Asmenybės teorijos yra įvairios ir sudėtingos, siekiančios paaiškinti, kaip ir kodėl žmonės skiriasi savo elgesiu, mąstymu ir jausmais. Asmenybės testai šiandien yra neatsiejama personalo valdymo dalis, suteikianti vertingos informacijos apie asmens elgesį, prioritetus ir potencialą. Šie testai remiasi įvairiomis psichologinėmis teorijomis, padedančiomis suprasti asmenybės savybes. Šiame straipsnyje nagrinėjamas neurotizmas, kaip vienas iš pagrindinių asmenybės bruožų įvairiose teorijose.
Asmenybės bruožų teorija
Bruožų teòrija yra viena iš pagrindinių asmenybės teorijų, teigianti, kad individualūs skirtumai tarp žmonių gali būti paaiškinti skirtingais asmenybės bruožais. Asmenybės bruožai - tai pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai. Šių bruožų negalima matyti tiesiogiai, tačiau apie juos sprendžiama iš žmogaus elgesio.
Bruožų teorijos atstovai dažniausiai taiko objektyvų matematinį veiksmą - faktorinę analizę, kad išskirtų pagrindinius bruožus, sudarančius asmenybės struktūrą.
Bruožų teorijos atstovai
- G. W. Allportas (1937) išskyrė tris bruožų tipus, kurie lemia asmenybės veiklą ir elgesį:
- Šerdiniai: apibūdina asmenybę ir lemia gyvenimo kryptį.
- Centriniai: nuolat reiškiasi kasdienėse situacijose.
- Šalutiniai: reiškiasi ypatingose situacijose.
- R. B. Cattellis teigė, kad asmenybę sudaro 16 pagrindinių bruožų porų: pavaldumas ir dominavimas, drovumas ir iniciatyvumas, atvirumas ir įtarumas bei kiti.
- H. J. Eysenckas teigė, kad asmenybės bruožus lemia emocinis stabilumas ir neurotizmas (žmogaus jausmų kontrolės lygis), introversija ir ekstraversija bei psichotizmas (žmogaus izoliavimasis).
- Kitų bruožų teorijos atstovų (R. R. McCrae, P. T. Costos, L. R. Goldbergo, W. T. Normano) teigimu, bruožai yra genetiškai nulemti, o asmenybę sudaro penki faktoriai. Jų pavadinimai ir turinys skiriasi, bet teigiama, kad pirmasis ir antrasis faktoriai žymi bruožus, pasireiškiančius bendraujant (pavyzdžiui, ekstraversija ir polinkis sutikti), trečiasis faktorius - į užduotį nukreiptą elgesį ir impulsų kontrolę (pavyzdžiui, sąžiningumas), ketvirtasis - emocinį stabilumą (pavyzdžiui, neurotizmą), penktasis - asmenybės mąstymo ir patirties sudėtingumą bei kokybę (pavyzdžiui, atvirumas patyrimui).
Bruožų teorijos kritika
Bruožų teorija kritikuojama dėl to, kad ji yra aprašomoji, neaiškinanti elgesio priežasčių, neatsižvelgianti į situacijos poveikį elgesiui ir neatskleidžianti bruožų kilmės arba raidos priežasčių.
Didžiojo penketo teorija
Didžiojo penketo teorija teigia, kad žmogaus asmenybę galima apibūdinti penkiais pagrindiniais bruožais: neurotiškumu, ekstraversija, sutariamumu, atvirumu patirčiai ir sąžiningumu. Šie penki „stambūs“ asmenybės bruožai apima daugybę smulkesnių asmenybės bruožų. Šie bruožai gali labai skirtis tarp asmenų.
Taip pat skaitykite: Apie neurotinę asmenybę vaikystėje
Penki asmenybės faktoriai
Neurotiškumas (arba emocinis stabilumas): Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, liūdesys, baimė, pyktis ir nusivylimas. Aukštą neurotiškumo balą turintys asmenys dažnai būna jautrūs stresui, linkę į depresiją ir emocinius svyravimus. Žemas neurotiškumo balas rodo emocinį stabilumą, ramybę ir atsparumą stresui. HEXACO modelis suskirsto emocinio stabilumo sąvoką į du skirtingus veiksnius: emocionalumą ir ekstraversiją. Tai leidžia aiškiau suprasti, kaip asmenys moka valdyti savo emocijas ir kaip jie bendrauja.
Ekstraversija (arba intraversija): Ekstraversija atspindi žmogaus polinkį būti aktyviam, energingam, bendraujančiam ir siekiančiam socialinės sąveikos. Ekstravertai mėgsta būti žmonių apsuptyje, jiems patinka dėmesys ir jie dažnai jaučiasi energingesni po socialinių susitikimų. Intravertai, priešingai, yra linkę į ramesnę aplinką, jiems reikia laiko vienumoje, kad atgautų energiją, ir jie dažnai jaučiasi išsekę po ilgo bendravimo. Svarbu suprasti, kad asmeniui, kuriam būdinga ne ekstraversija, o intraversija, dažniausiai bus ne ekstraverto savybių priešingybė, o tiesiog tų savybių nebuvimas - tai reiškia, kad jei asmuo yra intravertas, tai nereiškia, kad jis bus nedraugiškas, o veikiau bus santūrus, o ne nedraugiškas.
Sutariamumas (arba malonumas): Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį būti geranorišku, užjaučiančiu, bendradarbiaujančiu ir linkusiu padėti kitiems. Aukštą sutariamumo balą turintys asmenys dažnai būna paslaugūs, taktiški ir vengia konfliktų. Žemą sutariamumo balą turintys asmenys gali būti kritiški, konkurencingi ir linkę ginčytis.
Atvirumas patirčiai (arba intelektas/vaizduotė): Atvirumas patirčiai atspindi žmogaus polinkį būti smalsiu, kūrybišku, intelektualiu ir atviru naujoms idėjoms bei patirtims. Aukštą atvirumo balą turintys asmenys mėgsta eksperimentuoti, domisi menu, muzika ir kultūra, jie dažnai turi lakią vaizduotę. Žemą atvirumo balą turintys asmenys gali būti konservatyvūs, praktiški ir labiau mėgstantys tradicijas.
Sąžiningumas (arba sąmoningumas): Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį būti organizuotam, atsakingam, disciplinuotam ir siekiančiam tikslų. Aukštą sąžiningumo balą turintys asmenys yra patikimi, punktualūs ir kruopščiai atlieka užduotis.
Taip pat skaitykite: Neurotinės depresijos priežastys
Neurotizmas ir kitos asmenybės teorijos
Carl Jung darbai ir tyrimai padėjo pagrindą daugeliui šiuolaikinių asmenybės vertinimų, ypač Myers-Briggs tipų vertinimui (MBTI). Jung teigė, kad žmonės turi įgimtus psichologinius rinkinius, kurie veikia jų elgesį ir veiksmus. C. Jung taip pat identifikavo keturias pagrindines sąmonės funkcijas: mąstymą, jausmą, pojūtį ir intuiciją. Šios funkcijos apibūdina, kaip žmonės suvokia pasaulį ir priima sprendimus. Nors Jungo teorija tiesiogiai nemini neurotizmo, galima teigti, kad tam tikri MBTI tipai gali būti labiau linkę į neurotiškumą dėl savo polinkio į nerimą ar emocinį nestabilumą.
Meredith Belbin praplėtė asmenybės teoriją komandos dinamikos kontekste. Jo darbe identifikuojami devyni skirtingi vaidmenys, kuriuos asmenys gali natūraliai prisiimti komandoje. M. M. Belbin pabrėžia, kad komandos efektyvumą lemia ne tik įgūdžių ir patirties, bet ir asmenybės įvairovė. Komandos nariai, kuriems būdingas aukštas neurotizmas, gali patirti sunkumų dirbdami komandoje, ypač jei jie jaučia didelį stresą ar spaudimą.
Henry Mintzberg sutelkė dėmesį į tai, kaip skirtingos asmenybės gali atitikti įvairias vadybos roles. Jo teorija teigia, kad vadovai atlieka dešimt pagrindinių vaidmenų, suskirstytų į tris kategorijas: tarpasmeniniai, informaciniai ir sprendimų priėmimo. Mintzberg tyrimai bei darbai pabrėžia, kad skirtingoms rolėms gali prireikti skirtingų asmenybės bruožų. Neurotiški vadovai gali patirti sunkumų priimdami sprendimus, ypač esant dideliam spaudimui ar neapibrėžtumui.
Asmenybės savybės ir teisė
Asmenybės savybės yra svarbios ne tik psichologijoje, bet ir teisėje. Jos gali daryti įtaką priimant teisinius sprendimus ir vertinant asmens elgesį.
Teisinių sprendimų priėmimas
Asmenybės savybės gali paveikti teisėjų, advokatų ir kitų teisininkų sprendimus. Pavyzdžiui, teisėjas, turintis aukštą sąžiningumo balą, gali būti labiau linkęs priimti teisingus ir objektyvius sprendimus, o advokatas, turintis aukštą ekstraversijos balą, gali būti sėkmingesnis įtikinant teismą.
Taip pat skaitykite: Praktinis neurotizmo pritaikymas
Asmens elgesio vertinimas
Asmenybės savybės gali padėti paaiškinti, kodėl žmogus pasielgė vienaip ar kitaip. Nors vien asmenybės savybėmis negalima paaiškinti viso elgesio, jos gali būti svarbus veiksnys vertinant asmens motyvus ir ketinimus. Pavyzdžiui, impulsyvus įmonės savininkas (pardavėjas) gali atsisakyti pelningo sandorio ir sulaukti teisinių pasekmių dėl netesybų dėl to, kad sužinojo, kad kita šalis (pirkėjas) apie jį kaip asmenį atsiliepė paniekinamai (pardavėjo subjektyvia nuomone).
Asmenybės savybės ir laisvė rinktis
Ar žmogus yra laisvas pasirinkti, kaip elgtis? Remiantis asmenybės savybėmis, kurios nėra laisvo pasirinkimo objektas, tokios laisvės elgtis prielaida atrodo ganėtinai nerealistiškai. Elgesį, mąstymą, jausmus gali paveikti ne tik asmens savybės. Vien asmenybės savybėmis negalima paaiškinti, kodėl žmogus taip pasielgė, bet galima neabejoti, kad asmens savybės tikrai paveikė jo pasirinkimą elgtis vienaip ar kitaip.
Psichopatija kaip asmenybės sutrikimas
Psichopatija yra traktuojama kaip asmenybės sutrikimas. Yra manančių, kad apie 3 % žmonių yra psichopatai.
tags: #neurotine #asmenybe #pagal #skirtingas #asmenybes #teorijas