Lietuvos ekonomika, kaip ir daugelis pasaulio šalių, susiduria su iššūkiu - priklausomybe nuo naftos. Ši priklausomybė turi įtakos ne tik šalies energetiniam saugumui, bet ir daro poveikį ekonomikai bei aplinkai. Šiame straipsnyje apžvelgsime naftos priklausomybės mastą Lietuvoje, jos įtaką ekonomikai, klimato kaitos įsipareigojimams ir galimus sprendimus, siekiant sumažinti šią priklausomybę.
Priklausomybės nuo naftos mastas Lietuvoje
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, priklausomybė nuo naftos produktų Lietuvoje yra didelė problema, ypač transporto sektoriuje, kuriame net 95 proc. energijos gaunama iš naftos. Pernelyg didelis naftos vartojimas turi neigiamų pasekmių. Be to, vartodami per daug naftos, pralaimime kovoje su klimato kaita.
Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (ŠESD) bent 30 proc., lyginant su 2005 m. Nemažindama naftos vartojimo, Lietuva nesilaiko ir tarptautiniu lygiu prisiimtų įsipareigojimų. Pavyzdžiui, Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos, kurioje šalims-narėms nustatytas tikslas - iki 2020 metų transporto sektoriuje pasiekti, kad bent 10 proc. energijos būtų iš atsinaujinančių energijos išteklių. Deja, 2020 m. Lietuva pasiekė vos 5 proc.
Ekonominės pasekmės
Priklausomybė nuo naftos turi savo kainą - Lietuvos užsienio prekybos balansas šiuo metu yra rekordiškai neigiamas. "Luminor" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad per pirmus devynis šių metų mėnesius prekybos nafta ir naftos produktais, gamtinėmis dujomis ir elektros energija balansas pasiekė per 5,3 mlrd. eurų. Anot jo, energetinių prekių neigiamas balansas siekia daugiau nei 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir tai yra daug.
Ekspertas pabrėžia, kad Lietuvos ekonomika yra labai priklausoma nuo iškastinio kuro, kur kas labiau nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys. Ir tai gali tapti nemenku iššūkiu.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Klimato kaitos įsipareigojimai ir iššūkiai
Lietuva yra įsipareigojusi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau pernelyg didelis naftos vartojimas trukdo siekti šių tikslų. Reikšmingai padidinus žaliosios energijos dalį, pasiekti užsibrėžtą 41 proc. tikslą bus labai sunku.
Akivaizdu, kad klimato kaitos procesai įsibėgėja ir negalime sau leisti prabangos ilgai svarstyti, kuri atsinaujinančios energetikos technologija geriausiai gali dekarbonizuoti transportą. Reikia veikti greitai ir pasitelkti visas atsinaujinančios energijos rūšis - elektrą, atsinaujinančius degalus, biometaną, o ateityje - žaliąjį vandenilį ir sintetinius degalus.
Iniciatyvos ir siekiai
Įstatymuose nustatyti konkretų 41 proc. naftos mažinimo tikslą valdžios institucijas ir politikus ragina šalies įmonės ir organizacijos, susibūrusios į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“. Šiuo metu prie iniciatyvos narių prisijungė daugiau nei 120 įvairių Lietuvos organizacijų ir įmonių, kurių veikla apima įvairias sritis - pramonę, prekybą, atsinaujinančią energetiką. Pasak M. Nagevičiaus, tikimasi, kad sprendimą dėl naftos produktų mažinimo 41 proc. priims Seimo nariai.
Deja, politikai ir valdžios institucijos Lietuvoje prisiima ambicingus įsipareigojimus, tačiau dėl atsakomybės ir politinės valios trūkumo neturi ryžto šių įsipareigojimų įgyvendinti. Todėl labai svarbu, kad tokie reikšmingi tikslai, kaip naftos produktų mažinimas, būtų patvirtinti įstatymu. Būtent įstatymas būtų tas saugiklis, kuris priverstų politikus ir valdininkus siekti prisiimtų tikslų.
Elektromobilių plėtra ir iššūkiai
Dabar daug vilčių siejama su elektromobilių revoliucija, tačiau kol kas elektromobilių plėtra vyksta vangiai. „Regitros“ duomenimis, 2021 m. - 2023 m. spalio duomenimis, Lietuvoje elektromobilių (be hibridų) skaičius išaugo beveik dvigubai - nuo 4,8 tūkst. iki 10 tūkst. Tačiau 5,5 tūkst. elektromobilių prieaugis yra menkas, nes per tą patį laikotarpį dyzelinių automobilių skaičius padidėjo 33,3 tūkst. ir dabar viršija 1,1 mln. Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių, o tai sudarys nedidelę, vos apie 15 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Atsinaujinančių energijos išteklių potencialas
Kol elektromobiliai dar nėra prieinami visiems, o „žaliojo“ vandenilio era dar neatėjo, naftos kiekį degaluose galime sumažinti papildydami juos biodegalais, kuriems pagaminti naudojami grūdai arba rapsai. Žemės ūkio sektorius yra itin reikšmingas bendrajam vidaus produktui.
Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, sako, kad iš užsienio pirkdami naftą ir jos produktus išnešam savo uždirbtus pinigus ir leidžiame jais naudotis kitiems. Tuo tarpu biodegalų potencialas Lietuvoje yra didelis. Jų galėtume gaminti ir naudoti kur kas daugiau nei jau gaminame ir naudojame dabar. Reikia paminėti ir poveikį klimatui, kaip žinome, naudojant biodegalus (lyginant su naftos naudojimu) į aplinką išsiskiria bent 60 proc. mažiau anglies dioksido, kuris skatina klimato šiltėjimą.
Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė sako, kad Lietuva yra lyderė pasaulyje pagal užauginamų grūdų kiekį vienam gyventojui. Anot jos, priklausomai nuo metų mūsų šalyje užauginama tarp 6,5-8 mln. tonų grūdų ir rapsų. Be to, rapsų plotai paskutiniu metu didėja. Lyginant su pernai metais šiemet rapsų plotai padidėjo iki 352,2 tūkst. ha tai yra, 13,4 proc. daugiau negu 2021 m. Šiemet jų jau prikulta apie 1,1 mln. tonų.
Biodegalams tinkamų kultūrų auginimas prisideda prie valstybės biudžeto. Vien mokesčių sumokama milijonais eurų.
Lietuvoje turime kelis gamintojus perdirbančius rapsus ir ne maistui skirtus grūdus į biodegalus. Mūsų šalyje veikiančios ir rapsus, kvietrugius ir kukurūzus perdirbančios įmonės sumoka apie 9 mln. eurų per metus mokesčių valstybei. Yra pagaminama apie 400 tūkst. tonų įvairių produktų pradedant biodegalais, vertingomis rapsų išspaudomis, skirtomis kombinuotųjų pašarų gamybai. Pagaminama tokių produktų kaip rapsų, aliejus, glicerolis. Įmonės dirba beatliekinėmis technologijomis. Likę šalutiniai produktai panaudojami šilumos gamybai.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio
Gaminant biodegalus taip pat pagaminama daugiau maisto ir pašarų. Susidarantys pagrindiniai produktai perdirbant rapsą yra išspaudos ir aliejus. Išspaudos yra naudojamos pašarų gamyboje, bet tai maisto grandinės dalis, o aliejus, kuris sudaro tik apie ketvirtadalį gamyboje gautų produktų ir negali būti panaudotas maisto grandinėje, panaudojamas energetikoje. Be to, Europos Sąjungoje trūksta dyzelino, kuris būdavo importuojamas iš Rusijos. Grūdų perdirbimas biodegalų sektoriuje padeda apsirūpinti žaliava maisto grandinėje bei pakeisti iš nedraugiškų šalių importuojamą dyzeliną. Biometanas, kuris keičia benziną, gaminamas iš ne maistui skirtų grūdų ir grūdų šalutinių produktų. O tai svarbu keičiant lietuvišku produktu rusiškas dujas.
Daugiau mokesčių į valstybės biudžetą galima surinkti ir dėl akcizo. Kaip rodo Biodegalų asociacijos 2020 m. atlikta Lietuvos biodegalų sektoriaus ekonominės vertės studija, apmokestinus privalomą biodegalų dalį akcizu, į biudžetą papildomai sumokama 26 mln. eurų. O štai iš vietinių, atsinaujinančių žaliavų pagaminama apie 11 proc. Lietuvoje sunaudojamų degalų poreikio.
Biodegalų gamyba taip pat pritraukia naujų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų į mažesnius šalies miestus ir provincijas, mat būtent ten paprastai yra įsikūrusios gamyklos. Šiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis yra aukštesnis nei Lietuvos vidurkis, jis siekia - 1370 eurų per mėnesį (bruto). Lietuvos biodegalų sektoriaus ekonominės vertės studijos duomenimis, darbuotojus samdančios įmonės sumoka apie 2 mln. eurų su darbo mokesčiais susijusių įmokų ir sukuria apie 6 mln. eurų pridėtinės vertės. Su sektoriumi susijusios įmonės gauna apie 28 mln. eurų pajamų. Skaičiuojama, kad investicijos į biodegalų gamybą mūsų šalyse sudaro 160 mln. eurų.
Lietuvoje ėmus gaminti biodegalus, vietos ūkininkai labiau įvertino ir rapsus. Ši kultūra leidžia paįvairinti sėjomainą, kuri, A. Macijausko teigimu, mūsų šalyje lyginant su pietų kraštais, yra gana skurdi.
Jau pats augalas yra vertingas, nes praturtina sėjomainą, kuri Lietuvoje nėra didelė. Augalų įvairovė dėl atšiauraus klimato palyginti su piečiau esančiomis valstybėmis maža. Pas mus neauga nei sojos, nei saulėgrąžos. Auginant rapsus vien jų žiedlapių viename hektare susidaro 3 tonos. Jie nukrenta į dirvą ir ją praturtina įvairiomis medžiagomis.
Biodegalų gamyba yra be atliekų. Spirito gamyboje dažniausiai energija gaunama biodujų jėgainėse, nes iš susidariusių atliekų perdirbus grūdus dar gaminamos biodujos, o iš jų gaunama energija naudojama spirito gamybai. Pačioje gamybos procesų pabaigoje lieka žlaugtai, kurie galiausiai paskleidžiami laukuose kaip trąša. Atliekų nelieka ir gaminant biodegalus iš rapsų.
Biodujos ir biometanas taip pat didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę - juos galima panaudoti energetikoje, pramonėje, transporte. Per metus mūsų šalyje pagaminama 180 tūkst. tonų biodegalų ir 210 tūkst. tonų vertingų baltyminių pašarų, kurie iš tiesų yra rapsų išspaudos, liekančios kaip šalutinis produktas po aliejaus spaudimo. Gaminant biodegalus liekančios organinės trąšos yra pigesnė ir ekologiškesnė alternatyva brangsiančioms mineralinėms trąšoms. Biodegalų gamyboje likę šalutiniai produktai puikiai tinka gyvulių mitybai - tai leidžia ūkininkams užauginti daugiau gyvūninės kilmės produktų.
Žaliosios ekonomikos perspektyvos
Ekologija, tvarumas, atsinaujinanti energetika - šiuo metu ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos prioritetas. Nors visas pasaulis susiduria su pandemija, kuri grasina ekonomine krize, tačiau Lietuvai tai neturėtų trukdyti investuoti į žaliosios ekonomikos sprendimus. Tačiau jeigu ši nesiims ryžtingų sprendimų atsiliks nuo ES ir taps priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų.
Žygimantas Mauricas pastebi, kad didžiųjų pasaulio ekonomikų - JAV ar euro zonos -skolos siekia beveik rekordines aukštumas. Tačiau itin žemos palūkanų normos lemia, kad skolų lygis auga, bet jų aptarnavimo lygis mažėja. Uždegta žalia šviesa skolintis ir investuoti į ekonomikos atsigavimą. Tai unikali galimybė pasauliui pasiekti proveržį prioritetinėse srityse, viena iš tų sričių - žalioji ekonomikos revoliucija.
Tačiau, anot jo, situacija pasikeitė, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Joe Bidenas. Jo komanda vienu savo prioritetu įvardijo žaliąją ekonomiką. Tad ES nebėra vienas karys lauke, turime sąjungininkę. Vienai ES butų buvę sudėtinga pasiekti reikšmingų tikslų. Dabar tikėtina, kad kitos šalys irgi seks šių didžiųjų ekonomikų pavyzdžiu. Tačiau laukia ES laukia iššūkiai, nes šalys nevienodai atsigaus po pandemijos. Vienų šalių ekonomika atsigaus dar šiemet, kitų - pietų Europos šalių ar jungtinės Karalystės ekonomikos tikėtina negrįs į prieškrizinį lygį net 2022 metais. Pasak ekonomisto, šis netolygus augimas gali nukreipti dėmesį link kitų iššūkių.
Lietuvai yra itin svarbu įšokti į žaliosios ekonomikos traukinį, nes sumažėjęs JAV dėmesys naftos ir dujų rinkai, trumpuoju laikotarpiu gali padidinti Rusijos įtaką pasaulinėje dujų ir naftos rinkoje. B. Obamos prezidentavimo metu, kuomet viceprezidento pareigas užėmė šiuo metu prezidento pareigas einantis Joe Bidenas, JAV tapo didžiausia pasaulyje naftos ir dujų gamintoja (dėl skalūnų naftos ir dujų revoliucijos), o tai leido sumažinti pasaulines naftos ir dujų kainas bei priklausomybę nuo geopolitiškai nestabilių naftos ir dujų gavėjų (Rusijos, Irako, Irano, Venesuelos, Libijos ir pan.). Tad trumpuoju laikotarpiu Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos gali dar labiau išaugti.
Pasak jo, dalis Europos valstybių jau rūpinasi tvarumu, jeigu Lietuva nieko nedarys po dešimtmečio šalys problemas bus išsprendusios, o Lietuva liks viena jomis rūpintis. Pavyzdžiui, Lietuva išsikėlė tikslą sumažinti anglies dvideginio emisijas, tačiau palyginti su Norvegija matome, kad ten elektromobilių rinka viršija 50 proc. visos rinkos, o Lietuvoje siekia vos kelis proc. Todėl negalime tikėtis ryškių pokyčių artimiausią penkmetį sumažinti anglies dvideginio emisijas transporto sektoriuje, jeigu nesiimsime ryžtingų sprendimų.
Siūlomi sprendimai
Šiais metais netyla kalbos kaip brangsta iškastinis kuras - nafta, dujos ir kiti. Lietuvą šie kurai paveikia net per kelis frontus - brangesnius degalus, šildymą ir elektrą. Priklausomybė nuo iškastinio kuro taip pat mažina ir nepriklausomybę.
Tai ką reikia daryti norint išsilaisvinti nuo priklausomybės iškastiniam kurui ir nedraugiškoms valstybėms bei sumažinti neigiamą poveikį klimatui?
- Puoselėti vietinius atsinaujinančius energetikos šaltinius ir tvarų judumą!
- Labiau finansuoti elektromobilių infrastruktūros kūrimąsi ir elektromobilius. Dėl ribotos infrastruktūros, elektromobilius daugiausia šiuo metu patogiai gali naudoti tik tie, kurie gyvena privačiuose namuose. Taip pat dėl aukštesnės kainos, elektromobiliai vis dar išlieka brangesne transporto priemone nei varomi iškastiniu kuru.
- Finansuoti elektra varomą viešąjį transportą ir riboti transporto priemonių su vidaus degimo varikliu patekimą į miesto centrus. Miesto centrai turėtų išsilaisvinti nuo transporto priemonių su iškastiniu kuru (nebent už mokestį) ir turėti patogų elektra varomo viešojo transporto tinklą. Toks elektrifikuotas viešasis transportas galėtų būti subsidijuojamas iš mokesčio surinkto iš vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių.
- Naudojimas dviračiais skatinamas. Važiavimas dviračiu ne tik yra draugiškas klimatui, bet ir suteikia daugybę naudų sveikatai. Saugūs ir platūs dviračių tinklai kiekviename mieste leistų dar daugiau naudoti šią transporto priemonę.
- Plėsti medienos ir kirtimo atliekų naudojimą biokurui. Daugybė medienos ir kirtimo atliekų vis dar yra nepanaudojamos miestų katilinėse. Platesnis medienos ir kirtimo atliekų naudojimas leistų sumažinti reikalingus kirsti plotus.
- Uždrausti anglies ir durpių naudojimą šildymui. Šis kuras ne tik prisideda prie klimato kaitos bet ir prie taršos dalelėmis, tad jam jau senokai ne vieta mūsų valstybėje.
- Padėti gyventojams atsisakyti šildymo dujomis. Subsidijuojant dujinių katilų keitimą į geoterminius ar aeroterminius, būtų mažinama priklausomybė nuo dujų poreikio.
- Skatinti atliekų sutvarkymą ir biodujų išgavimą. Lietuvoje per metus susidaro apie 1 mln. tonų įvairių žemės ūkio ir biologinių atliekų. Jas panaudojant išgauti biodujas būtų galima gauti iki 75 mln. m3 biodujų. Tas biodujas išvalius į biometaną, jos gali pakeisti “gamtines” dujas.
- Skatinti vartojančių gamintojų atsiradimą. Kuo daugiau gyventojų galės sau pasigaminti elektrą, tuo nepriklausomumas ne tik nuo kitų valstybių, bet ir nuo pačių elektros tinklų didės. Valstybės informacinė ir finansinė parama itin reikalinga, kad daugiau žmonių įsirengtų savo elektrą gaminančius įrenginius.
- Plėsti vėjo jėgainių atsiradimą. Vėjo jėgainės yra pagrindinis elektros būdas, leidžiantis pereiti į atsinaujinančios elektros šaltinius.
tags: #naftos #priklausomybes #reiksme #lietuvai