Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija, bulimija, yra ne tik medicininė, bet ir socialinė problema. Šiandienos visuomenėje, kur kūno kultas ir išoriniai standartai daro didžiulę įtaką, svarbu atkreipti dėmesį į šių sutrikimų priežastis, pasekmes ir galimus sprendimus. Apie tai kalbama ir Alytaus miesto teatro spektaklyje „Seen“, kurio režisierė Andra Kavaliauskaitė atvirai prabyla apie šią jautrią temą.
Valgymo sutrikimai - ne tik moterų liga
Dažnai manoma, kad anoreksija ir bulimija yra tik moterų liga, tačiau tyrimai rodo, kad ir vyrai patenka į šių ligų spąstus. A. Kavaliauskaitė pabrėžia, kad valgymo sutrikimai nesirenka nei amžiaus, nei profesijos, nei lyties. Tai yra psichologinė liga, kurios priežastys gali būti labai įvairios - nuo artimo žmogaus pasakyto skaudaus žodžio iki visuomenės primestų standartų.
Kūno kultas ir žiniasklaidos įtaka
Šiuolaikinė žiniasklaida, ypač socialiniai tinklai, daro didelę įtaką formuojant grožio idealus. Instagramas, žurnalų viršeliai ir kitos medijos nuolat transliuoja „tobulų“ kūnų ir gyvenimų vaizdus, kurie gali paskatinti nepasitenkinimą savimi ir norą atitikti primestus standartus. A. Kavaliauskaitė pastebi, kad net paaugliai, suprasdami, jog daugelis Instagramo istorijų yra nerealios, vis tiek nori taip gyventi.
Nemeilė sau - pagrindinė problema
Anot A. Kavaliauskaitės, valgymo sutrikimai yra susiję su nemeile sau. Žmogus, nepasitikintis savimi ir norintis būti geriausiu, gali tapti pažeidžiamas šiai ligai. Kūnas tampa tik įrankiu, o tikroji problema slypi giliau - psichologinėje būsenoje.
„Seen“ - ignoravimo kultūra ir jos pasekmės
Spektaklio pavadinimas „Seen“ simbolizuoja ignoravimą, kuris dažnai pasitaiko tiek virtualioje, tiek realioje aplinkoje. Paauglių žargonu, „seen“ reiškia, kad žinutė buvo perskaityta, bet į ją nesureaguota. A. Kavaliauskaitė teigia, kad „seen“ gali būti tolygus išdavystei, antausiui. Kartais vienas „seen“ gali būti lemiamas, o vėliau tenka apgailestauti, kad laiku nepastebėjome problemos.
Taip pat skaitykite: Vidinė pusiausvyra su Kavaliauskienėmis
Kaip atpažinti ir padėti sergančiam?
Pastebėjus, kad artimas žmogus serga valgymo sutrikimais, svarbu su juo atsargiai kalbėtis. Jei žmogus negirdi ir nenori girdėti, reikia bandyti kalbėtis su jo artimaisiais. A. Kavaliauskaitė pabrėžia, kad šią ligą sunku sustabdyti vienam.
Ar galima pasveikti?
Pasveikti nuo valgymo sutrikimų galima, tačiau tai ilgas ir sunkus procesas. A. Kavaliauskaitė teigia, kad pasveikimas gali būti ne galutinis, o liga gali sugrįžti po kelerių metų. Todėl svarbu nuolat prižiūrėti savo psichologinę būseną ir vengti veiksnių, kurie gali išprovokuoti ligos atsinaujinimą.
Meno terapija - pagalba ieškant savęs
A. Kavaliauskaitė tiki, kad meno terapija gali būti veiksminga priemonė padedant žmonėms, sergantiems valgymo sutrikimais. Spektaklis „Seen“ bando atlikti šią funkciją - ištiesti ranką žiūrovui ir paskatinti nuoširdų pokalbį.
Ką daryti, jog situacija gerėtų?
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliktas tyrimas atskleidė, kad studentai dažnai susiduria su įtampa, nerimu, depresija, nemiga ir valgymo sutrikimais. Todėl svarbu imtis priemonių, kad situacija gerėtų.
Psichikos sveikatos stiprinimo politika
Pagrindinis vaidmuo tenka bendrai psichikos sveikatos stiprinimo politikai valstybiniu lygiu, integruojant psichologinės pagalbos strategijas visuose švietimo sistemos lygmenyse: darželiuose, mokyklose ir universitetuose. Ypač svarbi ankstyvoji prevencija, diagnostika ir pagalba susiduriantiems su sunkumais vaikams, paaugliams, jaunuoliams bei jų šeimoms.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su depresija sergančiu žmogumi
Emocinis intelektas ir streso valdymas
Didelis dėmesys turėtų būti teikiamas emocinio intelekto, pasitikėjimo savimi, empatijos, kūrybiškumo, streso valdymo įgūdžių, socialinių ir kitų kompetencijų ugdymui. Nuo pat gimimo prasidedantis ir visą gyvenimą besitęsiantis rūpinimasis psichine sveikata ir emocine gerove yra būtina sąlyga siekiant ilgalaikių, esminių pokyčių.
Universiteto vaidmuo
Svarbus vaidmuo tenka ir universitetams. Tapimo ir buvimo studentu laikotarpis yra pilnas pokyčių ir iššūkių, kurie gali sietis su emociniais sunkumais, jų atsiradimu, sustiprėjimu ar atsinaujinimu. Studentai vis drąsiau kreipiasi pagalbos, paskatina tai daryti ir draugus. Atsiranda aiškesnis suvokimas, kad norėti jaustis gerai yra visiškai normalu.
Pagalba sau
Svarbu nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į klausimą: „Galbūt man reikalinga specialistų pagalba, norint pamatyti situaciją kitaip, pasijausti geriau?“.
Patarimai, kaip padėti sau jaustis geriau:
- Fizinis aktyvumas.
- Sveika mityba.
- Darbo ir poilsio balansas.
- Relaksacinės technikos.
- Pokalbis su artimaisiais.
- Laiko planavimas.
- Bendravimas ir įsitraukimas į veiklas.
- Ryšių su šeima bei draugais palaikymas.
- Hobiai.
- Psichologinė pagalba.
Taip pat skaitykite: Vaikų depresijos priežastys ir gydymas
tags: #kavaliauskaite #serga #anoreksija