Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama neteisėto elgesio samprata, jos aspektai, atskyrimas nuo administracinių nusižengimų, taip pat įvairūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutarčių komentarai ir išaiškinimai. Teisėtas elgesys yra žmonių ir organizacijų elgesys, kuris atitinka teisės normas ir visuomenės socialinius naudingus tikslus. Su tokiu elgesiu yra siejamas subjektinių teisių ir teisinių pareigų realizavimas. Piliečiai, gyvendami nedraudimų, o teisėtų leidimų aplinkoje, gali atlikti veiksmus pasirinkę vieną ar kitą elgesio variantą - elgtis teisėtai ar pažeisti teisės normas.
Teisėtas elgesys ir teisės normos
Teisėto elgesio pažinimas - tai pažinimas „teisės gyvenime“, žmogaus visuomeninio pareigingumo, teisės normų reikalavimų. Teisės norma yra privaloma taisyklė, reglamentuojanti žmonių elgesį. Kaip elgtis mokykloje ir už jos ribų? Kiekvienas asmuo yra įpareigotas laikytis šių elgesio taisyklių (normų).
Elgesio rūšys
Elgesys pagal raiškos formas skirstomas į verbalinį (teiginiai, sprendimai, vertinimai, informuojantys apie individo būseną, ketinimus) ir materialinį (fizinio ar juridinio asmens poveikis kitiems asmenims). Apie elgesio teisėtumą sprendžiama pagal jo santykį su teise (su kitų žmonių teisėmis).
Be teisėto elgesio, egzistuoja ir kitos elgesio rūšys:
- Konformistinis elgesys: Tai elgesys, atitinkantis kolektyvo (klasės, grupės, giminės) nuomonę ir veiklą, kai daroma „kaip visi“.
- Marginalinis arba ribinis elgesys: Tai elgesys, dėl įvairių priežasčių nevirstantis teisės pažeidimu. Tai elgesys, kuris nė vienoje iš sistemų neranda savo vietos, nukrypstantis nuo socialinių normų, pasireiškiantis pasyvumu arba agresyvumu.
Asmenybės aktyvumas teisės srityje
Asmenybės aktyvumas teisės srityje gali pasireikšti įvairiais būdais:
Taip pat skaitykite: Baudos už Neteisėtą Elgesį Gamtos Teritorijose
- Dalyvavimas įvairių organizacijų (visuomeninių judėjimų, fondų, asociacijų ir t.t.) veikloje.
- Aktyvumas teisėkūros srityje.
- Saviveiklinis asmenybės aktyvumas teisės srityje.
Svarbu paminėti, kad neteisėtas elgesys apima veiksmus, kurie prieštarauja pozityviosios teisės normoms.
Teisei priešingas elgesys
Teisei priešingas elgesys - tai elgesys, kuris neatitinka teisės normų reikalavimų, pažeidžia jas. Tai gali būti tiek aktyvūs veiksmai, tiek neveikimas, kai asmuo privalo atlikti tam tikrus veiksmus, bet to nepadaro.
Teisės pažeidimas
Teisės pažeidimas - tai konkreti neteisėto elgesio išraiška, kuri užtraukia teisinę atsakomybę. Teisės pažeidimas apibrėžiamas kaip kaltas, neteisėtas (priešingas teisei) veiksmas arba neveikimas, už kurį numatyta teisinė atsakomybė.
Teisės pažeidimo sudėtis
Teisės pažeidimo sudėtis apima keturis elementus:
- Objektas: visuomeniniai santykiai, kuriuos saugo teisė ir į kuriuos kėsinamasi.
- Objektyvioji pusė: išoriniai pažeidimo požymiai (veika, žala, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos, laikas, vieta, būdas).
- Subjektas: veiksnus asmuo, padaręs pažeidimą.
- Subjektyvioji pusė: asmens psichinis santykis su veika (kaltė - tyčia arba neatsargumas).
Teisės pažeidimų rūšys
Teisės pažeidimai skirstomi į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.
Taip pat skaitykite: Teisėtumo ir Neteisėtumo Analizė
Nusikaltimas: baudžiamajame įstatyme numatyta veika, už kurios padarymą gresia baudžiamoji atsakomybė. Nusikaltimo svarbiausi požymiai - veikos priešingumas įstatymui ir pavojingumas esamai vertybių sistemai. Nusikaltimai skiriami į tyčinius ir neatsargius.
Lietuvos baudžiamajame kodekse nusikaltimas įvardijamas kaip pavojinga ir uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Skiriami nusikaltimai:
- valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (valstybės perversmas, kėsinimasis į Prezidento gyvybę, šnipinėjimas, išdavystė, kolaboravimas, tarptautinių sankcijų pažeidimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, valstybės simbolių išniekinimas);
- žmogaus gyvybei;
- žmogaus sveikatai;
- žmogaus laisvei (neteisėtas laisvės atėmimas, prekyba žmonėmis, veiksmų laisvės varžymas, išnaudojimas priverstiniam darbui);
- visuomenės saugumui (nusikalstamas susivienijimas, teroro aktas, įkaitų grobimas ir kita);
- asmens rinkimų teisėms ir Lietuvo Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai;
- valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai;
- asmens privataus gyvenimo neliečiamumui (išžaginimas, seksualinis prievartavimas, priekabiavimas, mažamečio tvirkinimas);
- intelektinei ir pramoninei nuosavybei (autorystės pasisavinimas ir kita);
- elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui.
Dar skiriami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, asmens garbei ir orumui (šmeižimas, įžeidimas), vaikui ir šeimai (vaiko pagrobimas, pirkimas, pardavimas, palikimas, išnaudojimas pornografijai, nepilnamečio įtraukimas į nusikalstamą veiką, vengimas išlaikyti vaiką ir kita), asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei (diskriminacija dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės, trukdymas atlikti religines apeigas ar iškilmes ir kita), asmens socialinėms teisėms (darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas, profesinių sąjungų veiklos trukdymas), nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams (vagystė, neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis, plėšimas, turto prievartavimas, sukčiavimas, radinio pasisavinimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir kita), ekonomikai ir verslo tvarkai (kontrabanda, muitinės apgaulė, neteisėta juridinio asmens veikla, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas, kreditinis sukčiavimas, nusikalstamas bankrotas, komercinės paslapties atskleidimas ir kita), finansų sistemai (netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, manipuliavimas vertybinių popierių kaina, mokesčių nemokėjimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas ir kita), valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (kyšininkavimas, piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas ir kita), teisingumui (trukdymas teismo pareigūnų veiklai, nepagarba teismui, melagingi parodymai, nepranešimas apie nusikaltimą, kalinio pabėgimas ar išlaisvinimas, ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo ir kita), aplinkai ir žmonių sveikatai (saugomų teritorijų ar gamtos objektų sunaikinimas ar suniokojimas, neteisėta medžioklė, žvejyba, miško kirtimas ir pelkių naikinimas, neteisėta farmacinė veikla ir kita), transporto eismo saugumui, viešajai tvarkai (riaušės, melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę), valdymo tvarkai (neteisėtas valstybės sienos perėjimas, savavaldžiavimas, tarnybos paslapties atskleidimas ir kita), dorovei (įtraukimas į prostituciją, disponavimas pornografinio turinio medžiaga, draudžiami biomedicininiai tyrimai su žmogumi ar jo embrionu, žiaurus elgesys su gyvūnais), mirusiojo atminimui, krašto apsaugos tarnybai. Išskiriami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis.
Administracinis nusižengimas: už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Tai mažiau pavojingas teisės pažeidimas nei nusikaltimas.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
LAT praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuolat analizuoja ir konkretizuoja įvairius neteisėto elgesio aspektus. Pavyzdžiui, LAT yra pasisakęs dėl:
BK 270 straipsnio (aplinkos apsaugos ar gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo) atribojimo nuo administracinio nusižengimo: LAT pabrėžia, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 270 straipsnį kilti būtina sąlyga - šiame straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimas, pavyzdžiui, pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai sukėlimas, didelės žalos gyvūnijai, augalijai padarymo ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsmė. Jeigu tokios grėsmės neatsiranda, tai asmeniui už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus gali kilti administracinė atsakomybė.
BK 229 straipsnio (nusikalstamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens neatsargus netinkamas pareigos atlikimas) taikymo: LAT yra konstatavęs, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį, turi būti nustatyta jo kaltės forma - neatsargumas.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto (provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė) taikymo: LAT yra nurodęs, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.
Vaizdo ir garso įrašų ištyrimo teisme (BPK 290 str.): LAT pažymi, kad BPK normos nenustato pareigos teismui tiesiogiai peržiūrėti ar išklausyti kiekvieną byloje esantį garso ar vaizdo įrašą, o protokolų ir kitų dokumentų (taigi, ir vaizdo įrašų apžiūros protokolų) perskaitymas teismo posėdžio metu laikomas tinkamu įrodymų tyrimu BPK prasme.
tags: #neteisetas #elgesys #zodynas