Įvadas
Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra svarbi sritis, leidžianti identifikuoti asmenis, kuriems yra didesnė tikimybė įvykdyti nusikaltimus ateityje. Šis įvertinimas yra būtinas norint taikyti efektyvias prevencijos ir korekcijos programas, mažinančias nusikalstamumą ir užtikrinančias visuomenės saugumą. Šiame straipsnyje aptarsime nusikalstamo elgesio rizikos sampratą, rizikos veiksnius, vertinimo priemones ir jų taikymo galimybes.
Smurto ir agresijos samprata
Norint suprasti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, būtina apibrėžti smurto ir agresijos sąvokas. Smurtas apima fizinę jėgą, naudojamą žalai padaryti kitam asmeniui, o agresija yra platesnė sąvoka, apimanti bet kokį elgesį, kuriuo siekiama pakenkti kitam. Mokslinėje literatūroje egzistuoja įvairios agresijos teorijos, siekiančios paaiškinti šį elgesį, įskaitant biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Šiuo metu daugiausia dėmesio sulaukia integruoti agresijos modeliai, kurie apjungia skirtingus veiksnius, siekiant geriau suprasti agresyvaus elgesio priežastis ir mechanizmus.
Kriminalinio elgesio rizikos samprata ir veiksniai
Kriminalinio elgesio rizikos samprata apima tikimybę, kad asmuo ateityje įvykdys nusikaltimą. Šią riziką lemia įvairūs rizikos veiksniai, kurie gali būti statiniai (nekintantys) arba dinaminiai (kintantys). Statiniai rizikos veiksniai apima asmens istoriją, tokius kaip ankstesni nusikaltimai, o dinaminiai - asmens požiūrį, įsitikinimus ir socialinę aplinką. Mokslinėje literatūroje dažniausiai minimi smurtinį elgesį prognozuojantys rizikos veiksniai yra:
- Ankstesnis smurtinis elgesys
- Jaunas amžius
- Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu
- Psichikos sveikatos problemos
- Socialinė izoliacija
- Nepatikima socialinė parama
- Negatyvūs įsitikinimai ir požiūris į smurtą
Kriminalinės rizikos vertinimo priemonės
Kriminalinės rizikos vertinimo priemonės yra struktūruoti instrumentai, naudojami įvertinti asmens riziką įvykdyti nusikaltimą ateityje. Šios priemonės apima standartizuotus klausimynus, interviu ir dokumentų peržiūrą, siekiant nustatyti rizikos veiksnius ir įvertinti bendrą rizikos lygį. Žinomiausios ir plačiausiai taikomos kriminalinės rizikos vertinimo priemonės yra:
- Psichopatijos patikros sąrašas - atnaujintas (PCL-R): naudojamas įvertinti psichopatines asmenybės savybes, kurios yra susijusios su padidinta rizika įvykdyti smurtinius nusikaltimus.
- Smurto rizikos įvertinimo vadovas (VRAG): naudojamas įvertinti smurtinio elgesio riziką tarp psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų.
- LSI-R (Level of Service Inventory-Revised): naudojamas įvertinti bendrą kriminalinės rizikos lygį, atsižvelgiant į įvairius rizikos veiksnius.
- HCR-20 (Historical, Clinical, Risk Management-20): naudojamas įvertinti smurtinio elgesio riziką, atsižvelgiant į istorinius, klinikinius ir rizikos valdymo veiksnius.
Šios priemonės padeda specialistams objektyviai įvertinti riziką ir priimti pagrįstus sprendimus dėl intervencijų ir priežiūros.
Taip pat skaitykite: Kognityviniai nusikaltimų paaiškinimai
Kriminalinės rizikos vertinimo priemonių taikymas Lietuvoje
Lietuvoje kriminalinės rizikos vertinimo priemonės pradėtos taikyti palyginti neseniai, tačiau jų naudojimas sparčiai populiarėja tiek praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai naudojamos priemonės yra:
- PCL-R: naudojama įvertinti psichopatines asmenybės savybes nuteistiesiems ir kitiems asmenims, susijusiems su teisėsauga.
- HCR-20: naudojama įvertinti smurtinio elgesio riziką psichikos sveikatos įstaigose ir pataisos įstaigose.
- LSI-R: naudojama įvertinti bendrą kriminalinės rizikos lygį nuteistiesiems ir probacijos klientams.
Šių priemonių taikymas Lietuvoje leidžia efektyviau identifikuoti didelės rizikos asmenis ir taikyti jiems individualizuotas korekcijos programas.
Tyrimas Lietuvos pataisos įstaigose (2015-2017 m.)
2015-2017 m. buvo atliktas tyrimas Lietuvos pataisos įstaigose, siekiant įvertinti nuteistųjų kriminalinę riziką ir asmenybės ypatumus. Tyrimo metu buvo naudojamos įvairios psichologinės vertinimo priemonės, įskaitant PCL-R, HCR-20 ir LSI-R. Tyrimo rezultatai parodė, kad nuteistųjų kriminalinė rizika yra susijusi su įvairiais veiksniais, tokiais kaip ankstesni nusikaltimai, psichikos sveikatos problemos ir socialinė adaptacija. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad kriminalinės rizikos vertinimo priemonės yra veiksmingos prognozuojant nuteistųjų elgesį pataisos įstaigose ir po išėjimo į laisvę.
Tyrimo metodologija
Tyrimo metodologija apėmė kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus. Kiekybiniam tyrimui buvo naudojami standartizuoti klausimynai ir psichologinės vertinimo priemonės, o kokybiniam tyrimui - interviu su nuteistaisiais ir pataisos įstaigų darbuotojais. Tyrimo duomenys buvo analizuojami naudojant statistinius metodus, siekiant nustatyti ryšius tarp skirtingų rizikos veiksnių ir nuteistųjų elgesio.
Tyrimo rezultatai
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nuteistųjų kriminalinė rizika yra susijusi su įvairiais veiksniais, tokiais kaip:
Taip pat skaitykite: Prevencinės priemonės prieš jaunimo nusikalstamumą
- Ankstesni nusikaltimai: nuteistieji, kurie anksčiau buvo teisti už smurtinius nusikaltimus, turėjo didesnę riziką įvykdyti naujus nusikaltimus.
- Psichikos sveikatos problemos: nuteistieji, kurie sirgo psichikos ligomis, tokiomis kaip šizofrenija ar bipolinis sutrikimas, turėjo didesnę riziką įvykdyti nusikaltimus.
- Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu: nuteistieji, kurie piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu, turėjo didesnę riziką įvykdyti nusikaltimus.
- Socialinė adaptacija: nuteistieji, kurie turėjo problemų su socialine adaptacija, tokiomis kaip bedarbystė ir socialinė izoliacija, turėjo didesnę riziką įvykdyti nusikaltimus.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad kriminalinės rizikos vertinimo priemonės yra veiksmingos prognozuojant nuteistųjų elgesį pataisos įstaigose ir po išėjimo į laisvę.
Praktinės rekomendacijos
Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima pateikti keletą praktinių rekomendacijų, kurios gali būti naudingos specialistams, dirbantiems su nuteistaisiais ir kitais asmenimis, susijusiais su teisėsauga:
- Naudoti kriminalinės rizikos vertinimo priemones, siekiant identifikuoti didelės rizikos asmenis.
- Taikyti individualizuotas korekcijos programas, atsižvelgiant į asmens rizikos veiksnius ir poreikius.
- Suteikti nuteistiesiems psichologinę pagalbą ir socialinę paramą, siekiant pagerinti jų psichikos sveikatą ir socialinę adaptaciją.
- Organizuoti mokymus pataisos įstaigų darbuotojams, siekiant pagerinti jų žinias ir įgūdžius kriminalinės rizikos vertinimo ir korekcijos srityse.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
tags: #nusikalstamo #elgesio #rizikos #vertinimas