Įvadas
Nerimas yra neišvengiama žmogaus patirties dalis, tačiau kai jis tampa nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jis virsta nerimo sutrikimu. Šiame straipsnyje gilinamės į nerimo sutrikimų esmę, jų pasireiškimą, priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones. Taip pat apžvelgsime įvairius kūrinius, nagrinėjančius nerimo temas, įskaitant grožinės literatūros šedevrą „Nerimo dienos“ ir kitus šaltinius, kurie padeda suprasti šią sudėtingą problemą.
Kas Yra Nerimas?
Nerimas yra natūrali reakcija į stresines situacijas, įvairius įvykius ir situacijas mūsų kasdieniame gyvenime. Kiekvienas turime daug įvairių atsakomybių, užduočių, problemų. Normalu, kad kartais jaučiame nerimą. Iš tiesų, net pozityvūs pokyčiai, tokie kaip kelionė, naujas darbas, gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti nerimą - ir visa tai yra normali gyvenimo dalis. Tačiau, kai nerimas tampa problema, kai jį jaučiame be priežasties arba jis tęsiasi ilgą laiką. Tai vadinama nerimo sutrikimu.
Nerimo Sutrikimų Tipai
Yra keletas nerimo sutrikimo tipų, įskaitant:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Tai nuolatinis nerimas ir jaudinimasis dėl begalės dalykų - sveikatos, finansų, nuolatinis jausmas, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo.
- Panikos sutrikimas: Pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jaučiami tokie simptomai kaip prakaitavimas, drebuliai, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas.
- Socialinio nerimo sutrikimas: Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Jie dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi, bijo būti atstumti.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti).
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
Nerimo Simptomai
Apėmus nerimui, gali imti dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas. Tačiau svarbu atsiminti, kad kartais jausti nerimą - sveika ir normalu.
Panikos priepuoliai:Nerimo priepuoliai gali pasireikšti įvairiai. Kai kuriems žmonėms užeina nerimo priepuoliai, jausmas lyg labai labai dėl kažko nerimauji, tada pradeda pykinti, skaudėti galvą, sukasi galva ir visa savijauta labai prasta. Kitiems nerimo priepuoliai dažniausiai pasireiškia naktį.
Esant panikos priepuoliui, gali pagilėti, pagreitėti kvėpavimas, ateiti panika ir mirties baimė, nes atrodydavo, kad kvepi, kvepi, bet tas kvėpavimas nieko neduoda, plaučiai deguonimi nesipildo ir tuoj uždusi. Tada reikia stengtis žūt būt palėtinti kvėpavimą, galvoti apie kažką kito, kad iš tos būsenos išeiti. Būdavo sunku, nes atrodo, kadangi įkvėpti neišeina, reikia kvėpuoti dažniau, bet iš tikrųjų juk kvėpuoji, nemiršti, tad turi save priversti kvėpuoti lėčiau.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Jeigu nerimas tęsiasi keletą savaičių, vargu ar tai panikos priepuolis, nes priepuolis paprastai užeina staiga ir tęsiasi palyginus neilgai.
Svarbu pastebėti, kokiu metu, po kokių įvykių nerimą jaučiate labiau. Gali būti, kad nerimas susijęs su skydliaukės problemomis. Užeinantis nerimas, pykinimas, padažnėjęs širdies ritmas, rankų drebėjimas gali būti skydliaukės problemų požymiai.
Nerimo Priežastys
Nors ir yra keletas nerimo sutrikimo tipų, dauguma jų atsiranda dėl panašių priežasčių. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą. Deja, nerimo dienos dėl to tik dažnėja.
Kaip Susidoroti Su Nerimu?
Yra keletas būdų, kaip suvaldyti nerimą:
- Stebėkite savo mintis: Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“
- Pakeiskite mintis: Nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeiskite labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys.
- Nevenkite situacijų: Dažnai norėdami išvengti nerimo, nustojame daryti dalykus ar būti tose situacijose, kurios gali išprovokuoti nerimo jausmą. Tačiau ilgainiui suprasime, kad nesijaučiame laimingi - apsistatėme save sienomis, nebedarome dalykų, kuriuos mėgome, o galiausiai net ir nesprendžiame pačios nerimo problemos.
- Atidėkite nerimą: Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui.
- Rūpinkitės savimi: Norint įveikti nerimą, privalome rūpintis savimi. Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą.
- Reguliariai sportuokite.
- Pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui. Leiskite pailsėti mintims.
- Stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį.
- Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės. Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.
Nerimo Gydymas
Nerimo sutrikimas yra lengvai gydomas. Dauguma žmonių, jaučiančių nerimą, jau po keleto (ar net mažiau) mėnesių, išmoksta sumažinti arba visiškai atsikratyti nerimo simptomų, nerimo dienos tampa vis retesnės.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Galimi gydymo būdai:
- Psichoterapija: Tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami.
- Grupinė terapija: Metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti.
- Šeimos psichoterapija: Padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
Nerimo Dienos Literatūroje ir Kine
"Nerimo Dienos" - Romano Apžvalga
Richardo Yateso romanas "Nerimo dienos" yra grožinės literatūros šedevras, pasak "Daily Telegraph", "geriausias kada nors parašytas romanas apie amerikietiškos svajonės mirtį". Knyga pasakoja apie Eiprilę ir Frenką Vylerių - jauną, iš pažiūros klestinčią porą su dviem vaikais, gyvenančią prestižiniame Konektikuto priemiestyje. Tačiau savimi pasitikinčių sėkmės kūdikių kaukės slepia nusivylimą, abu nesugeba jausti pasitenkinimo santykiais ir karjeromis. Frenkas įklimpęs gerai apmokamame, bet nuobodžiame tarnautojo darbe, Eiprilė - namų šeimininkė, gedinti nepavykusios aktorės karjeros.
Nusprendę išsiskirti iš vidutinybių, kurios tariamai juos supa, pora nutaria persikraustyti į Prancūziją, kur neabejotinai galės išreikšti savo meniškas sielas, nevaržomi juos supančios vartotojiškos visumenės reikalavimų. Tačiau kai santuoka virsta nesibaigiančiu priekabių, pavydo ir kaltinimų ratu, kelionei ir svajonėms apie saviraišką iškyla pavojus.
Įžvalgi, jaudinanti ir neretai komiška R. Yateso proza audžia nuostabų laikmečio portretą ir su neblėstančiu aktualumu bei erudicija atskleidžia, kokia yra mūsų sudužusių vilčių ir svajonių kaina.
2009-aisiais kino ekranuose pasirodo Samo Mendeso režisuotas to paties pavadinimo filmas, kuriame pagrindinius romano herojus įkūnijo Leonardas DiCaprio ir Kate Winslet.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Virginijos Kligytės Knyga "Nerimo Dienos"
Tiems, kuriems patinka lietuvių literatūra, tikrai gali patikti Virginija Kligytė knyga "Nerimo dienos". Trys kompozitoriaus Algimanto Bražinsko gyvenimo dienos. Apybraižoje atskleidžiamas sudėtingas menininko gyvenimas. Skurdi pokario jaunystė ir pirmoji sėkmė, svaiginantis kūrybos džiaugsmas ir nevilties kupina tyla. Kūrybinė kompozitoriaus A.
Jonathan Haidt Knyga
Perklausiau originalo kalba vos tik pasirodė, ir skaičiavau dienas, kada ji bus išleista lietuviškai. Problema, apie kurią kalba autorius yra labai opi, situacija tik blogėja ir dar ilgai blogės. Bet mes galime ją suvaldyti. Manau, kad knygą perskaityti ar perklausyti yra tiesiog būtina.
Knygoje pateikiami šokiruojantys faktai: 2010-2015 metais psichikos sveikatos problemos tarp jaunimo išaugo iki neregėtų aukštumų. Nerimo, depresijos ir savęs žalojimo atvejų skaičius tarp paauglių padvigubėjo.
Socialiniai tinklai, algoritmai ir skaitmeninės platformos tikslingai kuriamos taip, kad užkabintų jaunus žmones ir kuo ilgiau nepaleistų. Jie įtraukia, skatina lygintis su kitais, daro spaudimą būti „tobulais“ ir visą laiką ieškoti pritarimo bei pripažinimo.
Knygos autorius Jonathan Haidt - socialinės psichologijos daktaras. Jis domisi ir tyrinėja moralinę ir politinę psichologiją. Ši knyga - ne pirmas jo bestseleris, tačiau kol kas tikrai didžiausias, nes po jos pasirodymo praėjusiais metais vyksta tikras sujudimas - bent kiek matosi stebint medijas iš toliau. Tikiuosi, kad jis prasidės ir Lietuvoje.
Nerimas Šiuolaikiniame Pasaulyje
Amerikiečių psichologas Jonathan Haidt knygoje pirmiausia kreipiasi į tėvus, perspėdamas apie tai, kad kiekviena nauja karta vis labiau grimzta į nerimą, negali susikaupti, vaikai tampa vis labiau vienišesni ir visa tai turi rimtų padarinių jų psichikos sveikatai. Tai nepatogi knyga, nes ji perspėja, kad neveikia populiarėjanti strategija, kai vis daugėja „tėvų sraigtasparnių“, kurie nusprendė būti superherojais ir gyventi ne tik savo, bet ir savo vaikų gyvenimus. Tokia globa nėra veiksmingas vaistas, bet veikiau tik dar labiau gilina problemas.
Nevalia paprasčiausiai laukti ir galvoti, kad viskas susitvarkys savaime. Tam nėra jokių prielaidų. Klaida pereiti prie puolimo prieš vaikus. Tačiau faktas, kad jiems reikia padėti ir turime prisiminti disciplinos, kaip skaitmeninės higienos, svarbą. Tai nepatiks vaikams. Nebus paprasta apginti disciplinos poreikį, reikės keistis patiems suaugusiems. Svarbiausias pokytis - auginti erdvė žaidimui gyvenime. Idant galėtume puoselėti alternatyvą virtualioms platformoms, turime surpasti, ką jos siūlo ir kuo pavojingos yra. Pavyzdžiui, jos verčia jaunus žmones tapti savo paties, kaip „prekės ženklo“ vadybininku. Tai reiškia, kad visa veikla įgauna strateginį pobūdį. Gyvenimas tampa darbas, kurio tikslas kuo labiau patikti kitiems žmonėms.
Neurologai, psichologai, sociologai sutaria, kad XI amžiuje susiduriame su vis stiprėjančia vaikų ir jaunuolių psichinės sveikatos krizės epidemija. Haidto įsitikinimu, egzistuoja nepaneigiamas ryšys tarp šios tendencijos ir išmaniųjų telefonų įsigalėjimo jaunų žmonių gyvenime.
Skaitmeninė Higiena
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje įvyksta radikalus posūkis, kuris vis dar susilaukia per mažai dėmesio - perėjimas nuo „vaikystės su žaidimais“ prie „vaikystės su telefonu.“ Didžiausias paradoksas yra tai, kad tėvai tiek įsibaimino dėl to, kad pasaulis yra labai nesaugi vieta, kad pradėjo itin saugoti, riboti kontaktus su realia aplinka. Natūralu, kad vaikai buvo net pastūmėti link virtualaus pasaulio, kuris iš tiesų nepalyginamai pavojingesnis.
Haidtas pasiūlo receptus. Jis įsitikinęs, kad turime veiktis neatidėliodami ir ryžtingai. Tačiau jis puikiai supranta, kad yra dvi monetos pusės: ribojant vaikų laiką virtualiame pasaulyje, būtinai turime padėti jiems kurti žaidimų erdvė tikrovėje. Mokyklos be telefonų. Ar šie pasiūlymai turi šansą dabarties pasaulyje? Nežinau. Tačiau Haidtas pateikia pakankamai argumentų ir duomenų, kad tai, ką jis siūlo, nėra įgeidis, bet būtinybė.
Pasak autoriaus, jis nėra naivus ir supranta, kad keisti dabartines tendencijas labai sunku, tačiau siūlo bent žengti pirmuosius žingsnius: tėvai turi pradėti apie tai kalbėtis tiek su vaikais, tiek su kitais tėvais, tėvai turi pradėti vienytis, nes dabartinėje situacijoje labai reikia jausti vienas kito paliakymą, taip pat itin svarbu dalintis tikra informacija.
Atsiliepimai apie Pagalbą Esant Nerimui
Konsultacijos suteikė didesnio pasitikėjimo savimi, kas tikrai labai padeda sprendžiant įvairias problemas ir iššūkius darbe. - 28 m.
Pagaliau atradau savyje vidinės ramybės, kurios jau senai nejaučiau. Tai stipriai padėjo nurimti ir susitvarkyti su stresu. - 30 m.
Daugiau koncentruojuosi į dabartį - išmokau būti čia ir dabar. Pavyksta ne visada, bet bent jau žinau ką daryti, kai „įsisvajoju“ . - 26 m.
tags: #nerimo #dienos #atsiliepimai