Ar kada susimąstėte, kaip sunku apibūdinti save, nors su savimi praleidžiate daugiausiai laiko? Juk apie kitus susidaryti nuomonę dažnai būna kur kas paprasčiau. Šiame straipsnyje panagrinėsime asmenybės testų istoriją, jų įvairovę ir pateiksime vieną įdomų, nors ir šokiruojantį, būdą, kaip identifikuoti savo asmenines savybes, stiprybes ir silpnybes. Taip pat aptarsime, kaip asmenybės testai gali būti naudingi siekiant geriau pažinti save ir tobulėti.
Asmenybės testų ištakos ir evoliucija
Nuo neatmenamų laikų žmonės bandė save kategorizuoti. Nuo keturių antikinių temperamentų - sangviniko, choleriko, melancholiko ir flegmatiko - iki šiuolaikinių psichologinių tyrimų, žmogus nuolat ieško būdų, kaip apibrėžti sudėtingą ir sunkiai apibrėžiamą dalyką - asmenybę.
Viena reikšmingiausių teorijų asmenybės tipologijos istorijoje yra šveicarų psichologo Carlo Gustavo Jungo psichologinių tipų teorija, sukurta XX amžiaus pradžioje. Ši teorija įkvėpė daugelį kitų, įskaitant ir Myers-Briggs Type Indicator® (MBTI®), vieną populiariausių asmenybės tipų indikatorių, kurį sukūrė Katharine Cook Briggs. Dėl savo paprastumo, šis keturių raidžių modelis šiandien naudojamas daugelyje teorijų, tokių kaip socionika, Keirsey Temperament Sorter ir kt.
Asmenybės testai: tipai ir savybės
Šiuolaikinėje psichologijoje populiarus požiūris į asmenybę yra per savybių prizmę. Vietoj bandymo įsprausti žmones į tam tikrus tipus, tyrinėjamos atskiros savybės, tokios kaip ekstraversija, emocionalumas ir kitos. Šis požiūris palengvina mokslinius tyrimus, nes leidžia tyrinėti ryšius tarp asmenybės savybių ir žmogaus elgesio ar nuostatų. Tačiau begalinis savybių kombinacijų kiekis neleidžia apibrėžti prasmingų ir naudingų kategorijų, kurias būtų galima naudoti diskusijose ar teikiant kokius nors pasiūlymus.
Siekdami sujungti geriausius abiejų požiūrių bruožus, sukūrėme savo modelį, kuris išlaiko Myers-Briggs sukurtą santrumpų formatą, tačiau remiasi labiau subalansuotu Big Five bruožų rinkiniu, populiariu šiuolaikiniuose psichologiniuose ir sociologiniuose tyrimuose. Šiame modelyje yra penki bruožai: Energija, Intelektas, Prigimtis, Taktika ir Tapatybė.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
- Energija: apibrėžia, kaip žmogus įgauna energijos - būdamas vienas (introvertas) ar bendraudamas su kitais (ekstravertas).
- Intelektas: parodo, kaip žmogus suvokia informaciją - per konkrečius faktus (pastabus) ar per abstrakčias idėjas (intuityvus).
- Prigimtis: nusako, kaip žmogus priima sprendimus - remdamasis logika (apgalvojantis) ar emocijomis (pajaučiantis).
- Taktika: atskleidžia, kaip žmogus organizuoja savo gyvenimą - planuodamas (planuojantis) ar spontaniškai (žvalgantis).
- Tapatybė: parodo žmogaus pasitikėjimą savimi - tvirtabūdis ar nerimastingas.
Šių bruožų kombinacijos leidžia apibrėžti 32 skirtingus asmenybės tipus, kurie skirstomi į keturias grupes: Analitikai, Diplomatai, Sergėtojai ir Tyrinėtojai. Kiekviena grupė pasižymi savitais bruožais, vertybėmis ir elgesio modeliais.
Netradicinis savęs pažinimo testas
Šis testas paremtas principu, kad mūsų aplinka ir žmonės, su kuriais praleidžiame daugiausiai laiko, daro mums didelę įtaką. Testas susideda iš kelių etapų:
- Pasiimkite lapą popieriaus ir rašiklį.
- Nusipieškite lape kažką panašaus į taikinį, kurio centre įrašykite savo vardą.
- Į vidinį ratą surašykite 5-10 žmonių vardus, su kuriais kasdien tenka praleisti daugiausiai laiko.
- Į išorinį ratą surašykite vardus tų žmonių, su kuriais tenka bendrauti rečiau, bet intensyviai.
- Vienu ar dviem žodžiais apibūdinkite kiekvieną vidinio rato žmogų, išskirdami ryškiausią jo charakterio bruožą.
- Vienu ar dviem žodžiais apibūdinkite, ką paprastai veikiate su kiekvienu iš išorinio rato žmogumi.
- Surašykite rezultatus į savo CV, skiltyje „Apie mane“: penktojo punkto žodžius įrašykite po frazės „Aš esu…“, o šeštojo - po frazės „Mano hobi… „
Rezultatai gali būti netikėti, tačiau jie atspindi, kaip mus veikia aplinka. Jei testo rezultatai kelia neigiamas emocijas, tai gali būti ženklas, kad reikia peržiūrėti savo aplinką ir ieškoti žmonių, kurie mus įkvepia ir padeda tobulėti.
Asmenybės testų nauda ir apribojimai
Asmenybės testai gali būti naudingi siekiant geriau pažinti save, savo stiprybes ir silpnybes. Jie gali padėti suprasti, kodėl elgiamės tam tikru būdu, ir kaip galime tobulėti. Tačiau svarbu prisiminti, kad asmenybės testai nėra absoliuti tiesa. Jie tik atspindi tam tikrus mūsų asmenybės aspektus ir gali keistis priklausomai nuo aplinkybių.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kartojant asmenybės testą, jo rezultatai gali šiek tiek skirtis. Daug kartų testuojantis, pradedama nejučia „išmokti“ atsakymus, o tai iškraipo duomenis. Tiksliausius asmenybės testo rezultatus gausite, jeigu atsakinėdami į klausimus būsite nuoširdūs patys sau ir remsitės pirmuoju įspūdžiu.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas