Birutės kalnas Palangoje - tai vieta, apipinta legendomis ir turinti gilią istoriją, siekiančią pagonybės laikus. Ši kalva, iškilusi virš jūros lygio, yra svarbus Lietuvos kultūros paveldo objektas, traukiantis tiek istorijos mėgėjus, tiek gamtos mylėtojus.
Kalno istorija ir archeologiniai tyrimai
Birutės kalnas yra reliktinė litorininės terasos smėlio kopa, susiformavusi prieš daugelį metų. Archeologiniai tyrimai rodo, kad jau pirmaisiais mūsų eros amžiais čia buvo gyvenvietė, o X-XII a. iškilo gynybiniai įtvirtinimai. Šiuo laikotarpiu gyvenvietės klestėjo ir augo kitose senosios Palangos vietose. Naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad senovės gyvenvietės apie Birutės kalną būta net 7 ha plote.
XIII a. viduryje gynybiniai įtvirtinimai sudegė, ir gyvenimas šioje vietoje apmirė. Tačiau XIV a., kovų su Vokiečių ordinu įkarštyje, gynybinės medžio ir molio konstrukcijos ant Birutės kalno buvo atstatytos. XIV a. pabaigoje ar XV a. smėlio pylimas buvo išplatintas ir paaukštintas, o buvusių statinių vietą užėmė mediniai stulpai, įkasti į minėto pylimo vidinę pusę.
Archeologinių tyrimų duomenimis, XVII a. antroje pusėje-XVIII a. Birutės kalno aikštelėje, prie Šv. Jurgio koplyčios, kartkartėmis laidojama. Surasti iš viso keturi kapai, trys iš jų - mediniuose karstuose.
Legenda apie Birutę ir Kęstutį
Viena žymiausių legendų, susijusių su Birutės kalnu, pasakoja apie gražiąją vaidilutę Birutę, kuri buvo pasižadėjusi dievams išlaikyti skaistybę ir ant šio kalno kursčiusi šventąją deivės Praurimės aukuro ugnį. Grįždamas iš karo žygio ją pamatė Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis, įsimylėjo, pasipiršęs ir, nors Birutė už jo tekėti nesutikusi, prieš jos valią, bet didžioje pagarboje išsivežęs ją į savo sostinę Senuosius Trakus. Čia iškėlęs puotą ir vedęs ją.
Taip pat skaitykite: Birutės kalno legendos
Pasakojama, kad 1350 m. Senuosiuose Trakuose Kęstutis ir Birutė susilaukė sūnaus Vytauto. Vėliau Kęstutis netoli senosios sostinės, jam labai patikusioje vietoje įkūrė naują miestą - Naujuosius Trakus, ten perkėlė savo sostinę ir čia kartu su Birute, sūnumi Vytautu, jo broliais ir seserimis gyveno. Na o Palangoje, toje vietoje, kur pirmą kartą Kęstutis pamatęs Birutę, liepęs pastatyti rūmus, o kalną, ant kurio buvusi kurstoma šventoji Praurimės aukuro ugnis, pavadinęs Birutės vardu.
Po Kęstučio žūties Birutė sugrįžo į Palangą, įsikūrusi savo vyro pastatytuose rūmuose ir ten gyvenusi, padėdavusi gyvenimo nuskriaustiesiems. Žmonės ją labai gerbę, net šventąja laikę.
Šv. Jurgio koplyčia
Ant Birutės kalno stovi Šv. Jurgio koplyčia, kuri yra svarbus religinis ir architektūrinis paminklas. Istoriniai šaltiniai nurodo, kad pirmoji katalikų koplyčia ant Birutės kalno buvo pastatyta 1506 m. Vincentas Juzumas 1899 m. rašė, kad Motiejus Vaina pastatė naują bažnyčią ant vadinamojo Birutės kalno, kur kadaise būta pagonių šventyklos.
Aikštelė kalvos viršuje naujai suformuota 1869 m. statant mūrinę koplyčią ir vėliau tvarkant aplinką. Iki to laiko šiaurinėje pusėje buvo kalno šlaitu užsibaigianti nedidelė terasa. 1898 m. grafienės Antaninos Sofijos Tiškevičienės iniciatyva Prancūzijos Lurdo pavyzdžiu kalvos šiauriniame šlaite įrengta Lurdo grota.
Dabartinė mūrinė koplyčia pastatyta XIX a. 7 deš., prieš tai buvusių koplyčių vietoje, pagal Klaipėdoje gyvenusio prūsų architekto Karolio Majerio projektą. Žinoma, jog koplyčia XX a. 8 deš. buvo rekonstruota. Vykusių darbų metu koplyčioje buvo įrengti septyni, pagal Birutės kalno legendą, dailininko L. Pociaus sukurti vitražai.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Jurginės ir kalno reikšmė
Birutės kalnas yra svarbus ne tik dėl savo istorijos ir legendų, bet ir dėl čia vykstančių Jurginių švenčių. Jurginės - tai pavasario šventė, kurios metu pagerbiamas Šv. Jurgis, laikomas gyvulių globėju ir žemdirbių gynėju.
Šiuolaikinės Jurginės Palangoje - tai kelias dienas trunkantis festivalis su folkloro ansamblių eitynėmis į Tiškevičių parką, Birutės kalno pagerbimu ir slibino deginimu pajūryje. Tikėta, kad Jurginių giesmės, dainos ir rateliai turi magiškos galios. Senųjų Jurginių papročių esmė - tikėjimas, kad smagiai pagarbinus slibino nugalėtoją, gyvulių ir ypač arklių saugotoją, karių ir žemdirbių globėją Šv. Jurgį, bus įveiktos ligos, badas ir kitos negandos.
Kraštotyrininkas Mikelis Balčius girdėjo iš Šventosios senbuvių kuršininkų, kad Palangoje ant Jurgio kalno šventasis Jurgis įveikė pabaisą. Anot M. Balčiaus, kuršininkai ir Prūsijos lietuviai senąją kopą vadino ne Birutės, bet Jurgio vardu.
Birutės kalnas šiandien
Šiandien Birutės kalnas ir ant jo stūksanti koplyčia yra vienas svarbesnių Palangos kurorto simbolių. Kultūros vertybių registre nurodoma, kad šios kalvos reikšmingumą lemia jos archeologinės, istorinės, mitologinės vertybės, kad ji saugoma ir kaip svarbus kraštovaizdžio objektas.
Vaikščiodami po vieną gražiausių Palangos vietų - Birutės parką - būtinai aplankykite Birutės kalną. Gamtos apsuptyje ne tik puikiai praleisite laiką, bet ir mintimis persikelsite į gilią senovę.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Kultūros paveldo vertybės
Interaktyviojo pažintinio turo gidas keliaujančius „Tiškevičių bulvaru“ kviečia stabtelėti prie Birutės kalno, kur esama dviejų į kultūros vertybių registrą įtrauktų vertybių, brangių lietuvių širdžiai nuo pat jų įkūrimo - jau nekalbant apie paties Birutės kalno praeitį, siekiančią toli gražu ne tik XIX a. pabaigą - XX a. 1899-1901 m. grafas Feliksas, paskatintas žmonos, pagal Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdį įrengė Birutės parko Lurdą. Virš Lurdo esančiame kalne 1869 m. pagal latvių architekto H. Meyerio projektą pastatyta aštuoniakampė neogotikinių formų koplyčia.