Neurotinė asmenybė - tai terminas, dažnai vartojamas apibūdinti tam tikrus asmenybės bruožus, kurie gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra neurotinė asmenybė vaikams, kokios jos priežastys, požymiai ir kokią įtaką ji daro vaiko raidai bei gerovei. Taip pat aptarsime galimus terapinius metodus, padedančius vaikams, turintiems neurotinių bruožų.
Neurotinės asmenybės samprata
Neurotiškumas, kaip asmenybės bruožas, apibūdinamas kaip polinkis patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, baimė, liūdesys, nusivylimas ir kaltė. Neurotiški vaikai gali būti jautresni stresui, sunkiau prisitaikyti prie naujų situacijų ir turėti žemesnę savivertę. Svarbu pabrėžti, kad neurotiškumas nėra liga, o tik vienas iš daugelio asmenybės bruožų, kuris gali varijuoti nuo labai žemo iki labai aukšto.
Neurotinės asmenybės priežastys
Neurotinės asmenybės formavimuisi įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.
- Genetika: Tyrimai rodo, kad neurotiškumas yra paveldimas bruožas. Tai reiškia, kad vaikai, kurių tėvai ar kiti artimi giminaičiai yra neurotiški, turi didesnę tikimybę patys būti jautrūs neigiamoms emocijoms.
- Ankstyvosios patirtys: Vaikystės traumos, nepriežiūra, nuolatinė kritika ar nesaugus prisirišimas prie tėvų gali padidinti neurotiškumo riziką. Prisirišimo samprata vaidina itin svarbų vaidmenį ankstyvojoje žmogaus raidos fazėje. Orgodinamikoje tai atsispindi ir tyrinėjama ne tik intensyviame darbe su vidinėmis vaiko tapatybėmis ar gimimo tema, bet ir visais klausimais apie mūsų santykius čia ir dabar. Santykiai ir prisirišimas yra giliai įsišakniję orgodinamikos paradigmose. Kiekvienas žmogus nuolat yra „santykyje” arba „prieraišume” trijuose lygiuose - su savimi, su kitais ir su visuma. Daug kas įtakoja šių lygių išraiškas.
- Aplinka: Stresas šeimoje, mokykloje ar tarp bendraamžių, taip pat socialinė izoliacija gali prisidėti prie neurotinės asmenybės formavimosi.
Neurotinės asmenybės požymiai vaikams
Neurotiški vaikai gali pasižymėti šiais požymiais:
- Padidėjęs nerimas ir baimė: Jie gali nuolat jaudintis dėl įvairių dalykų, bijoti naujų situacijų, tamsos, gyvūnų ar kitų dalykų.
- Liūdesys ir depresija: Jie gali dažnai jaustis liūdni, prislėgti, neturėti energijos ir prarasti susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė malonumą.
- Dirglumas ir irzlumas: Jie gali būti lengvai suerzinami, greitai supykti ir sunkiai valdyti savo emocijas.
- Žema savivertė: Jie gali nuolat save kritikuoti, jaustis neverti meilės ir pripažinimo, abejoti savo gebėjimais.
- Sunkumai bendraujant: Jie gali vengti socialinių situacijų, turėti sunkumų užmezgant ir palaikant draugystę, jaustis vieniši ir nesuprasti.
- Somatiniai simptomai: Jie gali skųstis įvairiais fiziniais simptomais, tokiais kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, pykinimas ar nuovargis, kurie neturi medicininės priežasties.
- Perfekcionizmas: Jie gali siekti tobulumo visose srityse, būti labai kritiški sau ir kitiems, bijoti klaidų ir nesėkmių. Kadangi perfekcionizmas yra asmenybės konstruktas, jame nėra daug vietos lankstumui ir skubiems pokyčiams. Šie asmenys pasižymi „viskas arba nieko“ mąstymu (arba laimiu, arba pralaimiu), nelankstumu ir rigidiškumu: pavyzdžiui, laimėti antrą vietą lenktynėse yra didžiausias nusivylimas, nes vienintelis variantas buvo laimėti pirmą. Tačiau net jei lenktynėse laimima pirma vieta, perfekcionistas pasitenkinimo nejaus, tik palengvėjimą.
Neurotinės asmenybės įtaka vaiko raidai
Neurotiškumas gali turėti neigiamą įtaką įvairiems vaiko raidos aspektams:
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
- Akademiniai pasiekimai: Nerimas ir baimė gali trukdyti susikaupti, mokytis ir pasiekti gerų rezultatų mokykloje.
- Socialiniai santykiai: Sunkumai bendraujant ir užmezgant draugystę gali lemti socialinę izoliaciją ir vienišumą.
- Emocinė gerovė: Nuolatinės neigiamos emocijos gali sukelti depresiją, nerimo sutrikimus ir kitas psichikos sveikatos problemas.
- Fizinė sveikata: Stresas ir nerimas gali susilpninti imuninę sistemą ir padidinti riziką susirgti įvairiomis ligomis.
Terapiniai metodai
Nors neurotiškumas yra asmenybės bruožas, jo neigiamą poveikį galima sumažinti taikant įvairius terapinius metodus.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Ši terapija padeda vaikams atpažinti ir keisti neigiamas mintis ir elgesio modelius, susijusius su neurotiškumu. Naudinga vesti kognityvine elgesio terapija paremtą minčių dienoraštį, kuriame galima žymėti savo kasdienius išgyvenimus. Minčių dienoraštis skatina aprašyti stresą sukeliantį įvykį, mintis ir jausmus, susijusius su juo, ir kaip buvo elgiamasi siekiant įveikti stresą. Svarbu pastebėti neigiamas mintis, pavyzdžiui: „Aš privalau atlikti visą projektą vienas, nes daugiau niekas nesugebės jo atlikti taip gerai kaip aš“, ir jas užginčyti bei paneigti.
- Šeimos terapija: Ši terapija padeda šeimoms geriau suprasti vaiko neurotiškumą ir išmokti efektyviau bendrauti ir palaikyti vaiką.
- Žaidimų terapija: Ši terapija leidžia vaikams išreikšti savo emocijas ir išgyvenimus per žaidimus.
- Menų terapija: Ši terapija leidžia vaikams išreikšti savo emocijas ir išgyvenimus per įvairias meno formas, tokias kaip piešimas, tapyba, muzika ar šokis.
- Biodinaminė psichologija ir kūno psichoterapija: Remiasi dešimtmečius kaupta patirtimi dirbant su raidos ir prieraišumo traumomis, taip pat su vadinamosiomis šoko traumomis - grupinio darbo ir individualios ambulatorinės terapijos metu. Ypač per jautrų, terapinį prisilietimą galima užmegzti kontaktą su kliento ankstyvaisiais, (dar) neverbaliais trūkumo ar atstūmimo patirties lygmenimis ir atverti šias labai ankstyvas, formuojančias ir dažnai traumuojančias problemas gydymui ir brandai. Biodinaminė psichoterapija siūlo platų spektrą įvairių giluminės psichologijos metodų fiziniu, emociniu ir psichiniu lygmeniu, kurie skatina savigydos procesą ir taip pašalina organinį neurotinių ir psichosomatinių simptomų pagrindą.
Orgodinamika ir biodinamika: holistinis požiūris į asmenybę
Be tradicinių terapijos metodų, verta atkreipti dėmesį į orgodinamiką ir biodinaminę psichologiją, kurios siūlo holistinį požiūrį į asmenybės raidą ir gerovę.
Orgodinamika
Orgodinamika - tai sąmoningumo ugdymo ir terapinės pagalbos metodas, apimantis visas mūsų buvimo žmogumi dimensijas: kūną, protą, emocijas ir sielą. Metodą sukūrė Gabrielle St. Taip pat siekiama sąmoningai susidurti su vidiniais barjerais kliūtimis ir juos integruoti. Pačioje pradžioje orgodinamikos metodus įtakojo biodinamika, unitarinė psichologija, neotantra ir Rytų filosofijų dvasiniai požiūriai. Orgodinamiką moksliniame kontekste 2010 m. įtvirtino Gabrielle Plesse-St. Clair, apgynusi disertaciją. Orgodinamikos galima mokytis Lietuvoje, Vilniuje, Integratyvios Terapijos Centro mokymų padalinyje IKTA.
Orgodinamikoje santykiai ir prisirišimas yra giliai įsišakniję paradigmose. Kiekvienas žmogus nuolat yra „santykyje” arba „prieraišume” trijuose lygiuose - su savimi, su kitais ir su visuma. Daug kas įtakoja šių lygių išraiškas.
Biodinaminė psichologija
Biodinaminė psichologija yra vienas seniausių kūno psichoterapijos metodų Europoje, kuris, kartu su Aleksandro Loweno JAV sukurta bioenergetine analize, padėjo pagrindus šiuolaikiniams į kūną orientuotiems psichoterapijos metodams. Jį įkūrė norvegų kvalifikuota psichologė ir fizioterapeutė Gerda Boyesen (nuotraukoje), o jos dukros Ebba ir Mona Lisa Boyesen jį toliau plėtojo, todėl dabar jis praktikuojamas daugelyje pasaulio šalių. Tai gilumine psichologija pagrįsta, į kūną orientuota terapijos forma, paremta ankstyvosiomis Froido libido teorijomis ir C. G.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Biodinaminė psichologija - tai biologinė psichologijos teorija, kurioje domimasi organiniais kūno ir psichikos ryšiais. Biodinaminėje kūno psichoterapijoje psichologiniai principai yra ne tik teorijos ir sąvokos, bet ir realios energetinės jėgos, kurios gali būti organinė ir neurologinė tikrovė. Terminas „biodinaminis” primena koncepciją, kad gyvybinė energija yra natūralioje ir spontaniškoje tėkmėje (bios reiškia gyvybę, dinamiškas - jėgą); gyvybinė energija yra jėga, kuri mus judina ir suteikia gyvybės visais lygmenimis: fiziniu, intelektiniu, emociniu ir dvasiniu. Biodinamikos galima mokytis Lietuvoje, Vilniuje, Integratyvios Terapijos Centro mokymų padalinyje IKTA.
Biodinaminio kūno darbo ir „Biorelease®” metodai daugiausia susideda iš struktūruoto masažo ir tiesioginio sąlyčio su kūnu. Tiesioginis darbas su kūnu ir ant kūno yra pagrindinis šios mūsų darbo dalies akcentas. Be tiesioginio darbo su kūnu ir tikslingo prisilietimo, daug vietos skiriama giluminiam psichologiniam dialogui ir emocijų apdorojimui. Naudojamas transo darbas, kūno (sensoriniai) pratimai, kvėpavimo technikos, gydomieji masažai ir žodiniai metodai. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai dirbame su tuo, kas tuo metu klientui sudaro esmę.
Esminiai biodinaminės psichologijos principai
- Holistinis požiūris: Biodinamikoje psichologiniai procesai vertinami viso žmogaus kontekste. Holistiniu požiūriu žmogus yra kažko didesnio dalis. Visumą galima patirti per susijungimą, pavyzdžiui, gamtoje, religijoje, dieviškume, Tao, ramybės vietoje, tekant į „būtį” ir pan. Kalba eina apie dengiančių šydų (identifikacijų, fiksacijų, elgesio modelių, atsiribojimų ir t.
- Gyvybinė energija: Esminė biodinamikos prielaida yra ta, kad visuose gyvuose organizmuose egzistuoja kažkas panašaus į gyvybinę energiją arba bioenergiją. Ši gyvybinė energija ne tik teikia gyvybę, jėgas ir gyvybingumą žmogui ir visoms gyvoms būtybėms žemėje, bet ir lemia gerą savijautą bei apskritai gerą požiūrį į gyvenimą. „Vandenyno bangos sąvoka man yra nuoroda į gyvybę; tai parama, kurią visos gyvos būtybės gauna iš kosmoso. Šis „vandenyno jausmas” yra „pirminės asmenybės” geros savijautos pagrindas, jis egzistuoja nepriklausomai nuo aplinkos, - kaip tai būna pas vaikus tik jiems gimus. Tačiau vaiko raidos metu šią gyvybingą pirminės asmenybės šerdį uždengia „antrinė asmenybė”, kurios vaikui reikia, kad galėtų prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Antrinė asmenybė vystosi priklausoma nuo aplinkos reikalavimų, patiria kaltės jausmą, kai nori įtvirtinti savo norus ir negali emociškai atsipalaiduoti. Pagrindinis biodinamikos tikslas - iš naujo atrasti pirminę asmenybę.
- Biologinė jausmų išraiška: Biodinamika pabrėžia biologinę jausmų išreiškimo būtinybę.
- Pasitikėjimas savireguliacija: Pasitikėjimas savireguliaciniais mechanizmais yra visko pradžia. Nėra vienos, teisingos ir geros sveiko žmogaus būsenos. Tai daugiau kiekviename žmoguje esantis aktyvus gyvybinis srautas, nuolat ieškantis tinkamiausios išraiškos, tuo metu geriausios įmanomos pulsacijos, vedančios iš užspaudžiančio susiaurėjimo. Kiekvienoje dimensijoje įvairios aplinkybės ir (arba) dirgikliai gali sukelti susiaurėjimo ir fiksacinius procesus. Taip susiformuoja šablonai, ribojantys natūralų gyvybinės energijos pulsavimą. Tai reiškia savo gyvenimo ir visų patirčių gilią integraciją budriame Čia ir Dabar sąmoningume.
- Energetinės cirkuliacijos atpalaidavimas: Pagrindinis biodinaminio kūno gydymo tikslas - atpalaiduoti energetinę cirkuliaciją, tam kad būtų paveikti raumenų šarvai, susiję su vegetacine nervų sistema. Kai blokados išsilaisvina, atsiranda vis daugiau „tekančių” jausmų, kurie patiriami kaip laimingi ir naudingi. Tai sukuria nepriklausomos gerovės jausmą, kai žmogus jaučiasi laisvai ir patogiai savo kūne, bei pasaulyje ir gali drąsiai bendrauti su kitais žmonėmis. Išsiaiškinamos senos, anksčiau neišgirstos patirtys, stimuliuojamas nutrūkęs lytinio potraukio ciklas, užbaigiami nebaigti emociniai išgyvenimai, ištirpsta energetinis sukietėjimas ir padidėja gebėjimas giliai atleisti.
Tėvų vaidmuo
Tėvai atlieka svarbų vaidmenį padedant vaikams, turintiems neurotinių bruožų. Svarbu:
- Būti supratingiems ir palaikantiems: Vaikams reikia jaustis saugiai ir priimtiems, nepaisant jų emocinių sunkumų.
- Skatinti emocijų išreiškimą: Vaikams reikia leisti laisvai išreikšti savo emocijas, net jei jos yra neigiamos.
- Mokyti emocijų reguliavimo strategijų: Vaikams reikia padėti išmokti valdyti savo emocijas, pavyzdžiui, per kvėpavimo pratimus, meditaciją ar kitas atsipalaidavimo technikas.
- Kreiptis į specialistus: Jei vaiko neurotiškumas trukdo jo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Altruizmas kaip priešnuodis neurotiškumui?
Įdomu pažvelgti į altruizmą kaip galimą kompensacinį mechanizmą ar net priešnuodį neurotiškumui. Altruizmas - tai nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove, pasireiškiantis pagalba, parama ir atjauta.
Mokslininkai teigia, kad altruizmas yra įgimtas. 1-1,5 metų vaikas mielai padeda kitam žmogui pasiekti ką nors paimti, atidaro duris, atneša reikalingą daiktą, kai jo niekas neprašo. Beždžionių gauja išsaugo beždžionę be kojų, o naminis gyvūnas skuba padėti šeimininkui. Žmonių instinktyvią pagalbą kitam, artima gyvūnų siekimui išsaugoti savo rūšį, palaiko oksitocino hormonas. Atliekant darbą, kai tikimasi ir kai nesitikima naudos, veikia skirtingos smegenų dalys. Altruistiniai veiksmai sukelia džiaugsmą.
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas
Duodame, norėdami jausti davimo malonumą ir gero darbo prasmę. Pasirodo, žemesnės savivertės žmonėms gėda elgtis altruistiškai, nes jie bijo būti palaikyti kvailiais, o dosnumas - tai aukštesnės savivertės ženklas. Neproduktyvus žmogus vengia duoti, nes bijo nuskurdinti save, tuo tarpu laimingesnis ir stipresnis yra dosnesnis. Dėsnis galioja ir atvirkščiai - galintis kažką atiduoti pasijunta turtingas ir stiprus, tad verta duoti net ir tada, kai pertekęs nesi.
Geri darbai norisi daryti, kai gėriesi žmogumi; žavėjimasis - tai laiminga, džiugi būsena. Kodėl verta atsigręžti į kitus? Tam kad vyktų apytaka, daugiau žmonių - daugiau energijos, saugumo, turtingiau, įdomiau. Kai su kitu žmogumi imi elgtis branginančiai ir vertinančiai, gyvenimas tampa kitoks.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad altruizmas neturėtų virsti pasiaukojimu, kai pamirštami savo poreikiai ir interesai. Norint būti geru, lengva „nusivažiuoti“ į savęs pamiršimą, ir pasiaukotojai padeda užaugti psichopatams ir išnaudotojams. Pasiaukotojams reikia atmintinai išmokti knygą „Moterys, kurios myli per stipriai“ ir ieškoti kitos tapatybės. Būti didžiuoju kankiniu saldu, bet negera. Pavargę lengviau užsikrečiame kitų emocijomis, puolame gelbėti kitą, užuot pamąstę, kas būtų geriausia visiems. Jeigu „įsivažiavai“ į davimą kitam, bet pajutai kad blogai darosi sau pačiam - greičiau sustok, nes pradėsi kaupti pyktį.
Psichologė G.Petronienė teigia, kad žemiausios stadijos žmonės labai netoli nuo žvėrelių ir vaikų: nepajėgdami galvoti apie kitą, jie griebia tiek, kiek tik gali paimti, o altruistiški būna retai ir dažniausiai dėl bausmės baimės. Ant trečios pakopos atsiduria žmonės su „geros mergaitės“ ar „gero berniuko“ orientacija. Tokie žmonės suvokia, ko tikisi kiti, ir nori būti gerai įvertintais. Darydami gerus darbus jie labai stengiasi būti pamatyti, tačiau kai niekas nemato, gali pasisavinti rastą piniginę. Na, o ant aukščiausios pakopos atsidūrę žmonės jau orientuojasi į dvasinius ir religinius principus.
Sunku būti altruistišku tam, kuris fiziškai ar emociškai jaučiasi vargšu arba yra patyręs skriaudų. Grupėje lengviau tapti egoistu dėl „atsakomybės ištirpimo“ - laukiama, kad alturistiškai elgsis kas nors kitas.
Rašytojas Oscaras Wilde'as rašė: žmonės be egoizmo yra bespalviai, jiems stinga individualumo. Streso sąvokos kūrėjas psichologas Hansas Selye įvedė terminą „altruistinis egoizmas“. Pagrindinis jo moto - „Užsikariauk artimo meilę!“. Darydami gera kitiems, mes tikimės, pavyzdžiui, kad kažkas mums pagelbės, jei atsidursime sunkioje padėtyje.
Anot „Nesmurtinės komunikacijos“ judėjimo kūrėjo Marshallo Rosenbergo, iš tiesų žmogaus prigimčiai būdingas daug stipresnis altruizmas ir bendrumo poreikis, bet jį mumyse visais laikais slopino aplinkos agresyvumas.
tags: #neurotinė #asmenybė #vaikams #apibrėžimas