Nerimo Matavimo Indeksų Klausimynai: Apžvalga

Įvadas

Psichikos sveikatos srityje tikslus ir patikimas nerimo įvertinimas yra itin svarbus. Nerimo matavimo indeksų klausimynai yra vieni iš pagrindinių įrankių, naudojamų klinikiniuose tyrimuose ir kasdienėje praktikoje. Šie klausimynai padeda objektyviai įvertinti nerimo lygį, jo intensyvumą ir pobūdį, leidžiant specialistams tiksliau diagnozuoti, planuoti gydymą ir stebėti terapijos efektyvumą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius nerimo matavimo indeksų klausimynus, jų taikymo sritis ir svarbą psichikos sveikatos priežiūroje.

Anamnezės ir Psichikos Būsenos Modelis

Klinikiniame tyrime svarbu surinkti išsamią anamnezę ir įvertinti paciento psichikos būseną. Anamnezė apima tiek subjektyvią, tiek objektyvią informaciją, o psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime.

Subjektyvi Anamnezė

Subjektyvi anamnezė apima paciento nusiskundimus, šeimos anamnezę ir gyvenimo anamnezę.

• Nusiskundimai: Jų pobūdis, intensyvumas ir kitos ypatybės.
• Šeimos Anamnezė: Informacija apie psichikos ligas šeimoje.
• Gyvenimo Anamnezė:
  • Paciento gimimo ypatumai.
  • Simptomai vaikystėje.
  • Ikimokyklinis amžius: ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai.
  • Mokyklinis amžius: adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais.
  • Karinė tarnyba.
  • Lytinio gyvenimo ypatumai.
  • Vedybinis gyvenimas, duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais.
  • Žalingi įpročiai.
  • Kitos ligos (ne psichikos).
• Ligos (Paūmėjimo) Anamnezė:
  • Pradžia.
  • Veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą.
  • Darbas, savijauta, elgesys.
  • Somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai.
  • Nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai.
  • Elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją.
  • Savižudiškos ir žudikiškos tendencijos.
  • Iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.
• Asmenybė iki Susergant:
  • Santykiai su draugais ir pažįstamais, bendravimo ypatumai.
  • Elgesys kolektyve.
  • Ekstraversinės, intraversinės tendencijos.
  • Požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos.
  • Intelekto aktyvumas, interesai.
  • Nuotaikos.
  • Charakteris.
  • Pažiūros.
  • Požiūris į save.
  • Fantazijos.

Objektyvi Anamnezė

Objektyvi anamnezė apima paciento išvaizdą, laikyseną, judesius, bendravimą ir elgesį. Taip pat svarbu įvertinti paciento sąmonę, suvokimą, mąstymą, atmintį, emocijas ir nuotaiką.

• Išvaizda: Ar atitinka metus, socialinę padėtį.
• Laikysena ir Judesiai.
• Bendravimas ir Elgesys: Ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, taip pat požiūris į gydytoją.
• Sąmonė.
• Suvokimas.
• Mąstymas: Kliedesiai.
• Atmintis.
• Emocijos ir Nuotaika: Sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija). Nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija. Santykiai su artimaisiais.
• Valia.
• Dėmesys: Pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėnesius).
• Potraukiai.
• Intelektas.
• Kritiškumas.

Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.

Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime

Psichikos Sutrikimų Klasifikacija

Psichikos sutrikimų klasifikacija - tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. 1980 m. išleista DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostikos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos kriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie: ateorinis, aprašomasis principas, diagnostikos kriterijai ir daugiaašė ligonio būklės įvertinimo sistema.

Ateorinis principas reiškia tai, kad ši klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija. Aprašomasis principas atspindi tai, kad šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai. Kita DSM savybė - griežti specifiniai kiekvieno sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingiems gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę. Trečias DSM bruožas - daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas. V ašis - bendro adaptacijos lygio įvertis. DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.

Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d’Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948 m. buvo įkurta PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius. Svarbiausias TLK tikslas - užtikrinti sėkmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma.

TLK-10 pasirodė 1992 m. TLK-10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje - ligų klasifikacija, t. y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas - triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas. TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais: statistinis, skirtas kancelairiniam darbui; „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, jis skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė; moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus; vėliausiai pasirodė supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.

TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės

Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį: F0 - organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, F1 - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, F2 - šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai, F3 - nuotaikos sutrikimai, F4 - neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, F5 - elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais, F6 - suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai, F7 - protinis atsilikimas, F8 - psichologinės raidos sutrikimas, F9 - elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje; trečiasis - poskyrio skirsnį, t. y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9 - nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklas vartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.

Struktūruoti Diagnostikos Interviu

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI - tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t. y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti, t. y. žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas ir kt. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais.

Projekciniai Testai

Jie sukurti remiantis projekcijos principu - manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs - taip apeinami gynybos mechanizmai.

Rorschacho Testas

Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes - tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausiama „Kas tai? Ką jums primena šios dėmės?“ Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.

Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas

• Pagal Lokalizaciją: Dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus - mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą ir kt.
• Pagal Determinantes: Veiksnius, lemiančius atsakymo turinį - dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas ir kt. - galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą ir kt.
• Atsakymų Turinys: Skirstomas į įvairias kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra ir kt.

Piešimo Testai

Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti.

Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes - prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, socialinių kontaktų ypatumus ir kt.

Objektyvūs Testai

Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.

MMPI (Minesotos Daugiafazis Asmenybės Inventorius)

Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. Lietuvoje naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su socialinėmis normomis. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia socialinių kontaktų. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar pan. požymis.

Ketelio Testas

Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone, charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai - charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.

Intelekto Testai

Lietuvoje dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, taip pat projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas - tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas - tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyrimo metodų. Jį sudaro 11 subtestų. Tai yra progresinio sunkumo testas. Skirtas mąstymo logiškumui tirti.

Dėmesio Testai

Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama - šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.

Apibendrinimo ir Asociacijų Testai

Naudojamos 2jop tipo užduotys - gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija.

Neuropsichologiniai Testai

Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinestetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.

Laboratoriniai Tyrimai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Laboratoriniai tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes kartais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti.

Nors specifinių tyrimų ir nėra, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.

Neurofiziologiniai Tyrimai

Elektroencefalografija (EEG)

Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.

Neurovizualizaciniai Tyrimai

Kompiuterinė Tomografija (KT)

Tai metodas pagrįstas rentgeno spinduliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.

Branduolinis Magnetinis Rezonansas (BMR)

Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.

Pozitronų Emisijos Tomografija (PET)

Pagrindinis šio metodo tikslas - ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių.

• Energetinio Metabolizmo Matavimo Metodas: Paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Dažniausiai naudojami du būdai. Pirmas - radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį.
• Baltymų Sintezės Greičio Matavimas: Jo metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas. Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus.
• Neuroreceptorių Tyrimas: Šis metodas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.

Emocinio Intelekto Matavimas

Emocinis intelektas gali būti matuojamas Emocijų vertinimo skale („The Assessing Emotions Scale“, kurią sukūrė Schutte N.S., Malouff J.M., ir Bhullar N., 2009). Ši skalė dar vadinama savęs įvertinimo, emocinio intelekto testu arba „Schutte test“ - emocinio intelekto testu. Ši skalė grindžiama Salovey and Mayers originaliu emocinio intelekto modeliu. Klausimyną sudaro 33 klausimai, kurie yra padalinti į 4 subskales.

• Emocijų Suvokimas (klausimai 5, 9, 15, 18, 19, 22, 25, 29, 32, 33) - tai gebėjimas aptikti ir „iššifruoti“ emocijas, kurios yra veiduose, paveiksluose, balsuose, kultūriniuose artefaktuose, taip pat ir savyje.
• Emocijų Panaudojimas (klausimai 6, 7, 8, 17, 20, 27) - tai gebėjimas, kuris skirtas panaudoti emocijas tam, kad palengvintų įvairias kognityvines veiklas, tokias kaip mąstymas ar problemų sprendimas.

Bendra balų suma gali svyruoti nuo 33 iki 165 (iš jų 5, 28 ir 33 klausimų atsakymų variantai yra apversti). Kiekvieno emocinio intelekto komponento įverčio vidutinė vertė apskaičiuojama kaip teiginių įverčių suma padalinta iš komponentą atspindinčių teiginių skaičiaus.

Skausmo Intensyvumo Skalės

Pasaulyje yra plačiai naudojamos kelios skausmo intensyvumo skalių rūšys. Šių skalių naudojimas oficialiai patvirtintas ir Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-608. Juo buvo papildytas 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr.

Skausmo intensyvumui vertinti gali būti naudojamos įvairios skausmo skalės. Viena iš plačiausiai naudojamų - Verbalinė skausmo skalė. Taip pat skausmas gali būti vertinamas 5 balų sistema - Žodine aprašomąja skale (angl. Word descriptor scale). Jei dėl tam tikrų priežasčių šią skalę naudoti sunku ar negalima, siūloma naudoti Vizualinių analogų skalę skausmui (angl. Visual Analog Scales (VAS) for pain) (pavaizduota linija su skaičiais nuo 1 iki 10, išdėliotais iš kairės į dešinę. Skaičiai atitinka skausmo intensyvumą, kurie didėja į dešinę per visą skalę. Todėl skaičius 0 reiškia, kad visiškai neskauda, o 10 - nepakeliamą, patį intensyviausią skausmą), arba grafinę „veidukų“ skausmo skalę (pateikiama keletas veido išraiškų, iš kurių pacientas pasirenka vieną, labiausiai atitinkančią dabartinę jo skausmo būseną. Kiekvienas veidukas turi savo skaičių, kuris nurodo skausmo intensyvumą.

Modifikuotas Keitel Indeksas

Modifikuotu Keitel indeksu vertinama arba viršutinių, arba apatinių galūnių funkcija. Maksimalus apatinių galūnių modifikuotas Keitel indeksas - 45 balai. Atliekama po 12 užduočių, skirtų apatinėms galūnėms. Apatinių galūnių funkcijai įvertinti skirtos tokios užduotys: atsisėsti lovoje iš gulimos padėties; gulint ant nugaros plačiai praskėsti kojas; atsistoti nuo kėdės; 15 s. stovėti ant pirštų; tiesiai stovėti ant kulnų; pilnai atsitūpti; išorinė klubo sąnario rotacija, vienos kojos kulną pastatyti ant kitos kojos, pėdų ašių kampas 90 laipsnių; 15 s.

Funkcinis Judėjimo Testas Apatinėms Galūnėms (W.)

Stovėti ant pirštų galų (15 sek. Šlaunies sukimas į išorę. Stovint 1 m. 3 - 7 sek. 2 - 14 sek. 1 - daugiau kaip 14 sek.

tags: #nerimo #matavimo #indekso #klausimynas