Įvadas
Depresija yra sudėtinga būklė, kuri paveikia ne tik emocinę, bet ir fizinę žmogaus savijautą. Ši liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie imituoja somatinių ligų požymius, todėl ją sunku atskirti nuo tokių ligų kaip cukrinis diabetas, onkologinės ligos, lėtinio nuovargio sindromas, vitaminų trūkumas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ar kvėpavimo sistemos sutrikimai. Kartais pacientas gali sirgti ir somatine liga, ir depresija vienu metu. Siekiant tiksliai atskirti somatines ligas nuo depresijos, svarbu atsižvelgti į ligos istoriją, klinikinių ir laboratorinių tyrimų rezultatus, taip pat į paciento gyvenimo būdą ir socialinę elgseną.
Depresijos Epidemiologija
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija bent kartą gyvenime gali būti diagnozuota 5-30 % žmonių. Sunkią depresiją patiria 1-2 % žmonių. Šis sutrikimas dažniau nustatomas moterims. PSO teigia, kad depresija yra viena iš pagrindinių priežasčių, bloginančių žmonių gyvenimo kokybę. Prognozuojama, kad depresija taps antra pagal dažnumą priežastimi, kuri labiausiai veiks žmonių savijautą, lems socialinę ir emocinę degradaciją bei atskirtį, bus neįgalumo priežastis. Dėl šios priežasties didės sveikatos sistemos išlaidos depresijai gydyti, nedarbingumas ir mažės bendrasis vidaus produktas.
Lietuvoje tikslus depresijos paplitimas nėra žinomas. Lietuvos valstybinio psichikos sveikatos centro statistikos duomenimis, 2005 m. nuotaikos sutrikimai pirmą kartą buvo nustatyti 1 911 šalies gyventojų. Bendras nuotaikos sutrikimų skaičius 2004 m. pabaigoje buvo 22 435, o 2005 m. pabaigoje - 22 645. Moterys tarp jų sudarė atitinkamai 79,3 ir 79,2 proc. Šie statistiniai duomenys rodo, kad depresija yra rimta Lietuvos sveikatos sistemos problema, kuri dažnai gydoma netinkamai.
Depresijos Etiologija
Genetinis polinkis yra vienas iš rizikos veiksnių, nes depresija dažniau pasitaiko tarp pirmos eilės giminaičių ir identiškų dvynių. Todėl, vertinant depresijos riziką, svarbu atsižvelgti į šeimos anamnezę. Esant depresijai, pakinta neuromediatorių kiekis ir sutrinka cholinerginių, katelocholaminerginių (noradrenerginių ar dopaminerginių) ir serotaninerginių sinapsių veikla. Taip pat sutrinka neuroendokrininė reguliacija pagumburio-hipofizės-antinksčių ir pagumburio-hipofizės-skydliaukės hormonų apykaitos grandyse.
Psichologiniai ir socialiniai veiksniai, ypač išsiskyrimai ir netektys, taip pat įvardijami kaip rizikos veiksniai. Moterys turi didesnį polinkį sirgti depresija, tačiau pagrįstų šios priežasties paaiškinimų nėra. Spėjama, kad moterys turi didesnį kiekį monoaminoksidazės, aktyvesnius hormonų svyravimus, susijusius su menstruacijomis ir menopauze, bei dažnesnius skydliaukės funkcijos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Depresijos ir Somatinių Ligos Ryšys
Depresija gali padidinti lėtinių fizinių negalavimų išgyvenimus. Tyrimai rodo, kad paūmėjus somatinei ligai ar depresijai, sunkėja gretutinės ligos simptomai arba paciento subjektyvus jų vertinimas. Buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar depresija yra blogesnės prognozės išeitis sergant miokardo infarktu, širdies vainikinių arterijų liga, insultu, širdies nepakankamumu, cukriniu diabetu ar ŽIV/AIDS. Hipotezė teigia, kad depresija sukelia arba sunkina lėtines fizines ligas, o tinkamas depresijos gydymas medikamentais ir psichoterapija turėtų pagerinti lėtinės ligos eigą.
Tyrimai patvirtino, kad lėtinės ligos gali sukelti depresijos paūmėjimą ir lemti blogesnę didžiosios depresijos prognozę. Įrodytas ryšys tarp depresijos, širdies ir kraujagyslių ligų bei galvos smegenų insulto. Depresija nustatoma 1 iš 5 sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos liga ambulatorinių pacientų, o stacionarizuotų pacientų sergamumo depresija dažnis yra didesnis. Depresija lemia didesnį stacionarinių ligonių mirštamumą ir du kartus didina riziką susirgti miokardo infarktu. Taip pat depresija didina mirštamumą pacientų, sergančių cukriniu diabetu, galbūt dėl abejingumo savo sveikatai, gydytojų nurodymų nesilaikymo ir profilaktikos rekomendacijų ignoravimo.
Paciento Kreipimasis į Šeimos Gydytoją
Sergantys depresija žmonės dažniausiai kreipiasi į šeimos gydytoją, skųsdamiesi somatiniais simptomais. Apie 20 % šių pacientų turi psichologinių problemų. Gydytoją gali klaidinti įvairūs simptomai, kurie verčia ieškoti somatinės ligos. Svarbu atsiminti, kad somatinės ligos ir farmakologinių medžiagų poveikis gali būti organinio nuotaikos sindromo priežastis.
Nustatyti depresijos pagrindinius simptomus galima užduodant klausimus apie nuotaiką ir malonumo jausmą. Teigiamas atsakymas rodo, kad reikia toliau klausinėti apie kitus depresijos simptomus. Gali būti naudojami ir depresijos diagnostikos testai: PRIMEMD, M.I.N.I., Hamiltono, MADRAS, Zungo ir kt.
Depresijos Klinika
Dažniausiai minimi depresijos simptomai yra susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi, kaltės ir menkavertiškumo jausmas, sutrikęs miego režimas ir sumažėjęs apetitas. Pacientai praranda pasitenkinimą veikla, jaučia nuolatinį nuovargį. Dažni atvejai, kai pacientai mąsto apie mirtį ar savižudybę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visada ligonis skundžiasi liūdesiu, jis gali būti irzlus, dirglus ir skųstis somatiniais simptomais, ypač senyvo amžiaus pacientams. Vienas dažnesnių somatinių simptomų, būdingų depresijai, yra skausmas. Depresija nustatoma 50 % pacientų, kuriems yra lėtinio skausmo sindromas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Komplikacijos
Depresija sergantys žmonės mažai rūpinasi savimi, būna neatidūs, todėl toks elgesys gali kelti žalą jiems patiems. Šie pacientai neretai nevalgo, neišgeria paskirtų vaistų, dėl to krinta svoris, gali komplikuotis gretutinės ligos. Jiems gali būti sutrikęs miego-būdravimo ritmas, jie gali jaustis mieguisti ir dėl to patekti į nelaimingas situacijas. Sunkiausia depresijos komplikacija yra savižudybė. Norint ją išsiaiškinti, reikia kryptingai užduoti klausimus apie jausmus, neviltį, mintis apie mirtį ir savižudybę.
Nerimas ir Galvos Skausmas
Nervų sistema yra sudėtingas organizmo mechanizmas, kuriam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Dažnas įtampos, streso ir nerimo palydovas yra galvos skausmas. Psichosomatinis galvos skausmas dažnai atspindi kūne užgniaužtas emocijas ir įtampą.
Stresas yra normali organizmo reakcija į sudėtingas ir bauginančias situacijas, tačiau užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Rytinis galvos skausmas gali būti susijęs su miego apnėja, griežimu dantimis, prastu miegu, per dideliu nuskausminamųjų vartojimu arba tam tikrų maisto produktų ar gėrimų vartojimu.
Galvos skausmo lokalizacija gali padėti nustatyti galimas priežastis. Skausmas užpakalinėje galvos dalyje gali būti susijęs su hipertenzija, meningitu ar subarachnoidiniu kraujavimu. Skausmas galvos priekyje būdingas migrenai ir klasteriniam galvos skausmui. Skausmas viršugalvyje gali būti susijęs su pleištinio sinuso uždegimu. Skausmas smilkiniuose būdingas įtampos sukeltam galvos skausmui.
Nerimas yra labai paplitusi emocija, kurią patiria kiekvienas ištiktasis streso. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Pacientams, kuriems yra nerimo sutrikimų, gali būti psichologinių ar somatinių nerimo simptomų. Kraštutinės nerimo būsenos metu gali pasireikšti daug somatinių simptomų. Kraštutinė nerimo būsena vadinama panikos priepuoliu.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Ryšys Tarp Psichikos ir Fizinės Sveikatos
Dažnas streso, įtampos, didelio psichologinio ir darbinio krūvio bei problemų sudėtingumo, psichosomatinių ir kitų psichikos būklių palydovas yra galvos skausmas. Kartu su nemiga ir dirglumu jis dažnai pasireiškia įvairių organinių, neurozinių ir afektinių psichikos sutrikimų sudėtyje. Galvos skausmas gali būti pirminis arba antrinis. Didesnioji dalis galvos skausmo yra psichosomatinės kilmės.
Po psichologinių traumų gali išsivystyti įvairių sutrikimų: adaptacijos sutrikimas, ūmi stresinė reakcija, kai kurie disociaciniai sutrikimai, kai kurie depresiniai sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, ilgalaikiai asmenybės pakitimai po katastrofos išgyvenimo ir kt.
Nerimo Sutrikimai
Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją skiriami fobiniai nerimo sutrikimai, kiti nerimo sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas ir adaptacijos sutrikimai.
tags: #nerimo #rysys #su #somatniais