir nesaugumo jausmas.
Jungtinių Amerikos Valstijų paauglių psichologijos specialistė Judy Schepps Battle teigia, kad dauguma ugdymo metu kylančių problemų yra siejama su žemu motyvacijos lygiu. Moksleiviai, kuriems trūksta motyvacijos, dažnu atveju demonstruoja nemenką atotrūkį tarp savo gebėjimų ir akademinių rezultatų. Praradus motyvaciją jauname amžiuje susiduriama su sunkumais ir iššūkiais vėlesniuose mokymosi etapuose. Itin svarbu, kad moksleivių motyvacija būtų suinteresuoti ne tik mokytojai, bet ir tėvai.
Motyvacija mokytis gali kristi, kai:
Moksleivis nemato prasmės ir realios vertės mokomajame dalyke. Tokiu atveju svarbu įvardinti realias naudas, kurias teikia vieno ar kito mokomojo dalyko žinios. Pavyzdžiui, norint padidinti motyvaciją mokytis užsienio kalbų vertėtų akcentuoti ateities perspektyvas siejant tai su karjeros galimybėmis.
Moksleivis yra įsitraukęs į kitas veiklas ir akademinėms žinioms nelieka laiko. Svarbu ugdyti laiko planavimo įgūdžius ir prioritetiškai paskirstyti skirtingiems užsiėmimams skiriamą dėmesį.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie LAMABPO metodiką
Moksleivis jaučia, kad mokymo metodas jam yra netinkamas, neįtraukiantis. Kitaip tariant, stengiamasi prisiversti mokytis. Mokykloje mokiniams trūksta individualaus dėmesio, taip pat pedagogų parinkti ir visuotinai pripažinti ugdymo metodai tinka ne visiems. Norint patenkinti specifinius mokinių poreikius stiprinant jų esamus gebėjimus ir formuojant naujus, patartina pagrindinį mokymo modelį derinti su alternatyvomis - užklasinėmis veiklomis ar papildomo ugdymo užsiėmimais, kuriuose vaikas gautų ne tik daugiau praktinių žinių, bet ir susilauktų asmeninio dėmesio.
Moksleivis nesupranta mokomojo dalyko. Dažnu atveju tai sukelia daug streso ir didina nepasitikėjimą savimi, kuris dar labiau mažina motyvaciją ir norą mokytis. Šiuo atveju rekomenduotina kuo greičiau taisyti turimas spragas, kurios ilgainiui tapo prastų akademinių rezultatų priežastimi.
Moksleivis mano, kad mokomasis dalykas jam yra per lengvas. Pasikartojanti sėkmė ir geri rezultatai yra puiki išorinė motyvacija trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje iššūkių nebuvimas kelia nuobodulį.
Pats moksleivis ar jo artima aplinka kelia per aukštus reikalavimus, kurių negali išpildyti dėl gebėjimų trūkumo ar kitų priežasčių. Svarbu rasti pusiausvyrą ir išsikelti realius tikslus bei lūkesčius, kurie motyvuotų, tačiau būtų pasiekiami.
Kitos Motyvacijos Stokos Priežastys
Stresas ir pervargimas: per didelis stresas ir pervargimas gali išsekinti tiek fizines, tiek psichologines jėgas, o tai gali lemti motyvacijos praradimą.
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie motyvacijos kontrolę
Neaiškūs tikslai: jei tikslai nėra aiškiai apibrėžti, sunku jausti motyvaciją jų siekti.
Nesėkmės baimė: ji gali paralyžiuoti ir užkirsti kelią imtis veiksmų.
Žema savivertė: žmonės, turintys žemą savivertę, dažnai netiki savo gebėjimais ir galimybėmis pasiekti savo tikslus.
Aplinkos įtaka: aplinkos, kurioje gyvenate ir dirbate, įtaka taip pat gali paveikti jūsų motyvacijos lygį.
Psichikos sutrikimai: Depresija, nerimas ir kiti psichikos sutrikimai gali reikšmingai sumažinti motyvaciją.
Svarbu suprasti, kad motyvacijos praradimas yra normalus reiškinys, su kuriuo susiduria visi.
Kas Padeda Motyvuoti Vaiką Mokytis?
Tinkamo mokymosi būdo pasirinkimas sudominant moksleivį mokomuoju dalyku. Kiekvienas turime skirtingą informacijos įsisąmoninimo būdą - regimąją, girdimąją, kinestezinę, motorinę atmintį. Parinkus efektyviausią mokymosi metodą moksleiviui ims labiau sektis ir tai didins jo motyvaciją mokytis.
Nustatymas realistiškų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, kuriuos pasiekęs moksleivis patirtų aiškią naudą ir jaustųsi apdovanotas už pasiekimus. Čia svarbiu aspektu tampa pripažinimas ir didžiavimosi savimi jausmas. Rekomenduotina taikyti ir „apdovanojimo“ už pasiektus rezultatus sistemą, kuri motyvuotų išsikelti ir įgyvendinti naujus tikslus.
Kreipimasis pagalbos į papildomo ugdymo mokyklas, galinčias suteikti profesionalią pagalbą sprendžiant kasdienes mokyklines užduotis ar ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams. Aukštesni rezultatai motyvuos nesustoti ir siekti dar didesnių tikslų. Papildomo ugdymo mokytojai sudaro aiškų mokymo planą, kurio laikomasi visų užsiėmimų metu, o užduotys ir klausimai sprendžiami pasitelkiant interaktyvias ugdymo priemones. Tokiu būdu įprasta teorinė medžiaga paverčiama įtraukiančia praktinių užsiėmimų dalimi.
Kreipimasis pagalbos į psichologus, kurie padėtų identifikuoti motyvacijos trūkumo priežastis ir jas šalinti. Vaikų ir paauglių psichologas teikia emocinę paramą ne tik pačiam vaikui, bet ir tėvams, suteikdamas patarimų ir rekomendacijų, kaip tinkamai skatinti vaiką. Esant gretutinėms žemos motyvacijos priežastims - nepasitikėjimui savimi, užslopintai emocinei raiškai ar žemai savivertei, psichologas padeda pamatyti vaiko stipriąsias puses ir įveikti vidinius barjerus.
Kaip Tėvai Gali Padėti Vaikui, Kuris Nenori Mokytis?
Įvairaus amžiaus vaikai kartais susiduria su sunkumais mokykloje. Priežasčių, kodėl vaikas nenori mokytis, gali būti įvairių. Galbūt pastebite, kad vaikas nedaro namų darbų, nerodo didelio susidomėjimo naujais dalykais mokykloje, ar blogėja vaiko pažymiai. Tai gali būti keli faktoriai, rodantys, kad vaikas nenori mokytis. Prieš analizuojant, kokios vyrauja pagrindinės nenoro mokytis priežastys ir būdai, kaip tai pakeisti, rekomenduojama išsiaiškinti situaciją, su kuria susiduria būtent Jūsų vaikas.
Išsiaiškinkite, kas vyksta vaiko gyvenime, kai jis yra mokykloje.
Aiškiai pasakykite vaikui, kodėl Jums neramu - papasakokite jam, koks jo elgesys atkreipė Jūsų dėmesį ir kodėl Jums atrodo, kad vaikas nenori mokytis. Gali būti, kad pats vaikas pasakys tokio elgesio priežastis arba išsklaidys Jūsų abejones paneigdamas prielaidą, kad jis nesimoko.
Įsigilinkite į jausmus - vaikai dažnai sako, kad jiems nuobodu mokytis. Bet jie nuobodulį nebūtinai supranta taip, kaip mes. Jei vaikas atskleidžia, kad mokymasis jį verčia nuobodžiauti, paklauskite, kaip nuobodulys pasireiškia, kada jis jaučiasi labiausiai. Gali būti, kad paaiškės, jog vaikas iš tikrųjų jaučia ne nuobodulį, bet nusivylimą ar nepasitenkinimą, nes mokytis naujus dalykus yra sunku. Atskirti šiuos jausmus svarbu, nes nuo to priklauso naudojami būdai pakelti vaiko motyvacijai.
Pakalbėkite su mokytojais ar auklėtojais - jie vaiką mato visą dieną mokyklos aplinkoje. Galbūt mokytojai suteiks Jums dar nežinomos informacijos apie vaiką arba galimas priežastis, kodėl jo motyvacija sumažėjo. Be to, tėvai kartais per daug tikisi iš vaikų, neatsižvelgdami į jų amžių ir galimybes. Mokytojai galės pasakyti, ar tėvų lūkesčiai suderinami su realybe, o gal vaikas dar nėra pajėgus jų įgyvendinti, dėl to ir nesimoko.
Išsiaiškinkite, ar mokykloje yra pokyčių - vaikams gali būti sunku prisitaikyti prie naujovių ir toliau demonstruoti vienodai gerus akademinius pasiekimus.
Kaip Paversti Mokymąsi Įdomesniu?
Paįvairinkite mokymosi metodus. Svarbu parodyti vaikams, kad jie, mokydamiesi savarankiškai ar atlikdami namų darbus, gali naudoti įvairesnius mokymosi metodus. Pavyzdžiui, ruošdamiesi atsiskaitymui, jie gali ne tik skaityti užrašus sąsiuvinyje ar teoriją vadovėlyje, bet gali patys ranka susikonspektuoti esminius dalykus.
Susiekite mokymąsi su žaidimais. Vaikai mėgsta veiklas, kurios jiems asocijuojasi su smagumu. Mokymąsi galite paversti smagia veikla, susiedami jį su žaidimu. Pavyzdžiui, jei vaikams reikia išmokti anglų ar kitos kalbos sąvokas, galite susitarti, kad jie kažkiek laiko skiria savarankiškam mokymuisi, o po to per tam tikrą laiko tarpą turi išvardinti tam tikrą kiekį naujų išmoktų žodžių. Toks žaidimas kelia azartą, kuris skatina vaikus mokytis. Jei vaikams sunkiai sekasi sudėtis ar kiti aritmetiniai veiksmai, galite pakviesti juos atlikti skirtingus veiksmus per kompiuterį. Yra nemažai puslapių, kuriuose pateikiami skaičiai ir aritmetiniai veiksmai. Vaikams tereikia įrašyti atsakymus. Galiausiai „Monopolis“ yra puikus pasirinkimas, mokant vaikus skaičiuoti ir elgtis su pinigais.
Padėkite susiskirstyti užduotis žingsneliais. Mus gąsdina darbai, kurie atrodo labai dideli ir nežinome, nuo ko pradėti. Dėl to dažnai renkamės tų darbų neatlikti arba ilgai juos atidėliojame. Tai galioja ir vaikams, kai kiekvieną dieną jie gauna vis daugiau namų darbų iš skirtingų pamokų. Jiems gali būti sunku susidėlioti prioritetus, o darbų kiekis kelia nerimą. Kartais tai yra priežastis, kodėl vaikai nenori mokytis ir pasirenka nebedaryti namų darbų. Kad to išvengtumėte, padėkite vaikams susiskirstyti visus namų darbus žingsneliais.
Akcentuokite pasiekimus. Neretai tėvai daugiau dėmesio skiria vaikų mokymuisi, kai jiems nesiseka. Labai svarbu akcentuoti vaikų pasiekimus ir jų indėlį.
Individualus Dėmesys Mokiniui
Šiandien korepetitorius dažnai suvokiamas kaip asmuo, padedantis mokiniui pasiekti akademinius rezultatus. Tačiau nepaisant pasiruošimo galutiniam atsiskaitymui, jis padeda mokiniui ruoštis gyvenimui.
„Visų pirma stengiuosi suprasti kas mokinys yra kaip žmogus, ko jis nori. Jei mokinys į šiuos klausimus sau atsako, tada ir santykis, ir mokymosi procesas įgauna kitokią prasmę“, - sako mokytojas. Asmeninis mokytojas turi suprasti, pasirūpinti mokiniu kaip asmenybe su savitu požiūriu ir poreikiais, o ne reikalauti.
Vaikui ar paaugliui ypatingai svarbios suaugusiojo figūros. Jei artimas ryšys su tėvais neužsimezgęs arba vaikas yra atitolęs nuo artimųjų, asmeninis mokytojas gali būti autoritetu, kuriuo galima pasitikėti.
„Korepetitorius gali ne tik suteikti pagalbą, užpildyti mokymosi spragas, bet ir kurti palaikantį santykį, kurio mokymosi procese dažnai trūksta“, - apie palaikymo svarbą pasakoja A. Slavickaitė.
Pasak A. Bitauto, vieno sėkmės recepto nėra, tačiau viskas slypi paprastume. Svarbus individualus požiūris, prisitaikymas, ryšio užmezgimas ir pozityvaus tono palaikymas. „Akcentuokime ne gautą pažymį, o gyvenimišką pamoką. Ruoškime ne tik egzaminams, bet ir gyvenimui“, - apie mokymo subtilybes kalba mokytojas.
Tėvams ir mokytojams reikėtų pagalvoti, kodėl mokiniui yra svarbu mokytis tą dalyką ir kaip paversti mokymosi procesą malonesniu. „Jei apie matematiką galvosite kaip apie kančią, protas darys viską, kad jos išvengtumėte. Jei matematiką spręsite ne vieni, draugiškai konkuruodami su klasiokais mėgstamoje kavinėje, tikėtina, kad jausitės kitaip“, - pataria psichologė. Žaidybinių elementų ir motyvacinės sistemos įtraukimas į mokymosi procesą gali jį paversti įdomiu ir smagesniu.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Kai kuriais atvejais, kai motyvacija apleidžia, kreiptis į psichologą gali būti geriausia išeitis. Psichologas padės jums suprasti, kas lemia jūsų motyvacijos praradimą, sukurs individualų planą, kaip atgauti motyvaciją ir pasiekti savo tikslus, bei suteiks reikalingą palaikymą ir padrąsinimą, kad galėtumėte įveikti motyvacijos praradimo iššūkius. Atminkite, kad Jūs nesate vieni. Psichologas gali padėti jums įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.
Psichikos Sutrikimai ir Motyvacijos Praradimas
Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu. Kai kurie iš jų gali tiesiogiai paveikti motyvaciją. Pavyzdžiui:
Depresija: vienas dažniausių psichikos sutrikimų, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stoka, motyvacijos praradimas ir gyvenimo džiaugsmo sumažėjimas.
Nerimo sutrikimai: nuolatinis nerimas gali išsekinti energiją ir sumažinti motyvaciją.
Perdegimas: atsiranda po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių, sukelia emocinį ir fizinį išsekimą, motyvacijos praradimą.
Šizofrenija: psichozinis sutrikimas, kuriam būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai, neadekvatus arba blankus afektas. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Priklausomybės: narkotinių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles, įskaitant motyvacijos praradimą.
Ergoterapija ir Motyvacijos Atgavimas
Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, įskaitant tuos, kurie prarado motyvaciją. Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Tai padeda gerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis, siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką. Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis. Tai padeda sumažinti psichikos ligų simptomus ir pagerinti bendrą savijautą bei tinkamai susireguliuoti savo emocijose ir kūne. Ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, taip pat svarbūs siekiant išvengti per didelio streso ir išsekimo.
Panikos Atakos ir Motyvacijos Praradimas
Panikos priepuoliai paprastai kyla staiga, o intensyvumo viršūnę pasiekia per pirmąsias dešimt minučių. Jų metu gali būti jaučiamas krūtinės skausmas, padidėjęs prakaitavimas, pagreitėjęs pulsas, oro trūkumas, silpnumas, pykinimas. Baimę sukelia ir kontrolės praradimas - negalėjimas pajudėti, kontroliuoti kūno ir minčių, nusiraminti. Dauguma panikos priepuolių priežasčių yra psichologinės. Didelę įtaką daro ir netektys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Panikos priepuolius dėl jausmų ir emocijų slopinimo, kaltės jausmo gali sukelti ir sutuoktinio išdavystė ar meilė kitam žmogui. Jei gydytojai neranda jokios ligos ir psichiatras pacientui nustato panikos sutrikimą, rekomenduojamas kompleksinis gydymas - medikamentinis ir psichoterapinis. Jis reikalingas tam, kad būtų slopinami ne tik panikos atakos simptomai, bet ir atskleidžiamos pasąmoninės priežastys, kodėl kyla panikos atakos ir kaip jų išvengti. Pradėjus gydymą labai svarbu pasijutus geriau nenutraukti vaistų vartojimo, nes labai padidėja panikos priepuolių pasikartojimo tikimybė. Nors panikos priepuoliai užklumpa staiga, svarbu suprasti, kad jie neatsirado per vieną dieną. Jų priežastys formuojasi ilgai, todėl ir gydymas gali užtrukti. Be to, labai svarbu, kaip padėsite sau. Panikos sutrikimų prevencijai svarbu pakeisti gyvenimo įpročius ir užsiimti atpalaiduojamąja veikla - pasportuoti, pasivaikščioti, paskaityti knygą. Negydant liga stiprėja, žmogų gali kamuoti ir depresijos simptomai - prasta nuotaika, nenoras bendrauti.
tags: #motyvacijos #trukumas #mokykla