Šiandieniniame pasaulyje, kuriame stresas ir nuolatinis skubėjimas yra tapę norma, dažnai pamirštame emocijų svarbą mūsų gyvenimo kokybei. Emocijų ignoravimas ar nepažinimas veda prie „sienų“ statymo ne tik tarp mūsų ir kitų žmonių, bet ir tarp mūsų ir savęs pačių. Dailės terapija gali tapti puikia priemone emociniam intelektui ugdyti, ypač dirbant su asmenimis, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų.
Dailės Terapijos Esmė ir Poveikis
Nuo seniausių laikų žmonija jautė poreikį save išreikšti per kūrybą - nuo pirmųjų piešinių ant uolų iki rašto, dainų ir šokio. Meno formos atliepia žmogaus vidų ir jo patirtis. Dailė, per prigimtinius pojūčius, spalvas ir faktūras, leidžia pajusti, išreikšti savo vidinį pasaulį ar išgyventi santykį su aplinka. Dailės priemonės stipriai veikia pojūčius: regą (spalvos, linijos), uoslę (dažų kvapas), klausą (pieštuko, teptuko garsai) ir lietimą (piešimas rankomis ar molio minkymas).
Dailės terapijoje dalyvauja ne tik kūrėjas ir jo kūrinys, bet ir terapeutas. Jis sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus gali įsitraukti į kūrybos procesą ir piešdamas išgyventi įvairias būsenas bei jausmus.
Kodėl Dailės Terapija Tokia Patraukli?
Dominuojantis žmogaus pojūtis yra rega, per ją priimame didžiąją dalį informacijos iš aplinkos. Turbūt todėl daugeliui dailė tampa tinkamiausia saviraiškos forma. Dailės terapeutui svarbu įveikti klaidingą įsitikinimą, kad „piešiant reikia siekti rezultato“, kuris dažnai susiformuoja mokykloje. Dailės terapijoje svarbiausia yra procesas, o kūriniai nėra vertinami kaip menas. Žvelgdamas į savo piešinius, žmogus, padedamas dailės terapeuto, mokosi savistabos, „skaityti“ savo darbų simbolių kalbą ir įsisąmoninti kūriniuose pavaizduotas emocijas.
Elgesio ir Emocijų Sutrikimai: Iššūkiai ir Galimybės
Psichikos ir elgesio sutrikimai yra dažna vaikų negalios priežastis. Nemažai ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sunkumų, laiku negauna pagalbos, nes psichologams ir pedagogams stinga reikiamų žinių, darbo metodų ir moksliškai pagrįstų terapijos programų. Tyrimai rodo, kad pedagogams trūksta žinių ir įgūdžių sėkmingai dirbti su vaikais, turinčiais dėmesio, emocijų ir raidos sunkumų. Atsižvelgiant į tai, būtina tobulinti pedagoginių studijų programų turinį ir pedagogų bei kitų specialistų kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Emocinis Intelektas ir Jo Ugdymas
Pati pirmoji kalba, kurią išmoksta gimęs žmogus, yra emocijų kalba. Vaikui augant, keičiasi jo jausmai, kaip ir fiziniai gebėjimai. Nauji santykiai ir emocijos vaikui atrodo stiprūs, todėl jam sunku juos savarankiškai suvokti ir priimti. Dažnai vaikai nežino, kaip tinkamai išreikšti emocijas, todėl pasitaiko nevaldomų agresyvių emocinių iškrovų.
Emocinis intelektas - tai gebėjimas reguliuoti savo emocijas. Nuo jo priklauso, kaip sėkmingai įvardijame ir išreiškiame emocijas, kaip kokybiškai prisitaikome socialiniame gyvenime. Juk ir neigiamas emocijas galima išmokti išgyventi nerėkiant, nesidaužant ir nesmurtaujant aplinkoje. Tam, kad galėtume valdyti emocijas, pirmiausia reikia išmokti tiesiog išbūti jose.
Dailės Terapija Kaip Pagalba Vaikams su Elgesio ir Emocijų Sutrikimais
Dailės terapija suteikia vaikams saugią erdvę, kurioje jie gali išreikšti savo emocijas ir jausmus be žodžių. Tai ypač svarbu vaikams, turintiems sunkumų verbalizuojant savo patirtis.
Dailės Terapijos Užsiėmimai: Procesas ir Tikslai
Pirmieji susitikimai su dailės terapeutu yra pažintiniai. Stebima, kaip vaikas geba įsitraukti į veiklą. Su tėvais aptariami jų lūkesčiai. Terapeutas įvertina situaciją ir paaiškina, kuo ši terapija gali vaikui padėti. Atėjęs į užsiėmimą, vaikas piešia. Parinkdamas tam tikras užduotis ir pakreipdamas asociacijas, terapeutas stengiasi, kad vaikas išgyventų daug jausmų ir emocijų. Jei nori, jis gali jomis dalintis, jei ne - pasilaikyti sau.
Nustatę konkrečius tikslus, terapeutai pagal juos parenka užduotis. Tačiau užsiėmimai labai dinamiški. Net ir susidėliojus ugdymo tikslus, proceso eigoje, remdamasis savo žiniomis ir patirtimi, terapeutas reaguoja į tai, kas vyksta. Kiekvienam užsiėmimui parengiamas planas pagal užsibrėžtus tikslus, tačiau kartu turima ir daug atsarginių variantų. Vieni parengti iš anksto, kiti kyla spontaniškai, reaguojant į konkrečią situaciją. Su vaikais, kurie turi negalią ar raidos sutrikimų, tiksliai plano laikytis neįmanoma. Visada reikia būti pasiruošusiam netikėtumams ir kad viskas apvirs aukštyn kojomis.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Dailės Terapijos Priemonės ir Jų Poveikis
Per ilgametę praktiką nustatyta, kokį poveikį turi specialiai parinktos dailės terapijos priemonės. Save kontroliuoti linkę vaikai atitinkamai renkasi ir lengviau kontroliuojamas priemones, pvz., pieštukus ar flomasterius, kuriais brėžiant liniją, ji ryški ir aiški, o ne akvarelę, kurią naudojant viskas išsilieja. Kai norima, kad vaikas labiau įsitrauktų ir patirtų nekontroliuojamą procesą, skatinama keisti priemonę arba pateikiamos abstrakčios užduotys. Taip vaikas įgauna naują patirtį.
Dailės terapeuto užduotis yra sudaryti sąlygas augimo procesui. Saugioje, jaukioje aplinkoje vaikas jaučiasi suprastas, taip kuriamas pasitikėjimu grįstas santykis.
Dailės Terapijos Analizė: Visumos Svarba
Dažnai manoma, kad dailės terapija - tai piešinys ir terapeuto analizė. Tačiau svarbiausia - visuma. Lyginama visa užsiėmimų gama, stebima, kaip keitėsi išraiškos formos. Svarbi ir eiga, kurią užsirašinėja terapeutas: ar vaikas iškart įsitraukia į veiklą? O gal priešinasi? Nuolat kaitalioja priemones? Kaip jis elgiasi?
Kai vaikui trūksta socialinių įgūdžių, bendraudamas jis naudoja pasikartojančius stereotipinius elgesio modelius. Tarkime, nerimą išreiškia nervingais rankų judesiais. O įsitraukus į darbą, jie staiga dingsta - tai reiškia, kad vaikas yra erdvėje, kurioje jaučiasi saugus ir neišgyvena nerimo. Taip pat stebimas vaiko santykis su jo pasirenkamomis spalvomis ir priemonėmis.
Netikslu teigti, kad žmogus raudonai piešia tik tada, kai yra piktas. Raudona spalva, kaip ir aštrūs kampai, pyktį reikšti išties gali, bet nebūtinai. Kitam raudona yra meilės spalva, nes jo mėgstamiausias žaisliukas yra raudonas, o pyktis jam dėl kokios nors priežasties asocijuojasi su mėlyna. Visi šie aspektai savyje talpina daug informacijos, tačiau terapeutė negali jų rankioti po vieną, reikia vertinti visumą. Dailės terapijoje svarbiausia tai, ką įprasmina pats žmogus.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Emocijų Išgyvenimas ir Pažinimas per Dailę
Tai, ką perteikiama kitoje materijoje - šiuo atveju popieriaus lape - padeda išgyventi, pažinti ir suprasti tai, ką turima savyje. Emocijos gyvena mumyse, tačiau dažnai jų nebūname įsisavinę. Dailės terapija padeda jas išgyventi.
Visa, ką vaikas daro su užduotimis proceso metu, jis išgyvena savyje. Terapeuto tikslas yra padėti vaikams tas emocijas išgyventi, sudaryti sąlygas emocinei iškrovai. Dailės terapija dėkinga tuo, kad jei jautiesi be galo pažeidžiamas ar iki galo nesupranti, kas tau nutiko, ir dėl to negali apie tai reflektuoti, gali tai išjausti. Šis išgyvenimas taip pat yra terapija, santykis ir augimas.
Dailės terapijoje šis procesas saugus: jei manai, kad kūrinyje per daug savęs atskleidei, gali pasirinkti apie tai nekalbėti. Čia jos žavumas: ji tokia saugi, kad žmogui pakanka jausmą tiesiog išgyventi savyje. Viskas vyksta patrauklia forma, neprivalai nieko aiškinti. Jei tavo kūrinys tave gąsdina, gali jį suplėšyti.
Dailės Terapija Kaip Saugi Erdvė Emocijų Augimui
Dailės terapija yra viena tobuliausių erdvių emocijų pažinimui ir auginimui. Čia vaikas gali tai daryti maksimaliai saugioje aplinkoje, nes jis jaučia, kad priimamas visokis - su visu jo pykčiu, liūdesiu ir baime. Tai natūralios emocijos.
Terapijos metu atsiranda formų, kurių tu nekontroliuoji, o tai sukelia daug emocijų. Reakcijų būna įvairių: vaikas gali nutraukti procesą arba nuo jo atitolti, nes tai, ką atrado, jam yra nauja.
Terapeuto darbas visų pirma yra sukurti saugią erdvę ir santykį su vaiku. Ypač žinant, kad nebūsi vertinamas, teisiamas, kad būsi priimamas toks, koks esi, su bet kokiomis emocijomis. Didžiausias emocinis lūžis įvyksta tada, kai vaikas supranta, kad suaugęs žmogus nebūtinai apšauks, kad juo galima pasitikėti ir užmegzti ryšį.
Dailės terapijoje pirmiausia emociškai išsiliejama ir tik po to pradedama kurti naujas jungtis. Tuomet atsiranda visai kitos formos. Ciklo pabaigoje stengiamasi viską sudėlioti taip, kad atsirastų naujos, lankstesnės, drąsesnės jungtys ir formos.
Dailės Terapija ir Raidos Sutrikimai
Visiems vaikams sunku reikšti savo emocijas, bet vaikams su raidos sutrikimais tai ypač sudėtinga. Jie jaučia labai daug. Iš pažiūros ramus vaikas iš tiesų gali daug suprasti ir išgyventi.
Yra didžiulis skirtumas tarp to, kas vyksta su vaiku, kai jis piešia namuose ir per dailės terapijos užsiėmimus. Į terapiją neateinama tiesiog gražiai papaišyti - čia nutinka visko, ir tas procesas gali būti ne tik malonus. Saviraiškoje siekiama rezultato, vaiko dėmesys sutelktas tik į tai. Dailės terapijoje esmė yra ne rezultatas, o procesas. O jei vaikas sąmoningai orientuojasi į galutinį rezultatą, vidiniai blokai neleidžia vykti augimo procesui. Terapijos požiūriu tai neefektyvu.
Grupinė Dailės Terapija: Santykis su Kitais
Grupinėje terapijoje didelį vaidmenį vaidina santykis su kitais. Žinoma, vaikams svarbu išmokti būti tarp žmonių, pamatyti skirtumus ir įsisąmoninti, kad pasaulį visi suvokiame savaip. Grupinė terapija padeda priimti ir atrasti, kaip bendrauti, kaip palaikyti ryšį. Tačiau karpant, klijuojant, piešiant namuose ar grupėje vaikas ne visada gali jaustis savimi. Kuo ypatingesni vaiko poreikiai, tuo jam sunkiau įsitraukti, nes grupėje daug blaškančių faktorių. Vaikas gali daug jautriau reaguoti į kitus, jie gali trikdyti ar erzinti, ir tai atsiliepia proceso kokybei.
Dailės Terapija ir Socialinė Integracija
Emocijos yra glaudžiai susijusios su socialine aplinka. Didžiausias tėvų, turinčių vaikų su raidos sutrikimais, noras yra kad jų vaikai kiek įmanoma labiau įsilietų į socialinę aplinką. Dailės terapija yra jungtis, padedanti vaikams atrasti formas, kaip jaustis geriau, pažinti kitus ir save bei išmokti elgesio modelių, kurie jiems padėtų socialiai prisitaikyti.
Dailės Terapija Lietuvoje: Profesinis Pripažinimas ir Perspektyvos
Šiuo metu Lietuvoje dailės terapija yra pripažinta kaip profesija, ir jai reikia specialaus bazinio išsilavinimo, kuris apima dailės, medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialiojo ugdymo ir socialinio darbo sritis.