Darbas užima didelę dalį dirbančiųjų gyvenimo, o darbo aplinkoje gali pasitaikyti įvairių situacijų - tiek malonių, tiek nepageidaujamų. Kraštutiniais atvejais nepageidaujamos patirtys gali tapti streso ir įtampos šaltiniu, sukelti turtinę ar neturtinę žalą. Šiame straipsnyje nagrinėjama neturtinės žalos atlyginimo problematika, susijusi su psichologiniu smurtu darbo vietoje, remiantis teismų praktika ir teisės aktais.
Neturtinė Žala: Apibrėžimas ir Teisinė Baza
Tais atvejais, kai dėl darbo pareigų pažeidimo padaroma žala, Darbo kodeksas numato, jog atsakinga darbo sutarties šalis privalo ją atlyginti - nesvarbu, ar kalbama apie turtinę, ar neturtinę žalą. Turtinę žalą įsivaizduoti gana paprasta - tai sugadinti ar prarasti daiktai, technika, piniginiai nuostoliai ir panašiai. Tačiau neturtinė žala, dažnai vadinama „moraline žala“, ne visada lengvai apibrėžiama.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, ar apie darbuotoją paskleidžiama su jo darbo savybėmis nesusijusi informacija.
Neturtinės Žalos Atlyginimo Praktika Darbo Bylose
Dažniausiai darbo bylose darbuotojams neturtinė žala yra atlyginama neteisėto atleidimo ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejais. Neteisėto atleidimo iš darbo atvejais, priklausomai nuo atleidimo iš darbo pagrindo bei atleidimo aplinkybių, darbuotojui priteisiama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, kai sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, priteisiamos neturtinės žalos dydis skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių eurų.
Pastaruoju metu teisminėje praktikoje stebima tendencija, kad neturtinė žala darbuotojams priteisiama ne tik kraštutiniais atleidimo ar sužalojimo atvejais, bet ir dėl kitų darbuotojų patirtų nemalonių išgyvenimų, kuriuos lemia neteisėti darbdavio veiksmai. Vis dažniau skambant psichologinio smurto ir mobingo sąvokoms, darbuotojai aktyviau reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamu darbdavio bendravimu sukelto streso. Taip pat neturtinės žalos pagrindu tampa didelį stresą ar įtampą keliantis neteisėtas darbo sąlygų keitimas ar žeminančios apgyvendinimo, buitinės darbo sąlygos.
Taip pat skaitykite: Kaip mažas atlyginimas veikia darbuotoją
Pavyzdžiai iš Teismų Praktikos
Neteisėtas darbo sąlygų keitimas: Civilinėje byloje Nr. e2A-205-524/2024 priteista 2 000 Eur neturtinė žala darbuotojai, kurios nėštumo metu buvo neteisėtai pakeistos jos darbo sąlygos, paimtos darbo priemonės ir darbuotoja nebuvo tinkamai apmokyta atlikti naujas darbo funkcijas. Teismas atsižvelgė į tai, kad darbdavys, žinodamas, jog darbuotoja laukiasi, negalėjo nenumatyti daromos žalos - keliamo streso bei įtampos - sunkumo dėl galimos kūdikio praradimo rizikos. Šioje nutartyje vadovautasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje, kuria nėščiai darbuotojai buvo priteista neturtinė žala už tai, kad jai informavus darbdavį apie savo nėštumą, šis paskelbė jai prastovą ir nesuteikė darbo, tokiu būdu diskriminuodamas darbuotoją lyties pagrindu.
Netinkamas darbdavio bendravimas: Civilinėje byloje Nr. 2A-174-910/2021 darbuotojai priteista 1 000 Eur neturtinė žala už tai, kad restorano vadovas kitų darbuotojų ir lankytojo akivaizdoje su darbuotoja kalbėjo itin nepagarbiai. Šiuo atveju buvo vartoti akivaizdžiai įžeidžiantys, necenzūriniai žodžiai bei keletą kartų spjauta. Toks vadovo elgesys įvertintas kaip akivaizdžiai žeminantis darbuotojos garbę ir orumą. Kitoje civilinėje byloje nuspręsta, kad darbuotojai turi būti atlyginta 1 200 Eur neturtinė žala dėl įstaigoje tvyrojusios įtampos ir į darbuotoją nukreipto emocinio ir ekonominio smurto. Šiuo atveju darbdavys neteikė darbuotojai informacijos apie sukauptas atostogų dienas, nesuteikė informacijos apie jos darbo funkcijas, prieš išėjimą iš darbo atjungė darbuotojos el. paštą ir ji negalėjo gauti ar išsiųsti jokios informacijos, nors oficialiai dar buvo įstaigos darbuotoja. Negalėdama naudotis elektroniniu paštu ir bendrauti su partneriais bei kolegomis, darbuotoja išgyveno socialinę izoliaciją, atskyrimą nuo bendruomenės.
Netinkamos apgyvendinimo sąlygos: Civilinėje byloje Nr. e2A-1408-587/2024 darbuotojui priteista kelių šimtų eurų neturtinė žala, kurią jis patyrė, kai darbdavio siųstas į komandiruotę, atvyko į nesutvarkytą butą, kuriame buvo dulkės, netvarkinga kanalizacija, sulūžusios durys, purvas ir blusos. Darbuotojas netinkamas apgyvendinimo sąlygas įrodinėjo nuotraukomis, kuriose matėsi, kad jam suteiktas gyvenamasis būstas nebuvo tvarkingas, vietomis nubėgusios sienos, atšokę dažai, purvini lovos čiužinys ir patalynė, nešvari sofa, ant sienų pelėsis, aplūžusios durys ir pan.
Psichologinis Smurtas Darbe: Mobingas ir Darbo Inspekcijos Pozicija
Vis dažniau darbuotojai kreipiasi į Darbo ginčų komisijas sakydami, kad patiria psichologinį smurtą, mobingą ir reikalauja atlyginti neturtinę žalą. Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) veikia atskiras skyrius - Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius, į kurį galima kreiptis su skundu, kad būtų atliktas patikrinimas įmonėje.
Darbo ginčų komisija sprendžia ginčus dėl neturtinės žalos, susijusios su psichologiniu smurtu. Jeigu žmogų atleido iš darbo neteisėtai ir jis jaučiasi, kad patyrė mobingą, jis gali reikalauti ne tik atlyginimo ar išeitinių papildomų, bet ir atlyginti neturtinę žalą.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbas mokykloje: apžvalga
Š.Orlavičius, VDI kancleris, pažymi, kad kreiptis į Darbo inspekciją su skundu dėl tyrimo psichologinio smurto darbe turėtų būti jau kraštutinė priemonė. Pirmiausia darbdaviai turėtų turėti savo kanalą, kur darbuotojai gali pranešti apie psichologinį smurtą, ir vykdyti vidinį tyrimą. Jeigu darbuotojas nesutinka su tyrimo rezultatais arba jeigu pats įmonės vadovas tiesiogiai smurtauja, galima tiesiogiai kreiptis į Darbo inspekciją. Darbdavys turėtų pasirūpinti, kad žmonės žinotų, kur gali kreiptis, kas vyksta, ir vykdyti specialius mokymus.
Įrodymų Svarba
Svarbu turėti įrodymus, nes psichologinį smurtą įrodyti ganėtinai sudėtinga. Jeigu patiriamas psichologinis smurtas, tai reikia juos fiksuoti. Tai gali būti laiškai, žinutės, vaizdo ir garso įrašai. Teismų praktikoje nebūtina visais atvejais informuoti, kada tai yra su darbu susiję ir būtent norima užfiksuoti tas aplinkybes, kurios kenkia darbuotojo fizinei ir psichologinei sveikatai, dėl ko jis patiria psichologinį smurtą.
Liudytojų parodymai taip pat gali būti svarbūs, tačiau darbdavys gali prašyti paliudyti kitus darbuotojus, todėl liudytojų parodymus vertinti sudėtingiau.
Garso ir vaizdo įrašai gali būti pripažįstami netinkamais, jeigu juose fiksuojamas netinkamas elgesys su darbuotojais, grasinama, keikiamasi, žeminama. Tačiau jeigu įrašas daromas nepranešant darbuotojui ar direktoriui, kai kalbamasi apie atliktą kažkokią klubo sąnario keitimo operaciją ar kažkokius sveikatos duomenis, tai gali būti pripažįstama duomenų apsaugos reglamento pažeidimu.
Konstruktyvi Kritika vs. Psichologinis Smurtas
Pasitaiko atvejų, kai ne iki galo yra suprantamas apibrėžimas, kas yra psichologinis smurtas, ir netgi konstruktyvi kritika kartais gali būti priimama kaip psichologinis smurtas. Nurodymas tinkamai atlikti darbą arba nevėluoti į darbą, arba tiesiog paaiškinti, dėl ko buvo padarytas pažeidimas, ne visada yra mobingas. Darbdavys turi teisę duoti teisėtus nurodymus darbuotojui, o darbuotojas turi paklusti darbdaviui, jeigu tie nurodymai yra teisėti.
Taip pat skaitykite: Organizacinė psichologija: apžvalga Lietuvoje
VDI įsteigus specializuotą psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių, buvo nukreipta veikla į prevenciją, švietėme, kas yra tas psichologinis smurtas. Pradiniame momente reikėjo labai aiškinti, kas nėra psichologinis smurtas.
Darbo Kodekso Nuostatos dėl Psichologinio Smurto
DK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties, bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Pavyzdys iš Teismų Praktikos: Psichologinis Smurtas ir Neturtinė Žala
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad darbdavys, darbuotojui grįžus po ilgalaikio nedarbingumo, ėmėsi aktyvių veiksmų, užkertant kelią darbuotojui atlikti darbines funkcijas. Darbuotojui grįžus po ilgalaikio nedarbingumo, į darbuotojo pareigas jau buvo priimtas kitas asmuo, darbuotojui buvo panaikinta prieiga prie darbo kabineto ir elektroninio pašto. Darbdavys apie organizuojamus pokyčius darbuotojo iš anksto neinformavo, apie tai nepranešant nei elektroniniu paštu nei kitomis komunikacinėmis priemonėmis, kas be kita ko, objektyviai galėjo įtakoti darbuotojo patiriamus išgyvenimus.
Teismas pabrėžė, kad darbuotojas būdamas darbo vietoje domėjosi tiek dėl darbo apmokėjimo esant darbuotojo ir darbdavio ginčui, prašė užtikrinti galimybę dirbti sutartimi sulygtą darbą, tačiau šiuo atveju byloje pateiktas garso įrašas patvirtino, jog darbuotojo prašymai iš esmės buvo ignoruojami, nurodyta, kad „nepavykus susitarti, bus kviečiama policija“.
tags: #neturtines #zalos #atlyginimas #del #buvusio #sutuoktinio