Mastymo ir Elgesio Sutrikimai: Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai

Šiame straipsnyje nagrinėjamos mastymo ir elgesio sutrikimų priežastys, simptomai ir šiuolaikiniai gydymo būdai. Aptariami įvairūs asmenybės sutrikimai, tokie kaip disociacinis asmenybės sutrikimas, šizofrenija, ADHD ir kt., taip pat apžvelgiamos galimos priežastys, diagnostikos metodai ir gydymo strategijos.

Kas Yra Asmenybės Sutrikimai?

Asmenybės sutrikimai - tai psichologinių sutrikimų grupė, pasižyminti nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgesio būdais. Žmonės, turintys asmenybės sutrikimų, dažnai patiria sunkumų bendraujant su kitais, sprendžiant kasdienes problemas ir prisitaikant prie socialinių bei kultūrinių normų. Jie gali turėti iškreiptą požiūrį į pasaulį ir kaltinti kitus dėl savo sunkumų. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.

Asmenybės Sutrikimų Tipai

Asmenybės sutrikimai skirstomi į kelis tipus, kurių kiekvienas pasižymi specifiniais bruožais:

• Paranoiškas asmenybės sutrikimas: būdingas nepasitikėjimas ir įtarumas kitais žmonėmis, nuoskaudų laikymas.
• Šizoidinis asmenybės sutrikimas: pasižymi mažu noru formuoti artimus santykius ir dalyvauti socialinėje veikloje, sunkumu suprasti kitų užuominas, emocinis šaltumas.
• Šizotipinis asmenybės sutrikimas: asmuo mano, kad gali paveikti kitus žmones ar įvykius savo mintimis, blogai interpretuoja kitų veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.
• Antisocialus asmenybės sutrikimas: manipuliavimas kitais, atšiaurus elgesys, melavimas, vagystės, svaigalų vartojimas, kaltės jausmo nebuvimas.
• Ribinis asmenybės sutrikimas: jaučiamas tuštumos jausmas, baimė būti paliktam, sunkumai tvarkantis su stresu, rizikingas ir impulsyvus elgesys, paranojos epizodai.
• Histrioninis asmenybės sutrikimas: dramatiškas ir provokuojantis elgesys siekiant dėmesio, lengvas paveikumas kitų žmonių, jautrumas kritikai.
• Narcisistinis asmenybės sutrikimas: manymas, kad esi svarbesnis už kitus, pasiekimų pagražinimas, girimasis patrauklumu ir sėkme.
• Vengiantis asmenybės sutrikimas: nepilnavertiškumo jausmas, manymas, kad esi nepatrauklus, kritikos atsiminimas, vengimas naujų veiklų ar žmonių.
• Priklausomas asmenybės sutrikimas: stiprus priklausomumas nuo kitų žmonių, nes manoma, kad tik jų pagalba gali pasiekti emocinę ir fizinę gerovę, vengimas būti vienam, pritarimo ir pagalbos poreikis priimant sprendimus, polinkis kentėti ir toleruoti smurtą.
• Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: nuolatinis tvarkos poreikis, taisyklių laikymasis, nemalonus jausmas, kai nepasiekiamas tobulumas.
• Disociacinis asmenybės sutrikimas: asmenybės susidvejinimas, kuriam būdingas asmens tapatybės suskilimas į kelias skirtingas asmenybes arba tapatybės dalis.

Disociacinis Asmenybės Sutrikimas: Giluminis Žvilgsnis

Disociacinis asmenybės sutrikimas (DASS), anksčiau žinomas kaip daugybinės asmenybės sutrikimas, yra būklė, kuriai būdingas dviejų ar daugiau skirtingų asmenybių arba tapatybės būsenų egzistavimas viename asmenyje. Šios asmenybės gali turėti skirtingus vardus, amžių, lytį, charakterio bruožus, elgesį, mąstymo būdus ir net fizines savybes. Asmuo gali pereiti nuo vienos asmenybės prie kitos, o šie perėjimai gali būti staigūs ir netikėti.

Kas Yra Disociacija?

Disociacija - tai psichologinis procesas, kai žmogaus mintys, jausmai, atsiminimai ar tapatybės pojūtis atsiskiria nuo sąmoningo suvokimo. Tai tarsi psichikos gynybinis mechanizmas, padedantis atsiriboti nuo skausmingų ar traumuojančių patirčių. Disociacija gali pasireikšti įvairiais būdais:

Taip pat skaitykite: Plačiau apie mąstymą ir kalbą

• Atsiribojimas: jausmas, tarsi stebėtumėte save iš šalies.
• Amnezija: sunkumai prisimenant svarbius asmeninius įvykius ar informaciją.
• Tapatybės sumišimas: neaiškus savęs suvokimas, pasimetimas dėl savo tapatybės.
• Realybės iškraipymas: jausmas, kad pasaulis aplinkui yra nerealus arba keistas.

Disociacija yra pagrindinis disociacinio asmenybės sutrikimo bruožas.

Simptomai

Pagrindinis DASS simptomas yra dviejų ar daugiau skirtingų asmenybių buvimas. Kiti simptomai gali apimti:

• Amnezija: sunkumai prisimenant kasdienius įvykius, asmeninę informaciją ar traumuojančias patirtis.
• Laiko praradimas: periodai, kai žmogus negali prisiminti, ką veikė arba kur buvo.
• Depersonalizacija: jausmas, kad esi atitrūkęs nuo savo kūno ar minčių.
• Derealizacija: jausmas, kad pasaulis aplinkui yra nerealus arba iškraipytas.
• Depresija ir nerimas: dažni nuotaikos svyravimai, liūdesys, beviltiškumas ir nerimas.
• Savižala: polinkis žaloti save, bandymai nusižudyti.
• Miego sutrikimai: nemiga, košmarai.
• Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija.
• Priklausomybės: polinkis į alkoholį, narkotikus ar kitas priklausomybes.
• Haliucinacijos ir kliedesiai: nors ir rečiau, bet gali pasireikšti haliucinacijos ir kliedesiai, panašūs į šizofrenijos simptomus.

Priežastys

DASS dažniausiai išsivysto vaikystėje patyrus didelę traumą, pavyzdžiui, fizinę, seksualinę ar emocinę prievartą. Disociacija tampa būdu atsiriboti nuo traumuojančių patirčių ir sukurti atskiras asmenybes, kurios gali tvarkytis su skirtingais traumos aspektais. Svarbu paminėti, kad ne visi, patyrę traumą vaikystėje, išsivysto DASS. Tačiau trauma yra reikšmingas rizikos veiksnys. Remiantis specialistų patirtimi, svarbus veiksnys yra sveiko prisirišimo prie suaugusiojo nebuvimas. Jei tokio ryšio nėra, su trauminėmis patirtimi susidūrusiam vaikui tenka tvarkytis pačiam. Kadangi nėra vieningo savasties pojūčio, kurį suteikia prisirišimas ir stabilumas, dėl disociacijos gali atrodyti, kad asmens tapatybė labai smarkiai kaitaliojasi.

Diagnostika

DASS diagnozuoti gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitų psichikos sutrikimų simptomus. Diagnozę paprastai nustato psichikos sveikatos specialistas, atlikęs išsamų interviu ir įvertinęs asmens istoriją bei simptomus. Svarbu atmesti kitas galimas priežastis, tokias kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar asmenybės sutrikimai.

Gydymas

DASS gydymas paprastai apima ilgalaikę psichoterapiją, kurios tikslas yra integruoti skirtingas asmenybes į vieną darnią visumą.

Taip pat skaitykite: Kaip valdyti stresą pozityviai

• Psichoterapija:
  • Traumos terapija: padeda apdoroti traumuojančias patirtis ir sumažinti disociacijos simptomus.
  • Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas ir elgesį.
  • Dialektinė elgesio terapija (DET): moko įgūdžių, padedančių valdyti emocijas, gerinti tarpasmeninius santykius ir toleruoti stresą.
• Medikamentinis gydymas: vaistai gali būti naudojami gretutiniams simptomams, tokiems kaip depresija, nerimas ar miego sutrikimai, gydyti. Tačiau nėra vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti DASS.
• Hipnozė: gali būti naudojama siekiant pasiekti atskiras asmenybes ir padėti integruoti atsiminimus.

Gydymas yra ilgas ir sunkus procesas, tačiau tinkama terapija gali padėti asmenims, turintiems DASS, gyventi pilnavertį gyvenimą.

Šizofrenija: Simptomai, Priežastys ir Gydymo Būdai

Šizofrenija - tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai. Pagrindiniai simptomai yra haliucinacijos, kliedesiai ir mąstymo sutrikimai.

Simptomai

Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius, negatyvius ir kognityvinius.

• Pozityvūs simptomai:
  • Haliucinacijos: netikri pojūčiai, tokie kaip balsų girdėjimas ar vaizdų matymas.
  • Kliedesiai: neteisingi įsitikinimai, kurie neatitinka realybės.
  • Mąstymo sutrikimai: sunkumai susikoncentruoti, logiškai mąstyti ir organizuoti mintis.
• Negatyvūs simptomai:
  • Emocijų išblėsimas: sumažėjęs emocijų išraiškimas.
  • Motyvacijos stoka: sunkumai pradėti ir užbaigti veiklas.
  • Socialinis atsiribojimas: vengimas bendrauti su kitais žmonėmis.
• Kognityviniai simptomai:
  • Atminties problemos: sunkumai prisiminti informaciją.
  • Dėmesio sutrikimai: sunkumai susikoncentruoti.
  • Vykdomosios funkcijos sutrikimai: sunkumai planuoti, organizuoti ir priimti sprendimus.

Priežastys

Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ją sukelia genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys.

• Genetika: šizofrenija turi stiprų genetinį komponentą. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika turėti šį sutrikimą yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje. Jei abu tėvai serga šizofrenija, rizika padidėja iki 40-50 proc.
• Smegenų struktūra ir funkcija: tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems pacientams gali būti sumažėjusi pilkoji medžiaga tam tikrose smegenų srityse, įskaitant priekinę skiltį, kuri atsakinga už planavimą ir sprendimų priėmimą. Taip pat pastebėta, kad yra pokyčių hipokampe, kuris svarbus atminčiai ir mokymuisi.
• Neurotransmiteriai: sutrikimai dopamino ir glutamato sistemose smegenyse.
• Aplinkos veiksniai: stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas.

Gydymas

Šizofrenijos gydymas paprastai apima vaistus, psichoterapiją ir socialinę paramą.

Taip pat skaitykite: Praktiniai Aspektai

• Vaistai: antipsichotikai padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką.
• Psichoterapija: kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga. Grupinė ir šeimos terapija gali būti naudingos, padedant pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti savo ligą ir rasti socialinę paramą.
• Socialinė reabilitacija: padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau. Tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius.

Gyvenimo Būdo Įtaka

Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:

• Sveika mityba: subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką. Tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje ir linų sėklose, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijai.
• Fizinis aktyvumas: fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai. Reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
• Streso valdymas: technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę. Streso valdymo technikos padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris gali turėti neigiamą poveikį smegenims ir padidinti psichikos sutrikimų riziką.
• Socialinė parama: stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą. Šeimos nariai, draugai, bendruomenės nariai ir profesionalūs psichikos sveikatos specialistai gali suteikti reikalingą emocinę ir praktinę paramą.
• Miego higiena: miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims. Miego sutrikimai gali sustiprinti simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę.

Dėmesio Deficito ir Hiperaktyvumo Sutrikimas (ADHD)

Įprasta manyti, kad ADHD (angl. - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Šiuo sutrikimu serga 3-11 proc. vaikų. Deja, sulaukus pilnametystės, sutrikimas tęsiasi ir toliau akivaizdžiais simptomais 15 proc.suaugusiųjų, apie 50 proc.sirgusiems sutrikimo požymiai tampa švelnesni. Jeigu sutrikimas savaime nepraeina iki 17m., labai tikėtina, kad jis pasireikš ir suaugus. Bendras sergamumas ADHD suaugusiųjų tarpe - 2-5 proc. Dažniau serga vyrai - 5:1 santykiu. Sunkiausia sutrikimą diagnozuoti žmonėms, kurie vaikystėje su šia diagnoze nesusidūrė.

Rizikos Veiksniai

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius:

• Ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD ( nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.).
• Ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus.
• Ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB.
• Ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu.
• Ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės. ( Šie veiksniai lemia patoanatominius ir patofiziologinius pokyčius - noradrenalino ir dopamine neurotransmisijos sutrikimus).

Labai pravartu prisiminti ar pasiklausti vyresnių artimųjų apie vaikystės ir paauglystės ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius faktus - lėtesnis vystymasis , užsitęsęs šlapinimasis į lovą, elgesio problemos, dažnos drausminės nuobaudos, prastesnis pažangumas, antramečiavimas. Visos šios aplinkybės turėtų paskatinti atkreipti dėmesį į galimus ADHD klinikinius požymius.

ADHD Tipai ir Simptomai

Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Manoma, kad vaikams, o suaugusiame amžiuje - vyrams būdingas hiperaktyvusis tipas, o moterims - nedėmesingumo tipas.

• Nedėmesingumas: nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos, išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, neatidumas, užmaršumas.
• Hiperaktyvumas: bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
• Impulsyvumas: negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas, lengvas su(si)erzinimas, emociniai protrūkiai.

Esant minėtiems požymiams , atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse:

• Prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai.
• Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos.
• Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos.
• Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių.
• Kitose gyvenimo srityse - žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos už greičio viršijimą ir t.t.

Diagnostika

ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje). ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo.

Vadovaujantis DSM-V klasifikacija ADHD suaugusiąjame amžiuje diagnozuojama jei:

• Pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai.
• Šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn.
• Šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją.
• Šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės ( prasidėjo iki 12 metų).

ADHD diagnozuojamas jei atsakymai į visus 4 klausimus yra teigiami. ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai - depresija, bipolinis sutrikimas, nerimo spektro sutrikimai, asmenybės sutrikimai - dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo, priklausomybės sutrikimai. Jeigu hiperkinezinis sutrikimas buvo vaikystėje, o po to išnyko, ir atsirado kita būsena, pavyzdžiui, asocialus asmenybės sutrikimas arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimas, diagnozuojamas naujas, o ne ankstesnis sutrikimas. Taip pat panašią ADHD būsenai simptomatiką gali sukelti hipoglikemija, skydliaukės patologija, apsinuodijimas švinu.

Gydymas

Pripažinta, kad suaugusiųjų ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes.

• Stimuliatoriai: metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse). Jie gali būti trumpo ir ilgo veikimo, dažnai pakankamai greitai ir efektyviai gydo dėmesio koncentracijos trūkumą ir hiperaktyvumą.
• Kiti vaistai: atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin). Atomoksetino ir antidepresantų poveikio pradžia lėtesnė nei psichostimuliatorių, todėl jie yra antro pasirinkimo medikamentai.

Vaistai, kartu su psichosocialinėmis priemonėmis, skiriami adekvačiomis dozėmis kol sutrikimo simptomai yra sunkūs ar vidutinio sunkumo.

Psichoterapinės priemonės:

• Pagerinti asmeninio laiko valdymą ir organizacinius įgūdžius.
• Impulsyvaus elgesio ir pykčio kontrolė.
• Problemų sprendimo įgūdžių lavinimas.
• Praeities socialinių ir akademinių nesėkmių įveika.
• Santykių su šeima, kolegomis ir draugais gerinimas.

Esant būtinybei, pravartu dalyvauti paramos grupėse, įtraukti į gydymo procesą šeimos narius, kolegas, draugus.

Alternatyvios priemonės (nepagrįstos moksliniais įrodymais):

• Specialios dietos.
• Vitaminų arba mineralų papildai.
• Vaistažolių papildai .
• Nepakeičiamos riebiosios rūgštys, ypač Omega - 3.

Įvertinti simptomus gali padėti suaugusiųjų ADHD diagnostikai naudojamos skalės : CAARS, WURS, ASRSv1.1. Paskutinę skalę gali užpildyti pats pacientas. Reikia užpildyti A ir B testo dalis. Testo A dalis daugiau atskleidžia pagrindinius ADHD simptomus, B dalis - papildomus požymius. 4 ir daugiau teigiamų atsakymų tamsesnėje A testo dalyje parodo didelę tikimybę ADHD suaugusių amžiuje.

Nerimas

Nerimas - normaliai kiekvieno žmogaus išgyvenama būsena, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus. Nerimą jaučiame, kai laukia atsakingas pokalbis, pavyzdžiui, dėl darbo, operacija, egzaminas ar susitikimas su svarbiu žmogumi ir pan. Mūsų organizmas tada pasiruošia - jaučiame jaudulį, didesnį energijos kiekį, dėmesį koncentruojame tik tiek šia situacija, nenorime valgyti, mažiau miegame. Tuo metu tampa intensyvesnė medžiagų apykaita, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies veikla bei kvėpavimas, išsiplečia vyzdžiai, padidėja raumenų tonusas. Kitaip tariant, gamtos esame apdovanoti gebėjimu sukaupti jėgas ties tuo, kas dabar svarbiausia, ir atidėti tai, kas gali palaukti.

Kada Nerimas Tampa Problema?

Nerimas tampa tada, kai jis neturi akivaizdžios, suprantamos priežasties arba pasidaro toks stiprus, kad ima žmogui ne padėti, o trukdo - pavyzdžiui, studentui prieš egzaminą taip „suka pilvą ir pykina“, kad jis negali nueiti į egzaminą; kitu atveju - žmogus gali būti tiek besijaudinantis dėl darbo, kad mintys jo neapleidžia vakare nei naktį - trukdo užmigti, kartojasi sapnuose.

Nerimo Priežastys

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį.

Labai supaprastinta biologinės teorijos schema atrodytų taip: išorinės aplinkos dirgikliai perdirbami į nervinį impulsą, kuris plinta smegenų struktūromis iki noradrenerginių neuronų, kurie perduoda impulsą kitoms smegenų struktūroms, o jos - organizmo sistemoms. Kvėpavimo sistema, gavusi aktyvinantį impulsą, dažnina kvėpavimą, net jaučiamas dusulys, širdies - kraujagyslių sistema padažnina širdies susitraukimų dažnį, didina kraujospūdį, kaulų -raumenų - padidina raumenų tonusą, atsiranda įtampa ir drebėjimas ir t.t. Tai būtų normalaus, t.y. nerimo, turinčio adekvačią priežastį, atsiradimo schema. Patologinis nerimas irgi vystosi taip pat, tik dažniausiai be suprantamo dirgiklio arba reakcija į realų dirgiklį yra perdėta. Taip nutinka dėl jau minėtų cheminių medžiagų kiekio, pusiausvyros sutrikimų galvos smegenyse.

Psichologinės Teorijos

Psichologų požiūriu, nerimu gali reikštis nuslopinti jausmai, pavyzdžiui, darbas vadovaujant viršininkui, kuris yra nepagarbus, nevertinantis ar net agresyvus - kylantis noras jam priešintis, neapykanta ar panieka - natūralūs jausmai tokioje situacijoje, bet tiesiogiai juos reikšti pavojinga - gali prarasti darbą. Šie nuslopinti jausmai atlieka vidinio dirgiklio vaidmenį, kuris aktyvina vegetacinę nervų sistemą, tada jaučiami ir fiziniai nerimo simptomai.

Genetiniai Veiksniai

Genetikai kalba apie tai, kad nervų sistemos ypač žemas jautrumo slenkstis įvairiems nerimo mechanizmus „užvedantiems“ dirgikliams yra nulemiamas genetiškai.

Simptomai

Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų. Būdinga tai, kad galvojant apie ką nors į ateitį, matoma tik bloga, grėsminga ateitis, neišvengiamai susiklostanti katastrofa.

Pacientai blogai miega - jiems sunku užmigti, vargina apmąstymai apie dienos įvykius, darbus, miegant sapnuose tarsi toliau sprendžiamos esamos problemos ar kankina košmarai, kuriuose nuo kažko bėgama, atsitinka kažkas baisaus, dažnai nubudinėjama. Ryte žmogus nesijaučia tinkamai pailsėjęs, jam sunku sukaupti dėmesį, bendrauti su kitais, nes pasidaro dirglus, nekantrus. Padidėja vegetacinės nervų sistemos aktyvumas - dažniau plaka širdis, atsiranda dūrimai, skausmai širdies plote, dažnai tampa nestabilus kraujospūdis, jaučiama raumenų įtampa, padidėja prakaitavimas, atsiranda virškinimo diskomfortas ( atsirūgimai, sunkumo jausmas pavalgius skrandyje, pilvo pūtimas gurguliavimas, užkietėję ar laisvi viduriai ), gali padažnėti šlapinimasis. Sergantieji skundžiasi dažnais galvos skausmais, pulsavimu, galvos svaigimu, kvaituliu, nestabilumo pojūčiu, silpnumu. Būdingas nemalonus vidinis drebulys, karščio-šalčio bangos, aptirpimai, odos paraudimas-pabalimas.

Ligos Eiga

Susirgimas yra lėtinis, jam būdinga banguojanti eiga su pagerėjimais ir pablogėjimais, kartais gali tęstis visą gyvenimą. Vienam ketvirtadaliui pacientų, sergančių šiuo sutrikimu, nustatoma ir panikos atakų, daugiau negu pusei - depresija. Pacientai dažnai linkę neigti psichologines problemas bei tai, kad esamų fizinių skundų priežastis slypi psichikoje. Jie pas psichiatrą paprastai atvyksta atlikę įvairių specialistų skirtus tyrimus dėl galimų fizinių ligų, neretai jiems būna skirta „raminamųjų“, kartais pacientai gydosi patys - alkoholiu „atsipalaidavimui“, geresniam miegui.

#

tags: #nuo #ko #sutrinka #mastymas #ir #elgesys