Nerimo Sutrikimas Vaikystėje: Simptomai, Priežastys ir Gydymo Būdai

Įžanga: Kas Yra Nerimas?

Nerimas - emocija, kuriai būdingas grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Tai neišvengiama ir reikalinga emocija, padedanti išgyventi, numatyti pavojus, skatinanti pasiruošti įveikti sunkumus, kliūtis, išvengti itin pavojingų dalykų. Tačiau jei nerimas pernelyg dažnas ar itin intensyvus, gali kilti sveikatos problemų, sutrikti miegas, atsirasti sunkumų socialiniuose santykiuose, darbuose, moksluose. Dėl intensyvaus nerimo dažnai kyla noras vengti situacijų, kurios būtinos svarbiausiems tikslams siekti, palaikyti pasitikėjimą savimi, patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Nerimo Sutrikimai: Apibrėžimas ir Tipai

Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių.

Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių (darbo, sveikatos, santykių). Žmonės, kuriems yra generalizuoto nerimo simptomų dažnai tarsi laukia kažkokios katastrofos ir negali sustoti nerimauti dėl savo sveikatos pinigų, šeimos, darbo ar mokslų. Tipiškai toks nerimas yra nelabai realistiškas ar neatitinka esamos situacijos. Sutrikimą turintis žmogus taip nuolat nerimauja, kad įprasti kasdieniai dalykai tampa nuolatinio pergyvenimo ir baimės šaltiniu. Dažniausiai šis sutrikimas prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir dažniau pasireiškia vyrams nei moterims.
• Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais. Panikos sutrikimas pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuoliai kyla staiga ir trunka gana trumpai, bet yra linkę kartotis ir paprastai sukelia didelį diskomfortą, apriboja gyvenimo kokybę - pradedama vengti tam tikrų situacijų, kuriose, kaip tikimės, gali pasikartoti panikos priepuolis.
• Socialinis nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Lengvais atvejais socialinė fobija gali praeiti savaime, o sunkesniais - vystosi panikos priepuoliai, žmogus gali pradėti visko vengti iki darbingumo ir prisitaikymo visuomenėje pablogėjimo bei visiškos socialinės izoliacijos. Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.
• Specifinės fobijos - stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz:. aukščio, vorų, skrydžių). Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti. Obsesijomis, arba įkyrybėmis, vadinamos mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba. Kompulsijomis vadinami tokie paciento veiksmai, kurie nuolat ir stereotipiškai kartojami, kartais tampa ištisais ritualais, tačiau neturi realios prasmės.
• Potrauminio streso sutrikimas - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.

Nerimo Simptomai ir Požymiai

Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.

Fiziniai Simptomai

• Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija).
• Kvėpavimo sutrikimai - dusulys, hiperventiliacija.
• Prakaitavimas, drebulys.
• Raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai.
• Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas.
• Galvos svaigimas, alpimo jausmas.
• Šaltkrėtis arba karščio bangos.
• Kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide).
• Pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis.
• Sunkumai susikoncentruoti, dėmesio sutrikimai.

Emociniai Simptomai

• Įtampa.
• Nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“.
• Sunkumai atsipalaiduoti.

Kognityviniai Simptomai

• Susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus.
• Katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi).
• Savo galimybių išspręsti ar atlaikyti sunkumus, susidoroti su nesėkmėmis nuvertinimas.
• Galimybių sulaukti reikiamos pagalbos iš aplinkos nuvertinimas arba nepagalvojimas apie tai.

Elgesio Simptomai

• Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų kratymas.
• Tam tikrų objektų, situacijų ar vietų, kurios sukelia nerimą, vengimas.
• Įvairūs atidėliojimai.
• Padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, gali būti ritualizuotas elgesys, tikrinimai (pvz:. ar užrakintos durys, išjungta viryklė).
• Kitas saugumo siekiantis elgesys (pvz:. vaistinėlės visur nešiojimąsis, ėjimas kur nors tik su kitu žmogumi, tyrinėjimas, kur yra avariniai išėjimai, tualetai, gesintuvai).

Nerimo Sutrikimai Vaikams

Vaikų nerimo sutrikimai - tai nuolatinis, intensyvus nerimas, kuris trukdo kasdieniam funkcionavimui ir viršija įprastus vaiko raidos etapus. Vaikų nerimo sutrikimai gali trikdyti socialinių įgūdžių formavimąsi ir paveikti esminius raidos procesus, susijusius su socialine kompetencija. Nerimą patiriantys vaikai dažniau reaguoja į neigiamus emocinius signalus, ypač pykčio išraiškas, todėl jiems sunku kurti santykius su bendraamžiais. Vengimo elgesys trukdo įgyti svarbių patirčių, reikalingų socialinių įgūdžių vystymuisi. Nerimas išbalansuoja kognityvinius išteklius, todėl vaikai sunkiau dalyvauja mokymosi veikloje ir bendradarbiauja.

Taip pat skaitykite: Nerimo sutrikimų gydymas vaikams

Vaikų nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiais simptomais, apimančiais emocinę, fizinę, elgesio ir kognityvinę sritis. Fiziniai požymiai: drebulys, kvėpavimo sutrikimai, virškinimo problemos, galvos skausmas, prakaitavimas ir padažnėjęs širdies plakimas.

Pagal 29-ių tyrimų metaanalizę, paskelbtą 2022 m. Amerikos žurnale „JAMA Pediatrics“, po koronaviruso pandemijos planetoje su nerimo simptomais kovoja (lyginant su 2012 m. duomenimis) beveik dvigubai daugiau - net 20,5 proc. - vaikų ir paauglių.

Agnė Karaliūtė, klinikinės vaikų psichologijos magistrą baigė Kembridžo ARU universitete, teigia, kad nerimas yra natūraliai kylanti organizmo reakcija į gresiančią nelaimę dėl konkrečios arba įsivaizduojamos baimės.

Kaip atpažinti vaikų nerimo sutrikimą? Pasak A. Karaliūtės, dažniausi nerimo sutrikimo simptomai: nuolatos pasikartojantis nerimastingas vaiko elgesys (greitas išgąstis, dažnas verksmas, pyktis), prasta miego kokybė, sunkus prabudimas, taip pat galvos, pilvo skausmai (somatiniai simptomai). Mažyliai dažnai patiria atsiskyrimo nerimą, kai nenori eiti į darželį, labai skausmingai atsisveikina su tėvais, ilgai verkia. Dažnai vaikai turi stiprią gamtos stichijų ar reiškinių, socialinių situacijų baimę, sudėtingą požiūrį į aplinkinius, tarpusavio bendravimo sunkumų, nesėkmės ar suklydimo baimę, stipriai išreikštą pavydą kitiems. Neretai vaikų nerimavimą paveikia ir socialiniai tinklai. Jeigu paauglys turi generalizuotą nerimo sutrikimą, jis jaudinasi dėl pačių įvairiausių dalykų (pažymių, šeimos, draugų, laisvalaikio). Tokie vaikai yra pernelyg griežti sau, siekiantys tobulumo. Dabar dažnai girdima ir apie vaikų patiriamas panikos atakas. Jei nerimas jaučiamas ilgą laiką ir nėra žinoma, dėl ko, tokia būsena gali sukelti panikos atakas. Tačiau jos gali įvykti dėl begalės skirtingų priežasčių - tai nebūtinai yra tik nerimo pasekmė. Panikos atakos metu tam tikri sensoriniai veiksniai paveikia elgesį, norisi pabėgti nuo nepalankios situacijos, nepavyksta valdytis, greitai plaka širdis, prakaituoja delnai ir t. Jeigu panikos priepuoliai kartojasi 2-3 kartus per mėnesį, vertėtų reaguoti į šią situaciją rimtai.

Nerimo Priežastys

Dažniausiai yra gana sunku nustatyti tikslią priežastį, nes nerimo sutrikimo atsiradimui įtakos gali daryti daug faktorių. Pastebima, kad sutrikimas neretai pasikartoja skirtingose kartose, todėl yra prielaidų, kad čia svarbūs genetiniai veiksmai. Labai svarbus veiksnys yra ir įvairios traumos, stresą keliančios situacijos ir įvykiai. Pavyzdžiui - smurtas, mylimų žmonių netektys, skyrybos, darbo netekimas, mokyklos keitimas. Taip pat yra pastebima, kad alkoholis, kofeinas, nikotinas - taip pat gali turėti įtakos sutrikimo atsiradimui arba jau turimo sutrikimo paaštrėjimui. Kitaip tariant - net tokie produktai kaip kola, kava ar šokoladas - gali turėti neigiamos įtakos. Vaikų nerimo sutrikimai atsiranda dėl kelių sąveikaujančių veiksnių: genetinio polinkio, aplinkos stresorių, psichologinių mechanizmų ir sociokultūrinės įtakos. Vaikai, kurių šeimoje yra buvę nerimo sutrikimų, turi didesnę riziką.

Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime

Nerimo Sutrikimų Gydymas

Net ir taikant gydymą, nerimo sutrikimo simptomai retkarčiais gali sugrįžti. Pagrindiniai gydymo būdai - psichoterapija ir gydymas vaistais. Medikamentinis gydymas paprastai efektą duoda gana greitai, tačiau siekiant, kad priepuoliai nepasikartotų - jis gali užtrukti iki pusės metų. Tuo tarpu, jeigu gydoma tik psichoterapija - gali prireikti nuo mėnesio iki metų kol būklė pastebimai pagerės. Generalizuoto nerimo sutrikimo (GNS) gydymas yra kompleksinis, nes jis apima tiek psichoterapiją, tiek medikamentinį gydymą, taip pat gyvenimo būdo pokyčius. Gydymo tikslas - sumažinti nuolatinį nerimą ir įtampą bei pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę.

Psichologinis gydymas (psichoterapija)

Psichoterapija yra vienas iš pagrindinių ir efektyviausių nerimo sutrikimų gydymo metodų. Ji padeda suprasti nerimo priežastis, išmokti valdyti simptomus ir keisti mąstymo bei elgesio modelius, kurie palaiko nerimą. Dažniausios psichoterapijos kryptys nerimo sutrikimams gydyti:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda keisti klaidingus įsitikinimus ir nerimą palaikantį elgesį. Viena efektyviausių yra kognityvinė elgesio terapija. Jos metu tyrinėjami nerimo kylimo ir palaikymo mechanizmai, mokomasi atskirti realias hipotetines mintis ir pagal tai pasirinkti elgesio strategijas. Taip pat gali būti aptariami ir keičiami nerimavimą palaikantys įsitikinimai. Taikomos ekspozicijos, daromi elgesio eksperimentai, mokomasi problemų sprendimo įgūdžių.
• Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (PĮT): padeda priimti nerimą kaip natūralų reiškinį, mažinti minčių poveikį atsiejant jas nuo realybės.
• Dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) metodai: padeda stebėti mintis ir emocijas jų neslopinant.
• Psichodinaminė terapija: padeda atskleisti gilesnes nerimo priežastis, kilusias iš nesąmoningų konfliktų, vaikystės patirčių, skatina adaptyvesnes emocines išraiškas.
• Egzistencinė terapija.

Terapija paprastai vyksta esant reguliarioms sesijoms kartą per savaitę arba dažniau ir gali trukti nuo 10 sesijų iki kelių metų, priklausomai nuo problemų sunkumo, kompleksiškumo, išsikeltų tikslų, eigoje kylančių trikdžių.

Farmakologinis gydymas (vaistai)

Tai viena iš gydymo strategijų, dažniausiai taikoma kartu su psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiais. Vaistai padeda sušvelninti nerimo simptomus, pagerinti žmogaus savijautą. Dėl nerimo sutrikimų gydymo vaistas reikia kreiptis į psichiatrą. Psichiatras įvertina simptomus, kartais, jei reikia, nukreipia psichologiniam ištyrimui, diagnozės patikslinimui. Tuomet parenkami vaistai, dozė ir vartojimo režimas. Dauguma antidepresantų pradeda veikti per 2-6 savaites ir paprastai jų dozė palaipsniui didinama, kad būtų mažesnė šalutinių poveikių tikimybė. Kitų vaistų įvedimas gali būti kitokio pobūdžio. Pvz., gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos vaistus vartoti tik nerimą keliančiose situacijose. Psichiatras toliau prižiūri gydymo eigą: vaistų efektyvumą, šalutinius poveikius. Kartais, siekiant suvaldyti nepageidaujamus reiškinius arba nesant pakankamam vaistų poveikiui, gydymas koreguojamas, vaistai keičiami, todėl labai svarbu bendradarbiauti su psichiatru. Kai kurie vaistai vartojami ilgesnį laiką (pvz. daugiau nei pusę metų), tačiau yra vaistų, kuriuos rekomenduojama pagal galimybes riboti, todėl labai svarbu įsiklausyti į gydytojo rekomendacijas, savavališkai nenutraukti vaistų vartojimo prieš tai neaptarus nutraukimo schemos su psichiatru. Tai ypač aktualu antidepresantų vartojimo atveju. Yra vaistų, kuriuos per anksti ar per greitai nutraukus, po atkryčio tenka didinti vaistų dozes, kad būtų pasiektas tas pats efektas. Esant lengvesniam nerimo sutrikimo laipsniui dažnai užtenka psichoterapijos. Vidutinio sunkumo atvejais galima rinktis, kiek įtraukti vaistų vartojimą šalia terapijos, o labai sunkiais atvejais (kai išauga savižudybės rizika, labai apsunkintas funkcionavimas daugelyje sričių, panikos priepuoliai kartojasi dažniau nei kartą per dieną ir pan.) vaistai yra būtini.

Alternatyvūs gydymo būdai

Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą. Šie metodai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti emocinę savijautą ir sustiprinti atsparumą įtampą keliančiose situacijose.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės

• Į kūną ir protą orientuotos praktikos: Sportas ir fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas mažina nerimą, didina serotonino ir dopamino kiekį, didėja atsparumas mažiems stresoriams. Tinka ir jėgos, ir ištvermės sportas, joga. Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) - mokymasis sutelkti dėmesį į dabartinį momentą be vertinimo. Pagrindiniai metodai: formalios ir neformalios meditacijos (sąmoningas kvėpavimas, kūno skenavimas, sėdimoji meditacija, sąmoningas valgymas, sąmoningi judesiai ir kt.) Meditacija ir relaksacinės technikos sumažina streso hormonų lygį, ramina nervų sistemą, gali padėti kurti sveikesnį santykį su nerimastingomis mintimis. Populiariausi metodai: vizualizacija, progresuojanti raumenų relaksacija. Kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą. Efektyvūs kvėpavimo metodai: 4-7-8 kvėpavimas (įkvėpti 4 sek., sulaikyti 7 sek., iškvėpti 8 sek.), diafragminis kvėpavimas. Akupunktūra ir akupresūra remiasi kinų medicina.
• Kognityviniai ir elgesio metodai: Pozityvi vizualizacija - vaizduotėje kuriami pozityvūs scenarijai, mažinantys nerimą (pvz:. isivaizduoti save ramiai įveikiantį stresinę situaciją). Dėkingumo praktika - kasdien rašyti, už ką esu dėkingas - mažina negatyvų mąstymą. Pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis.

Kaip padėti vaikui nugalėti baimę

Tėvai yra labai svarbūs asmenys, kurie gali daug padėti savo nerimastingiems ir išsigandusiems vaikams. Atvirai pakalbėkite apie baimes. Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes. Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“. Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti. Nestiprinkite vaiko baimių skatindami vengti jį gąsdinančių objektų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo kaimynų šuns, nekeiskite savo numatyto kelio vengdami šio gyvūno. Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros.

Lavinamieji žaislai

Lavinamieji žaislai gali padėti mažinti vaikų nerimo sutrikimų simptomus, kartu stiprindami kognityvinę raidą ir dėmesio sutelkimą. Pavyzdžiui, Montessori žaislai suteikia nervų sistemai reikiamą stimuliaciją - jie užima rankas, mažina stresą ir padeda perkelti dėmesį nuo nerimą keliančių minčių. Streso kamuoliukai siejami su geresniais rašymo įgūdžiais ir efektyvesniu bendravimu su bendraamžiais. Judantys žaislai naudingi vaikams, turintiems ADHD - jie padeda suderinti fizinį aktyvumą su užduočių reikalavimais, išlaikant koncentraciją.

Nerimo Prevencija

Nerimo sutrikimai gali trukdyti kasdienei veiklai ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Sumažinti nerimo sutrikimų atsiradimo galimybę galima įgyvendinus kelis rutinos pakeitimus. Daugeliui žmonių padeda šie gyvenimo būdo ar rutinos pokyčiai:

• Fizinis aktyvumas.
• Pilnavertė ir subalansuota mityba.
• Kokybiškas poilsis.
• Joga ir meditacija.
• Vengti stimuliantų, tokių kaip kofeinas.
• Pokalbiai su artimaisiais apie baimes bei nerimą.
• Vengti alkoholio vartojimo. Alkoholis gali sukelti neigiamą poveikį, ypač kai vartojamas kartu su vaistais.

tags: #nerimo #sutrikimas #vaikysteje