Įvadas
Jaunų žmonių nusikalstamumas yra opi socialinė-teisinė problema, su kuria susiduria daugelis valstybių, o Lietuva - ypač. Dažnai metamas kaltinimo šešėlis ant jaunų žmonių už jų padarytus pažeidimus, tačiau nesistengiama suprasti priežasčių, kurios skatina jaunus žmones nusikalsti. Vaikų elgesys daugiausia priklauso nuo socializacijos proceso sėkmės, kuris vyksta visą gyvenimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime veiksnius, turinčius įtakos jaunų žmonių nusikalstamumui: nusikalstamumas šeimose, smurtas prieš vaikus, žiniasklaidos poveikis bei draugų įtaka.
Kriminologija kaip integruojantis mokslas
Kriminologija yra integruojantis mokslas, nagrinėjantis nusikalstamą elgesį ir jo priežastis. Kriminologija siejama su asmenybės socializacija ir sociologija. Socialinės aplinkos teorijos kriminologijos moksle, tokios kaip marksistinė socialinės aplinkos teorija ir anomijos teorija, padeda suprasti socialinės aplinkos įtaką nusikaltėlio asmenybei.
Asmenybės socializacija ir kriminologijos sąsaja
Asmenybės socializacija yra procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes ir elgesio modelius. Kriminologija tiria, kaip šis procesas gali būti sutrikdytas ir paskatinti nusikalstamą elgesį.
Kriminologija ir sociologija
Kriminologija ir sociologija yra glaudžiai susiję mokslai. Sociologija tiria visuomenės struktūrą ir socialinius procesus, o kriminologija nagrinėja nusikalstamumą kaip socialinį reiškinį. Sociologinės teorijos, tokios kaip socialinės dezorganizacijos teorija ir diferencijuoto asociacijos teorija, padeda suprasti nusikalstamumo priežastis.
Sociologijos ir kriminologijos skirtumai
Nepaisant glaudaus ryšio, sociologija ir kriminologija turi skirtumų. Sociologija tiria visus socialinius reiškinius, o kriminologija - tik nusikalstamumą. Kriminologija taip pat daugiau dėmesio skiria individualioms nusikaltėlių charakteristikoms ir nusikalstamo elgesio motyvacijai.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai reabilituojant psichikos sutrikimų turinčius asmenis
Socialinės aplinkos teorijos kriminologijos moksle
Socialinės aplinkos teorijos teigia, kad nusikalstamumas yra sąlygojamas socialinės aplinkos veiksnių, tokių kaip skurdas, nedarbas, socialinė atskirtis ir nusikalstama subkultūra.
Marksistinė socialinės aplinkos teorija
Marksistinė socialinės aplinkos teorija teigia, kad nusikalstamumas yra kapitalistinės sistemos produktas. Anot šios teorijos, kapitalizmas sukuria nelygybę ir socialinę atskirtį, kuri skatina žmones nusikalsti.
Marksistinės socialinės aplinkos teorijos kritika
Marksistinė socialinės aplinkos teorija kritikuojama dėl to, kad ji per daug supaprastina nusikalstamumo priežastis ir neatsižvelgia į individualius veiksnius. Be to, ši teorija negali paaiškinti nusikalstamumo socialistinėse valstybėse.
Anomijos teorija
Anomijos teorija teigia, kad nusikalstamumas kyla tada, kai visuomenėje susidaro anomija - būklė, kai žmonės neturi aiškių normų ir vertybių. Anomija gali atsirasti dėl ekonominių krizių, socialinių permainų ar kitų veiksnių.
Socialinės aplinkos įtaka nusikaltėlio asmenybės pagal sociologinės krypties atstovus
Sociologinės krypties atstovai teigia, kad socialinė aplinka daro didelę įtaką nusikaltėlio asmenybei. Šeima, mokykla, draugai ir žiniasklaida formuoja individo vertybes, elgesio modelius ir požiūrį į pasaulį.
Taip pat skaitykite: Socializacijos svarba
Šeimos įtaka
Šeima yra pirmoji socialinė struktūra, perteikianti tam tikrus elgesio modelius. Nusikalstamumas šeimose, smurtas prieš vaikus ir nepriežiūra didina vaikų polinkį nusikalsti. Nusikalsti linkę tėvai vaikus augina daug skurdžiau, palyginti su kitais. Tokių tėvų elgesys daro blogą įtaką vaikams. Agresyvus tėvų elgesys su vaikais yra viena esminių priežasčių, skatinančių jaunuolius tapti deviantais. Smurtas prieš vaikus apima tokius veiksnius kaip vaiko neigimas, fizinis, emocinis smurtas ir seksualinė prievarta.
Žiniasklaidos poveikis
Žiniasklaida formuoja išorinio pasaulio sampratą, požiūrį į įvairius reiškinius, elgesio normas, vertybių sistemą. Agresyvaus turinio filmų, netgi animacinių, žiūrėjimas didina vaikų agresyvumą. Kuo daugiau smurto ir prievartos demonstruojama televizijos laidose, tuo dažniau vaikai savo tarpasmeniniuose konfliktuose laiko agresiją veiksminga problemų sprendimo priemone. Informacijos priemonėse siekiama sudominti kuo didesnę auditoriją, pateikiant kuo operatyvesnę ir kraupesnę informaciją, nesigilinant į nusikaltimų priežastis ar sąlygas, kuriomis formavosi nusikaltėlio asmenybė.
Mokyklos įtaka
Mokykla yra svarbi aplinka, kurioje vaikas praleidžia didelę dalį savo laiko. Nesėkmės moksle, nuobodulys, stereotipinė mokytojų nuomonė apie agresyvų elgesį, triukšminga mokyklos aplinka, silpnas ryšys su mokykla, nepalanki mokyklos atmosfera, mokyklos feminizacija, nepakankama elgesio kontrolė, menkas dėmesys teigiamo elgesio skatinimui, pedagogų ir moksleivių sąveikos problemos gali paskatinti agresyvų elgesį. Vaikai, augę nepalankiomis šeimos sąlygomis, palyginti su jų bendraamžiais, ateina į mokyklą blogiau pasirengę mokymuisi, dažniau atsilieka moksle, stokoja mokymosi motyvacijos, nuolat sulaukia neigiamų mokytojų vertinimų, jų santykiai su pedagogais ir bendraamžiais yra sudėtingi.
Draugų įtaka
Draugai daro didelę įtaką jauno žmogaus elgesiui. Jei jaunuolis bendrauja su nusikalsti linkusiais draugais, jis pats gali tapti nusikaltėliu. Nusikalsti linkusio žmogaus elgesio formavimuisi turi įtakos ir pačios asmenybės ypatumai: charakteris, savęs vertinimas, elgesio motyvacija. Tokio elgesio paauglių poreikiai dažniausiai viršija jų išgales. Jie dažnai patiria vidinį konfliktą, kurio priežastis - prieštaravimas tarp siekimo įtvirtinti savo asmenybę ir nesuvokto nepasitikėjimo savo jėgomis.
Nusikaltėlio asmenybė
Nusikaltėlio asmenybė yra sudėtingas konstruktas, apimantis įvairius socialinius-demografinius, psichologinius ir biologinius aspektus. Kriminologai vartoja sąvokas "kriminogeninė asmenybė" arba "asmuo, vykdantis kriminalizuotą elgesį", siekdami apimti asmenis iki nusikaltimo padarymo ir po teistumo išnykimo.
Taip pat skaitykite: Žmogus visuomenėje
Nusikaltėlio asmenybės struktūra ir pagrindinės savybės
Nusikaltėlio asmenybę sudaro:
- Socialinis-demografinis savybių kompleksas: lytis, amžius, išsilavinimas, užsiėmimo rūšis, socialinis statusas, socialinė-turtinė padėtis.
- Psichologinės savybės: charakteris, temperamentas, intelektas, emocijos, motyvacija.
- Biologinės savybės: genetika, fiziologinės ypatybės, sveikatos būklė.
Asmenybė yra kintanti sistema, kurią veikia socializacijos procesai. Socializacija vyksta visą gyvenimą, individas įgyja naujų savybių, praranda ar susilpnina jau turimas. Asmenybės socializacijai turi įtakos ir biologinės individo savybės, anomalijos.
Resocializacija ir socialinė adaptacija
Resocializacija yra procesas, kurio metu nusikaltėlis mokosi naujų socialinių įgūdžių ir vertybių, kad galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę. Socialinė adaptacija yra prisitaikymas prie visuomenės normų ir reikalavimų.
Veiksniai, lemiantys sėkmingą resocializaciją
Sėkmingai resocializacijai svarbūs šie veiksniai:
- Darbo pakeitimo garantija
- Socialinis ryšys su šeima, artimaisiais, draugais
- Dalyvavimas resocializacijos programose
- Pagalba sprendžiant socialines ir psichologines problemas
- Teigiamos ateities perspektyvos
Kriminalinė subkultūra įkalinimo įstaigose
Kriminalinė subkultūra įkalinimo įstaigose yra svarbus veiksnys, trukdantis resocializacijai. Neformalios elgesio taisyklės palengvina tarpusavio bendravimą ir supratimą, tačiau didina nuteistųjų dezadaptaciją. Siekiant mažinti subkultūros įtaką, pageidautina naujai atvykusius nuteistuosius atskirti nuo senbuvių.
Socialinių darbuotojų ir psichologų vaidmuo
Socialiniai darbuotojai ir psichologai atlieka svarbų vaidmenį resocializacijos procese. Jie teikia pagalbą nuteistiesiems sprendžiant socialines ir psichologines problemas, padeda jiems įgyti naujų įgūdžių ir pasitikėjimo savimi.
Poreikiai po bausmės atlikimo
Nuteistiesiems, išėjus iš įkalinimo įstaigos, svarbiausi poreikiai yra susiję su darbo paieška, būsto gavimu ir šeimos kūrimu. Svarbu, kad nuteistieji turėtų teigiamų ateities siekių ir planų, kurie padėtų jiems lengviau adaptuotis visuomenėje.
Socialinė kontrolė
Socialinė kontrolė yra vienas iš socialinių mechanizmų, garantuojančių, kad būtų laikomasi tam tikrų teisinių, dorinių, paprotinių, administracinių ir kitų apribojimų, kurių pažeidimas trikdo socialinės sistemos funkcionavimą. Socialinės kontrolės esmę sudaro poveikis, daromas taikant kontrolės įvairias priemones, pavyzdžiui, viešąją nuomonę, prievartą, socialinę įtaigą, religiją, socialines organizacijas.
Socialinės kontrolės priemonės
Socialinės kontrolės priemonės gali būti formalios ir neformalios. Formalios priemonės apima įstatymus, teismus, policiją ir kitas valstybės institucijas. Neformalios priemonės apima šeimą, mokyklą, draugus, žiniasklaidą ir viešąją nuomonę.
Socialinė dezadaptacija
Dezadaptacija yra žmogaus būsena, atspindinti jo negebėjimą prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Nusikaltėlių dezadaptacijai daro poveikį mezo ir mikro aplinkos veiksniai. Prie mezo aplinkos veiksnių priskiriami: šeima, mokykla, bendruomenė, penitencinės įstaigos, kriminalinė subkultūra, izoliacija. Prie mikro aplinkos veiksnių priskiriami individo asmenybės bruožai, psichologinė būsena, ligos, reakcijos į kitus veiksnius, polinkiai, nuostatos, motyvacija.
Socializacijos aukos
Žmogus, visiškai adaptavęsis visuomenėje ir nesugebantis laikytis savo nuomonės, yra konformistas, todėl jis gali būti įvardijamas kaip socializacijos auka. Tuo pačiu asmuo, neadaptavęsis visuomenėje, irgi tampa socializacijos auka, pavyzdžiui, nusikaltėlių. Socializacijos aukomis gali tapti našlaičiai, invalidai, žmonės, esantys ribinėje psichinėje būklėje, migrantai ir vaikai, gimę šeimose su žemu ekonominiu lygiu.
Priklausomybės ir socializacija
Alkoholizmas, narkomanija ir prostitucija yra socialinės problemos, susijusios su sutrikusia socializacija. Šios priklausomybės neigiamai veikia žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą, socialinius santykius ir integraciją į visuomenę.
Išvados ir rekomendacijos
Jaunų žmonių nusikalstamumas yra sudėtinga problema, kurią sąlygoja įvairūs socialinės aplinkos veiksniai. Norint sumažinti nusikalstamumą, būtina gerinti šeimų padėtį, mažinti smurtą prieš vaikus, ugdyti kritinį mąstymą ir atsparumą neigiamai žiniasklaidos įtakai, užtikrinti kokybišką ugdymą ir socialinę paramą. Taip pat svarbu plėtoti resocializacijos programas ir padėti nuteistiesiems integruotis į visuomenę po bausmės atlikimo.
#
tags: #nusikalteliai #visuomenes #nariai #socializacija