Visuomenėje vis labiau pripažįstamas psichologinės pagalbos svarba, tačiau neretai baiminamasi dėl jos kainos. Ar tikrai kokybiškos psichologinės pagalbos galima gauti tik privačiame sektoriuje? Šiame straipsnyje aptarsime nemokamas psichologinės pagalbos galimybes Lietuvoje, kur kreiptis ir ko tikėtis.
Mitas apie prieinamumą ir stigmatizaciją
Vis dar gajus mitas, kad kreiptis į valstybinę įstaigą dėl psichologinės pagalbos yra gėda arba kad tai gali turėti neigiamų pasekmių įsidarbinant. Tačiau svarbu pabrėžti, kad psichikos sveikatos problemos, kaip ir bet kurios kitos sveikatos problemos, reikalauja profesionalios pagalbos. Neturėtumėte jaustis gėdos ar baimės kreiptis pagalbos, jei jaučiate poreikį.
Ekspertų teigimu, stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis, vis dar yra gajus mitas. Baimė, kad kreipimasis į psichologą gali pakenkti įsidarbinimo galimybėms, dažnai yra nepagrįsta. Svarbu suprasti, kad psichikos sveikatos problemos gali paveikti bet ką, ir kreiptis pagalbos yra atsakingas žingsnis rūpinantis savo gerove.
Kur kreiptis nemokamos psichologinės pagalbos?
Psichikos sveikatos centrai (PSC)
Visi Lietuvos gyventojai yra užregistruoti pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiuose psichikos sveikatos centruose (PSC). Dažniausiai pacientą užregistruoja gydymo įstaiga, teikianti šeimos medicinos paslaugas, tačiau gyventojas gali ir pats pasirinkti, kur nori būti užregistruotas. Kreiptis į psichikos sveikatos centrą galima tiesiogiai, nereikia jokio siuntimo iš šeimos gydytojo.
PSC teikiamos pirminio lygio psichikos sveikatos paslaugos yra nemokamos. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas, teikiantis psichologinio konsultavimo paslaugas ir padedantis spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais bei asmenines problemas.
Taip pat skaitykite: Nemokamos psichologijos studijos
"Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra kompensuojama 30 nemokamų psichoterapijos konsultacijų", - teigia SAM atstovė.
Psichoterapijos dienos stacionaras
Nuo praeitų metų atsiradusi paslauga - psichoterapijos dienos stacionaras. Dabar jau yra įsisteigę, mano žiniomis, trys psichoterapijos dienos stacionarai, kur galima gauti jau intensyvesnes paslaugas, tokias pusiau stacionarines. Esant sunkesniems atvejams, užtikrinama ir stacionarinė pagalba.
Visuomenės sveikatos biurai
Nuo 2020 metų rudens Visuomenės sveikatos biuruose pradėtos teikti kitos nemokamos paslaugos. Tarkime, čia vyksta asmeninių įgūdžių tobulinimo užsiėmimai psichologiniam atsparumui ugdyti - streso valdymo, emocijų atpažinimo ir išraiškos, konfliktų valdymo praktiniai užsiėmimai ir t. t. Paslaugą gali suteikti net anonimiškai SAM atstovo teigimu, vyksta ir psichikos sveikatos raštingumo didinimo edukaciniai užsiėmimai, skirti žinioms įgyti, nuostatoms, susijusioms su psichikos sveikata, keisti, apie šios srities rizikos veiksnius, pagalbos sau būdus bei profesionalios pagalbos prieinamumą.
Nemokamai Lietuvoje prieinamos savitarpio pagalbos grupės, grupinės psichologinės konsultacijos ir iki 6 individualių psichologo konsultacijų asmenims, kuriems dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų pasireiškia psichikos sveikatos rizikos veiksnių. Pastarosios gali būti teikiamos net anonimiškai.
Gyventojai, patiriantys stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas - skyrybas, darbo netekimą, finansinius sunkumus, artimo žmogaus netektį, konfliktinius santykius šeimoje ar darbe, sunkią artimo žmogaus ligą ir t. t., - gali tiesiogiai kreiptis į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus ir gauti nemokamų paslaugų.
Taip pat skaitykite: Pagalba Skype
Emocinės paramos linijos ir internetiniai ištekliai
Psichologinės pagalbos gyventojai gali kreiptis ir į emocinės paramos linijas, kur emocinę paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai. Veikia ir nacionalinis psichikos sveikatos tinklalapis pagalbasau.lt, kuriame galima rasti informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus, pagalbos sau bei savo artimajam galimybes, kaip ir kur gauti profesionalią emocinę pagalbą. Pagalbasau.lt svetainėje esantys psichologiniai testai padeda įvertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje nurodyti pagalbą teikiančių įstaigų adresai, kontaktiniai duomenys ir teikiamos paslaugos.
Švietimo psichologai mokyklose
Moksleiviai gali kreiptis į savo mokykloje dirbantį švietimo psichologą.
Krizių įveikimo centrai
Tokiais atvejais, kai pagalbos reikia nedelsiant, galima kreiptis ir į Vilniaus „Krizių įveikimo centrą“. „Iš tikrųjų būna situacijų, kai žmonės ateina ir pasako: „esu užsirašęs pas savo šeimos psichikos sveikatos centro specialistą, bet sulauksiu jo po dviejų mėnesių“. Mes, psichologai savanoriai, budime kiekvieną darbo dieną nuo 16 iki 20 val. ir šeštadienį nuo 12 iki 18 val.
Pasak J. „Krizių įveikimo centras“ yra orientuotas į žmones, kurie išgyvena krizes: netektį, skyrybas, nepagydomų ligų išaiškėjimą, santykių problemas, savižudybės krizę.
Ko tikėtis iš nemokamos psichologinės pagalbos?
Svarbu suprasti, kad nemokamos psichologinės pagalbos galimybės gali būti ribotos. Susitikimų skaičius, kurį finansuoja valstybė, kiekviename centre gali skirtis. Pavyzdžiui, Jonavos psichikos sveikatos centre nemokamai per metus žmonės gali konsultuotis 10-12 kartų.
Taip pat skaitykite: Kur gauti nemokamą psichologo konsultaciją Marijampolėje
Vis dėlto, tai gali būti puikus būdas pradėti rūpintis savo psichikos sveikata ir gauti pirminę pagalbą. Jei reikia ilgalaikės terapijos, gali tekti apsvarstyti galimybę kreiptis į privatų psichologą arba psichoterapeutą.
Alternatyvos privačiam sektoriui: kainos ir trukmė
Norint privačiai patekti pas psichologą ar psichoterapeutą, už vieną konsultaciją, kuri dažniausiai trunka apie 50 minučių ar valandą, teks pakloti nuo maždaug 35 iki 80 eurų ar dar daugiau, pirminė konsultacija kai kuriose įstaigose gali kainuoti daugiau nei paskesnės. Poros terapijos kaina kai kada siekia ir porą šimtų eurų. Neretai pokalbis su psichoterapeutu bus brangesnis nei psichologo sesija.
Tai, kaip dažnai reiktų lankytis pas specialistą, priklauso nuo individualių poreikių ir kliento gyvenimo aplinkybių, patiriamų sunkumų, daromos pažangos. Dažniausiai rekomenduojamos kassavaitinės sesijos. Matant pažangą, seansai gali vykti kas dvi savaites ar kas mėnesį. Tačiau, svarbu paminėti, kad dažnis gali skirtis nuo kliento poreikių ir tikslų. Nustatant konsultacijų dažnį svarbus specialisto ir kliento bendradarbiavimas.
Konsultacijos nėra greitas sprendimas, tikslams pasiekti reikia nuolatinio, nuoseklaus ir laipsniško darbo. Kai kurie klientai gali pasiekti savo tikslus ir pajausti ryškų pagerėjimą vos per kelis mėnesius, o kitiems gali prireikti ir kelerių metų nuolatinės terapijos. Kai kuriais atvejais konsultacijos gali būti tęsiamos, kad išlaikytume progresą ar išvengtume atkryčio. Taip pat konsultacijų trukmė gali priklausyti nuo specialisto naudojamų technikų. Kalbant apie psichoterapiją, kai kurios terapijos formos, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET), gali būti trumpesnės trukmės (6-20 konsultacijų), o kitos, tarkim, psichodinaminė terapija, gali būti ilgalaikė ir tęstis net kelerius metus, bet visa tai priklauso tik nuo kliento unikalių poreikių ir tikslų.
Emocinė sveikata darbo vietoje
Dar prieš keletą metų galėjo atrodyti, kad psichologinė asmens gerovė yra to asmens reikalas, tačiau pandemija ir karas paskatino dažną darbovietę į tai pažvelgti naujai. Gebėjimas darbuotoją priimti su visomis jo turimomis savybėmis, privalumais ir iššūkiais yra didžiulė vertė ir netgi nauda verslui.
Įmonėje prireikė poros metų sukurti pasitikėjimo kultūrą, kol emocinės sveikatos temos nebėra tai, apie ką būtų nepatogu kalbėtis, o psichologo, psichoterapeuto paminėjimai nebeskamba kaip nuosprendis.
Kai darbuotojų emocinei sveikatai iškyla didelis pavojus, pavyzdžiui, komandoje nutinka nelaimingas atsitikimas, netenkama komandos nario ar panašiai, tuomet naudojamasi krizių psichologų paslaugomis - psichologai atvyksta į bet kurį šalies miestą, į įvykio ar darbo vietą ir teikia psichologinę pagalbą darbuotojams bei vadovams. Taip pat darbuotojai ir jų šeimos nariai gali bet kada pasikonsultuoti su psichologu, paskambinę įmonėje veikiančia psichologinės pagalbos linija. Šie pokalbiai yra nemokami ir konfidencialūs.
Prasidėjus pandemijai ir išsiskirsčius dirbti per nuotolį, labai natūraliai pradėta savo darbuotojų klausti: „Kaip tu gyveni, kaip tu jautiesi?“ Taip bandėme pamatuoti savo darbuotojų emocinę temperatūrą ir išsiaiškinti, ar galime dar kaip nors padėti. Tačiau pandemija pasibaigė, o ši praktika tęsiasi ir toliau. Tad pagalvojome, o kodėl jos neįrašius į mūsų politiką, kaip vieną iš priemonių siekiant užtikrinti saugią ir palankią darbuotojo aplinką? Taip ir padarėme - dabar kiekvienas darbuotojo ir vadovo periodinis susitikimas turėtų prasidėti nuo savijautos aptarimo.
Patarimai darbdaviams
Reikėtų normalizuoti pokalbius apie psichikos sveikatą darbo aplinkoje: nebūtina kiekvienam kalbėti, tai - asmens individualus pasirinkimas, kokias ribas brėžti, tačiau žinoti, kad tokia galimybė yra, - svarbu.
Skatindami sąmoningumą psichikos sveikatos srityje ir teikdami paramą sunkumus patiriantiems darbuotojams, darbdaviai gali sukurti teigiamą bei palaikančią darbo kultūrą ir taip mažinti su psichikos sveikatos problemomis susijusią stigmą.
Nauda ir darbuotojui, ir darbdaviui: tai gali padėti pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus bei sukurti labiau įsitraukusią ir labiau motyvuotą darbo jėgą. Kai darbuotojai jaučia, kad jų darbdaviui rūpi jų gerovė, jie labiau jaučiasi vertinami ir gerbiami, o tai gali turėti teigiamos įtakos bendrai organizacijos veiklai. Taip pat darbuotojų emociniai sunkumai, nesusiję su darbo aplinka, vis tiek gali daryti įtaką ir darbo kokybei. Teikdami paramą psichikos sveikatos klausimais, darbdaviai gali padėti darbuotojams valdyti savo patiriamus sunkumus ir taip pagerinti asmens bendrą gerovę, o tai gali būti naudinga ir jų rezultatams darbe.
Kone visi darbdaviai gali imtis didelių įmonės kaštų nereikalaujančių, tačiau itin svarbių žingsnelių, kurie pasitarnautų gerai darbuotojų emocinei sveikatai: verta skatinti darbuotojus daryti pertraukas dienos metu, išnaudoti savo atostogų laiką ir pailsėti, kai jiems to reikia. Tam gali padėti lankstumas, pavyzdžiui, nuotolinis darbas, lanksčios darbo valandos, darbo užduočių pasidalinimas su kolegomis, - darbuotojai galėtų lengviau suderinti savo darbą ir asmeninius poreikius. Tai gali padėti išvengti perdegimo ir sumažinti streso lygį. Be to, reikėtų skatinti sąmoningumą psichikos sveikatos srityje, pavyzdžiui organizuojant psichoedukacinius mokymus, padedančius darbuotojams atpažinti psichikos sveikatos problemų požymius, ir žinoti, kaip ir kur kreiptis pagalbos. Tai gali būti pateikiama įvairiu formatu: nuotoliniai ar kontaktiniai mokymai, plakatai, brošiūros ar vaizdo įrašai apie psichikos sveikatą, pavyzdžiui, kas tai, kodėl tai svarbu, kaip savimi pasirūpinti, pagalbos galimybės, kas yra stigma ir jos mažinimo būdai.
Darbdaviams patariama skatinti darbuotojų fizinį aktyvumą - inicijuoti sporto pertraukėles ar trumpus pasivaikščiojimus dienos metu ar periodiškai iškelti sporto tikslus: fizinis aktyvumas tiesiogiai susijęs su psichikos sveikata, gerina bendrą emocinę būseną. Tai galima skatinti įvairiomis formomis, viena iš jų - kassavaitiniai iššūkiai, kas nueis daugiausia žingsnių per savaitę individualiai arba grupelėse, paskui - aptarti, kaip aš jaučiuosi. Tokie dalykai skatina bendruomeniškumą, judėjimą ir normalizuoja pokalbius apie savo tiek fizinę, tiek emocinę būseną.
Už ką mokame privačiam psichologui?
Nors nemokama psichologinė pagalba yra prieinama, svarbu suprasti, už ką mokame kreipdamiesi į privatų specialistą.
- Žinios: Norint tapti psichologu reikia sukaupti daug žinių studijuojant psichologiją - bakalaurą ir magistrą. Tuomet seka podiplominės studijos, kurias finansuoja pats būsimasis psichologas. Tuo metu be to, kad studijuoja, būsimas psichologas dar ir pats lankosi pas terapeutą (ir moka atitinkamą mokestį). Jau tapus psichologu ir pradėjus konsultuoti - neišvengiama darbo dalis yra įvairūs kursai, seminarai ir paskaitos, kuriuose specialistas ne tik įgyja pagrindinį išsilavinimą, bet ir gilina žinias siaurose, specifinėse temose. Reikėtų nepamiršti ir to, kad didžioji dalis terapeutų skiria savo asmeninį laiką domėtis naujienomis, skaito mokslinius straipsnius, domisi užsienio tyrėjų atradimais. Taigi, jūsų psichologas - psichoterapeutas praleido ilgus metus studijuodamas psichologiją, kasmet daug valandų praleidžia gilindamas žinias tam tikroje srityje, ir tai tikrai prisideda prie kainos. Tikėtina, kad kuo daugiau mokslų psichologas pabaigęs, tuo brangesnė bus jo konsultacija. Pirmus - antrus metus konsultuojantys psichologai kartais siūlo nemokamas paslaugas, o dažniausiai - konsultuoja už simbolinę 15-20€ kainą.
- Patirtis: Patirtis konsultuojančio psichologo profesijoje yra labai vertinama ir ji „kainuoja“. Vyresnis ir didesnį patirties bagažą turintis psichologas savo konsultacijas vertins brangiau, nei ką tik pradėjęs specialistas. Tai natūralu - kaip ir bet kurioje srityje, patirtis leidžia geriau, greičiau spręsti problemas. Patirtis, žinios ir išmintis dažnu atveju reiškia, kad apie tokį specialistą informacija bus perduodama iš lūpų į lūpas ir norinčiųjų konsultuotis gali atsirasti daugiau, nei įmanoma priimti - tuomet tenka laukti arba ieškoti kito psichologo. Tad esant ilgai darbo patirčiai ir dideliam klientų kiekiui gali pakilti ir psichologo konsultacijos kaina.
- Asmeninė terapija ir supervizijos: Tai, kad psichologas yra žmogus „išsprendęs“ visas savo problemas ir nepatiria sunkumų - mitas. Jūsų psichologas yra žmogus, kuris, kaip ir visi susiduria su gyvenimiškomis problemomis tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesiniame kelyje. Dėl asmeninio gyvenimo, kiekvienas specialistas renkasi asmeniškai - ar jam reikia psichologo konsultacijų, ar jis gali susitvarkyti pats. Tačiau konsultuojantys psichologai, ypatingai šio darbo pradžioje, turi vyresnius kolegas, kurie padeda spręsti darbe kylančius sunkumus. Įvairiausios situacijos iškyla konsultuojant asmenis: pradedantieji psichologai mokosi kaip priimti viduje kylančias emocijas klausantis kito žmogaus pasakojimo, kaip jas teisingai ištransliuoti, kaip „neparsinešti“ klientų sprendžiamų problemų namo.. Kol išmokstama su visu tuo susidoroti, patyrę psichologai (supervizoriai) konsultuoja mažiau patyrusius ir padeda jiems atrasti savo unikalų konsultavimo būdą. Tokios konsultacijos, kuriomis išties naudojasi dauguma terapeutų, taip pat kaip ir asmeninės - nėra nemokamos.
- Emocinis / psichologinis krūvis: Šio darbo darbo specifika yra unikali, o psichologas konsultantas - turi būti gerai pasiruošęs dirbti su įvairiausiais žmonėmis bei jų išgyvenimais. Ne kiekvienas yra psichologiškai pajėgus išklausyti įvairiausias žmonių traumas, skaudžius išgyvenimus ir kylančias problemas. Su tuo reikia išmokti susitvarkyti - juk psichologas ne tik išklauso, jis užduoda atitinkamus klausimus ir bando vesti asmenį geresnės savijautos link. Išbūti su daugybės žmonių skausmu reikia pasiruošimo ir nusiteikimo, bet kad ir kaip bebūtų, tam yra žmogiškosios ribos. Tokio darbo negalima dirbti dvyliką valandų per dieną, be pertraukų, alinant save tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tenka pasirūpinti tinkamu poilsiu, mityba ir kitais savo poreikiais. Turbūt nė vienas žmogus nenorėtų ateiti pas pavargusį, alkaną psichologą į konsultaciją - ji tikrai nebūtų tokia naudinga, kaip su pailsėjusiu ir sočiu terapeutu. Tad psichologai negali priimti neriboto kiekio klientų - per dieną galima priimti tik tam tikrą skaičių žmonių, o tai taip pat prisideda prie to, kad nustatoma atitinkama psichologo paslaugų kaina.
- Pasiruošimas konsultacijoms: Nors šis punktas priklauso nuo paties specialisto, bet dažnas psichologas psichoterapijos konsultacijoms skiria laiko ir prieš/po sustikimo. Yra daromi tam tikri užrašai, psichologas pasižymi reikaling ir informaciją, po to ją analizuoja, galvoja geriausius pagalbos metodus. Kiekvienas atėjusio žmogaus atvejis - skirtingas, tad psichologai domisi tam tikru sutrikimu, būkle, jos kilme bei kaip su tuo tvarkomasi. Prieš konsultaciją - informacijos skaitymas, pasirengimas spręsti tam tikrą sunkumą su atitinkamu žmogumi reikalauja laiko, už kurį jūs mokate, nors ir nesate kartu su psichologu.
- Papildomos priemonės: Kai kurie psichologai naudoja tam tikras papildomas priemones - psichologinius ar intelekto testus, kurių licenzijos kainuoja pinigus. Taip pat kabinete dažnai būna psichologinių knygų, kurias dalis terapeutų paskolina savo konsultuojamiems asmenims. Psichologinės, saviugdos knygos kartu su terapija gali veikti išties galingai. Tad psichologas investuoja į papildomas priemones tam, kad galėtų visapusiškai ištirti asmenį bei kuo geriau jam padėti. Ypač daug į papildomas priemones investuoja vaikų psichologai. Konsultuojant vaikus dažnai būna sunku juos prakalbinti, todėl informacija apie jų savijautą, situaciją šeimoje ar mokykloje „išgaunama“ žaidimų, dėlionių ar piešinių pagalba. Tai veiklos, kai savo jausmų nereikia įžodinti, bet psichologas gauna jam reikiamą informaciją, o tuo pačiu - nereikia spausti vaiko, jis mėgaujasi žaidimu ar kita veikla. Per malonias bendras veiklas psichologas kuria ryšį su vaiku, o tuomet gilėja ir psichoterapija bei didėja jos nauda. Tad į papildomas priemones investuoti verta, o kartais net būtina.
- Įranga: Pandemijos metu ir po jos išaugo nuotolinės psichoterapijos populiarumas. Taigi, psichologas, norėdamas toliau konsultuoti, turėjo įsigyti kompiuterį, kamerą, ausines. Svarbu ir geras interneto ryšys, greitai ir realiu laiku perduodantis garsą ir vaizdą. Nebūtinai visi terapeutai turėjo šią įrangą, tad teko kai kuriuos prietaisus įsigyti. Nuotolinėms konsultacijoms ir bendravimui su klientais internetu kas tam tikrą laiką reikia savo įrangą atsinaujinti - tai taip pat yra išlaidos, kurias psichologas turi suplanuoti ir norėdamas kurti saugų bei patikimą ryšį - įsigyti.
- Biuro nuoma, mokesčiai: Didžioji dalis psichologų konsultuoja nuomojamuose kabinetuose, tad kainuoja kabineto nuoma, komunaliniai mokesčiai. Kita dalis - legaliai dirbančio darbuotojo mokesčiai valstybei. Psichologai dažnu atveju dirba pagal individualią veiklą, o ne įdarbinti įmonėse pagal darbo sutartį. Tad iš konsultacijos mokesčio dalis pinigų atiduodami valstybei. O atostogų, vaiko priežiūros atostogų ar ligos atveju - specialistai negauna jokių išmokų ir kompensacijų, todėl turi tam pasiruošti iš anksto.
- Konsultavimo vieta: Kalbant tiek pasaulio, tiek Lietuvos lygmeniu, šalis ar miestas, kuriame vyksta konsultacija - lemia ir psichologo konsultacijos kainą. Pavyzdžiui, Amerikoje vienos konsultacijos kaina gali siekti net kelis šimtus dolerių. Kiekviena šalis ir miestas turi savo pragyvenimo lygį, kuris, oficialus arba ne, egzistuoja ir lemia paslaugų bei prekių kainas. Kalbant apie Lietuvą, brangiausios konsultacijos pastebimos Vilniuje - čia gali būti brangesnė biuro / kabineto nuoma, maisto kainos, didesni atstumai tarp objektų. Kai kurie psichologai turi daug klientų, todėl gali išlaikyti didesnę kainą nei mažame miestelyje dirbantys psichologai, jeigu jiems trūksta klientų. Visos šios smulkmenos susideda į dalį konsultacijos kainos. Žinoma, ir Vilniuje galima rasti pigių konsultacijų, tačiau tą lengviau bus padaryti mažesniame miestelyje, nei didmiestyje. Tai gali lemti ir klientų kiekis - jei klientų mažai, konsultacijos kaina sumažinama jų pritraukimui.
- Komunikacija ir reklama: Tik daug patirties turintys psichologai - konsultantai gali lengvai užpildyti savo darbo valandas klientais. Kitiems reikia pasistengti, kad juos surastų. Taigi, psichologai kuria internetines svetaines, puoselėja socialinius tinklus, dalinasi naudinga informacija, įrašinėja tinklalaides, visa tai reklamuoja. Nors dalis šių veiklų gali būti ne tik komunikacijos forma ar reklama, norint užsitarnauti žmonių pasitikėjimą ir pagarbą, psichologai stengiasi ir viešoje erdvėje kuria patikimo, savo dalyką išmanančio specialisto įvaizdį, investuoja savo laiką ir pinigus.
tags: #nemokamos #psichologes #atsiliepimai