Nuo miego sutrikimų kenčiantis žmogus gali susidurti su įvairiomis problemomis, pradedant nuo sumažėjusio darbingumo ir baigiant rimtais sveikatos sutrikimais. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiamos nemigos priežastys, rūšys, simptomai ir gydymo būdai, siekiant padėti jums suprasti šią problemą ir rasti veiksmingus sprendimus.
Nemigos signalai ir rūšys
Psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ specialistė gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad miego sutrikimai yra signalas, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Jie gali rodyti fizinės sveikatos, santykių ar gyvenimo organizavimo problemas. Ignoruojant šiuos signalus, liga gali tapti lėtine ir atspari gydymui. Savigyda, ypač vartojant raminamuosius vaistus ar alkoholį, gali sukelti priklausomybę ir pabloginti situaciją.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nuo nemigos kenčia apie 20-30 proc. žmonių. Daugelis jų tik protarpiais miega blogai, o dalis vartoja vaistus, tačiau nėra jais patenkinti. Vis dėlto, tik nedidelė dalis žmonių kreipiasi į gydytoją dėl miego sutrikimų.
R. Mazaliauskienė pabrėžia, kad nemigos priežastys dažniausiai yra kompleksinės. Tarptautiniai diagnostiniai kriterijai nurodo apie 80 skirtingų miego sutrikimų rūšių, tačiau praktikoje nemigą galima suskirstyti į dvi pagrindines rūšis: pirminę ir antrinę.
Pirminė nemiga
Pirminės nemigos esmė - padidėjęs budrumas visą parą. Ji pasireiškia tiek užmigimo, tiek miego palaikymo sunkumais.
Taip pat skaitykite: Kaip kvapai veikia psichologinę būseną?
Antrinė nemiga
Antrinė nemiga yra simptominė ir kyla dėl medicininių ar psichikos ligų. Sėkmingas gydymas įmanomas, kai pacientas padeda gydytojui suprasti jos kilmę. Dažniausiai antrinė nemiga atsiranda dėl esamos psichinės ligos, pavyzdžiui, nerimo ar depresijos. Kartais ją gali sukelti neurologinės ligos, pažeidžiančios smegenų centrus, susijusius su miego reguliacija, skausminiai jutimai, neteisingu paros laiku vartojami vaistai ar gausus alkoholio kiekis.
Nemigos trukmė ir pasekmės
Nemiga gali būti trumpalaikė (atsitiktinė) arba lėtinė. Trumpalaikė nemiga dažniausiai susijusi su traumuojančiu įvykiu, stresu ar ligos sukeltu skausmu. Lėtinė nemiga turi savo rizikos veiksnius, o jos kilmė gali būti tiek pirminė, tiek antrinė.
Lėtinės nemigos sukeltas poilsio jausmo trūkumas ar mieguistumas ypač kenkia darbo kokybei ir socialinei veiklai. Dėl nemigos atsiradusio dienos mieguistumo pasekmės gali būti gana skaudžios: autoavarijos, lėktuvų katastrofos, susižalojimai darbe.
Pagal išreikštumą nemiga skirstoma į lengvą, vidutinę ir ryškią. Lengva nemiga diagnozuojama, kai pacientui ji pasireiškia beveik kiekvieną naktį, tačiau tik nežymiai blogina gyvenimo kokybę. Vidutinė - kai kiekvienos nakties miegas yra blogas ir lydymas nuovargio, nerimo, dirglumo jausmų nubudus. Ryški - kai miegas nuolatos yra prastas su ryškiais nuovargio simptomais, nerimo sutrikimu, dirglumu ir prasta gyvenimo kokybe.
Individualus požiūris į gydymą
Valdant nemigą, svarbus individualus požiūris į kiekvieną pacientą. Nemedikamentinis gydymas susideda iš psichoterapijos ir socioterapijos metodų. Gydant vaistais, itin svarbus yra jų parinkimas, dozavimas, paciento stebėsena ir gydymo korekcijos prireikus. Gydytojas vertina daugybę kriterijų, parinkdamas vaistus: žmogaus amžių, nemigos priežastis ir trukmę, dienos mieguistumą ar budrumo stoką, grįžtamosios nemigos galimybę, nemigos poveikį atminčiai, dėmesiui, psichomotorinei veiklai, net kvėpavimui. Taip pat atsižvelgiama į kitas psichines ligas, vaistų netoleravimą, pripratimo prie vaistų polinkį. Sėkmingam nemigos gydymui labai svarbus yra bendras paciento ir gydytojo darbas.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir priežastys: prieššventinis stresas
Miego kokybė ir išoriniai veiksniai
Mūsų miegui didelį poveikį daro metų laikai. Dienoms ilgėjant arba trumpėjant, kinta ir melatonino hormono, reguliuojančio miego ir budrumo ciklus, kiekis organizme. Sutemus pradeda imti miegas, o patekėjus saulei - metalonino gamyba sulėtėja. Šviesos ir tamsos kaita, ypač ryškus šviesos kiekio padidėjimas ryte ir pakankamas jos kiekis dienos metu, padeda sureguliuoti mūsų biologinį laikrodį.
Prieš miegą reiktų ypač vengti įvairių elektroninių prietaisų, skleidžiančių mėlyną dirbtinę šviesą, kuri slopina melanino gamybą. Bent dvi valandas iki miego reiktų išjungti ryškią šviesą, o užmigimui gali trukdyti net ir televizoriaus ar kompiuterio skleidžiama šviesa, nes miego hormonas melatoninas gaminamas tamsoje. Jei negalite užmigti be televizoriaus, geriau įsijunkite tik garsą.
Miego ritmui įtakos taip pat turi ir genai, o jį pakoreguoti gali įpročiai arba gyvenimo ritmas. Natūralu, kad žmogui senstant miego trukmė ima trumpėti. Jei žmogus rytais jaučiasi pailsėjęs ir darbingas, vadinasi, 5 valandų miego naktį tikrai užtenka. Bet jei užmigti yra labai sunku, miegas nekokybiškas, naktį žmogus dažnai prabunda, o ryte savijauta bloga, tai net jei toks miegas užtrunka 9 valandas, galima įtarti nemigos pradžią. Visgi, jei miegama mažiau nei 4-5 valandas per parą keletą savaičių, tai organizmas nespėja pailsėti, gali prasidėti motorikos ir psichikos sutrikimai.
Nemigos ir ligų sąsajos
Nemiga gali išsivystyti ir dėl ligų, sukeliančių skausmą ir diskomfortą: lėtinio raumenų ir sąnarių skausmo, įtampos galvos skausmo, neramių kojų sindromo, dėl refliukso atsiradusio naktinio kosulio. Tokiu atveju patariama laikinai vartoti migdomuosius vaistus. Tačiau svarbu atsiminti, kad migdomieji negydo nemigos, tik dirbtinai sukelia užmigimą, o pripratimas prie jų vystosi gana greitai. Dėl to didėja suvartojamos šių vaistų dozės, silpnėja atmintis, prastėja dėmesio koncentracija, atsiranda bendravimo sutrikimų ir vystosi toksikomanija.
Nemigą gali sukelti ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, vaistai nuo traukulių, taip pat vaistai su dideliu pseudoefedrino kiekiu. Depresija, nerimo sutrikimo sindromas, senatvinė neurozė dažnai taip pat sukelia nemigą. Kartais nemiga gali išduoti apie prasidedančias psichikos ligas.
Taip pat skaitykite: Nerimo įtaka širdžiai
Nemiga yra susijusi su cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimu smegenyse ir yra gydoma mažomis dozėmis antipsichozinių vaistų, antidepresantais, psichoterapija. Jei žmogus negali užmigti dėl dieną patiriamos įtampos, rekomenduojama vartoti raminamų vaistažolių: valerijono, melisos, mėtos, preparatų su magniu B6. Atsargiai reiktų vartoti jonažolės arbatą, galinčią susilpninti arba pastiprinti kitų vartojamų vaistų poveikį.
Pusiausvyra tarp miego, darbo ir poilsio
Subalansuotas darbo ir poilsio režimas yra vienas pagrindinių būdų, padėsiančių geriau išsimiegoti. Darbingo amžiaus žmonėms nemigą sukelia polinkis pervargti. Stipriai pavargęs žmogus tarsi turėtų puikiai miegoti, tačiau dirbantiems intensyvų protinį darbą, patiriantiems nemažai streso darbe yra sunku užmigti. Taip yra todėl, kad smegenys sunkiai „atsijungia“ nuo problemų ir darbų planavimo. Darbo problemas reiktų palikti darbe, o jei vis dėl to užmigti nepavyksta, užsiimkite prieš miegą kokia nors nuobodžia monotoniška veikla, nereikalaujančia įtempto mąstymo. Geriausia vadovautos dienos taisykle: 8 valandos darbui, 8 valandos poilsiui ir mėgstamiems užsiėmimams ir 8 valandos miegui.
Miego ritmą dar gali sutrikdyti ir mažas fizinis aktyvumas dieną bei nedideli snūstelėjimai dienos metu. Trumpas 15-90 minučių pietų miegas puikiai atstato organizmo jėgas po sunkaus fizinio darbo, bet visai netinka turintiems polinkį į nemigą. Jei esate „pelėda“ ir negalite užmigti iki pat vidurnakčio, o į darbą 6 ryto nebegalite atsikelti, padėtų sąmoningas įpročių keitimas. Nuolat kelkitės 6 valandą ryto - net savaitgaliais, kai galite pamiegoti, o užmigimo laiką po truputį ankstinkite. Ilgainiui organizmas pripras prie tokio pastovaus ritmo ir bus lengviau įveikti „pelėdišką“ prigimtį.
Nemigos apibrėžimas ir rūšys
Nemiga yra miego sutrikimas, dėl kurio kyla sunkumas užmigti nakties pradžioje, negebėjimas pratęsti miego nubudus ar ankstesnis nei planuota pabudimas ryte. Maždaug vienas iš trijų žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę ūminę nemigą. Galbūt tai buvo artėjantis egzaminas, skaudi netektis ar išsiskyrimas, o gal atvirkščiai - teigiamus įspūdžius sukėlęs įvykis. Lėtinė nemiga yra sunkesnis sutrikimas, kuris gali stipriai paveikti mūsų gyvenimą. Lėtinė nemiga diagnozuojama, kai neužmiegama ilgiau kaip per 30 min., miegama trumpiau nei 6 val., atsiranda poilsio stoka ryte po miego ir visi šie simptomai stebimi ilgiau kaip 3 mėnesius.
Kiti miego sutrikimai
Miego sutrikimai yra apibūdinami kaip įvairios miego problemos - negebėjimas užmigti, išmiegoti visą naktį neprabudus, košmarų sapnavimas ir pan., kurios pasireiškia nuolatos. Dažniausiai miego sutrikimai atsiranda dėl patiriamo streso, greito gyvenimo tempo ir kitų aplinkos veiksnių.
Miego apnėja
Tai miego sutrikimas, kai įvyksta trumpi kvėpavimo sustojimai miego metu, dėl to kūnas gauna mažiau deguonies. Miego apnėja gali sukelti dažnus nubudimus iš miego.
Simptomai:
- Garsus knarkimas
- Nustojimas kvėpuoti miego metu (tai turėtų pastebėti jūsų artimieji)
- Staigūs ir gilūs oro įkvėpimai miego metu
- Sausa burna po miego
- Rytinis galvos skausmas
- Sunkumai išliekant miegant
- Stiprus mieguistumas dienos metu
- Sunkumai išlaikant dėmesį
- Dirglumas
Miego apnėjos rizikos veiksniai:
Miego apnėja gali sirgti bet kas, net vaikai. Bet tam tikri veiksniai padidina riziką:
- Padidėjęs kūno svoris ir nutukimas - atsidedantys riebalai aplink viršutinius kvėpavimo takus gali apsunkinti kvėpavimą. Tai atspindi kaklo apimtis (kuo ji didesnė, tuo didesnė tikimybė susirgti obstrukcine miego apnėja).
- Siauri kvėpavimo takai - tai gali būti įgimta, taip pat dėl adenoidų ir tonzilių padidėjimo, ypač vaikams.
- Vyrams rizika susirgti net tris kartus didesnė nei moterims. Moterų rizika padidėja, jei jos turi antsvorį pomenopauziniame periode.
- Vyresnis amžius - problema dažnėja su amžiumi.
- Genetika
- Alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas, kurie atpalaiduoja gerklės raumenis ir pablogina obstrukcinę miego apnėją.
- Rūkymas - rūkantys tris kartus dažniau serga obstrukcine miego apnėja nei niekada nerūkę.
Parasomnija
Tai sutrikimas, vykstantis miego metu, užmiegant ar iš karto pabudus po miego. Šis sutrikimas pasireiškia nevalingais judesiais, kalbėjimu, vaikščiojimu, griežimu dantimis miego metu, naktiniais košmarais, naktiniais siaubais, sumišimu prabudus ir pan.
Dažniausiai pasitaikančios parasomnijos:
- Košmariški sapnai: Tai sapnai, kupini baimės, kuriuos prabudęs asmuo labai gerai prisimena. Išgyvenimai sapne yra labai gyvi. Dažniausios košmarų temos - pavojus gyvybei, saugumui ar savigarbai. Dažnai košmariškuose sapnuose kartojasi tos pačios ar panašios temos. Pabudęs asmuo yra apimtas susijaudinimo požymių: pasireiškia širdies plakimas, dažnas kvėpavimas, prakaitavimas, baimė. Dažnai būna sunku vėl užmigti. Vaikams košmariškus sapnus gali sukelti vykstantis emocinis brendimas. Suaugusiems pasikartojantys košmarai gali atspindėti psichologines problemas, būti psichologinių traumų, netekčių pasekmė ar tam tikrų vaistų vartojimo ar staigaus jų nutraukimo rezultatas. Kreiptis į gydytoją vertėtų, jei košmariški sapnai pasireiškia kartą per savaitę ar dažniau bei stipriai trikdo miegą.
- Lunatizmas (vaikščiojimas miegant): Stebint tokį asmenį susidaro įspūdis, kad jis prabudęs ir vaikšto ar kažką veikia, bet iš tikrųjų žmogus miega. Aktyvumas paprastai nėra didelis, bet asmuo gali vaikščioti po kambarį, o retais atvejais - išeiti iš namų, dėl ko gali kilti pavojus susižeisti. Asmens veido išraiška bereikšmė, nustebusi, jis labai silpnai reaguoja į pašalinių bandymus jį paveikti ar bendrauti su juo, ir jam pažadinti reikia labai didelių pastangų. Paprastai, pasireiškia per pirmą miego periodo trečdalį, bet gali pasireikšti ir paryčiais. Pabudęs asmuo nieko neprisimena. Dažniausiai žmogus pats arba švelniai padedant kitiems sugrįžta į lovą. Lunatizmas gerokai dažniau pasireiškia vaikystėje (5-12 metų amžiaus vaikams) nei suaugus. Gali pasirodyti kartu su karščiavimą sukėlusia liga, turėti ryšį su rimtomis psichologinėmis problemomis, taip gali atsirasti senyvame amžiuje kartu su demencijos pradžia.
Narkolepsija
Narkolepsijai būdingas padidėjęs mieguistumas dieną, miego paralyžius, haliucinacijos ir, kai kuriais atvejais, katapleksija (dalies arba visų raumenų staigus atsipalaidavimas, dažniausiai išprovokuotas stiprių emocijų, pvz., juoko). Narkolepsija pasireiškia vienodai dažnai vyrams ir moterims, maždaug 1 iš 2 000 asmenų. Simptomai paprastai atsiranda daugybę metų iki diagnozės nustatymo.
Dėl narkolepsijos žmonės jaučia stiprų mieguistumą dieną ir gali staiga užmigti kažką veikdami. Sergant narkolepsija nėra normalios ribos tarp pabudimo ir užmigimo. Miegui būdingi požymiai gali atsirasti dienos metu, būdraujant. Užmigdamas ar pabusdamas narkolepsija sergantis žmogus gali patirti haliucinacijas ir miego paralyžių, kuris net po nubudimo neleidžia pajudinti kūno. Naktimis miegas gali būti su prabudimais, sapnuojami ryškūs sapnai.
Narkolepsija gali atsirasti ir savaime - ji dažnai kyla dėl tam tikrų neurologinių sutrikimų. Nustatyta, kad ji kyla dėl tam tikros medžiagos - hipokretino - trūkumo smegenyse, pogumburyje.
Liga diagnozuojama remiantis medicinine istorija, ištyrimo duomenimis bei miego tyrimu. Gydant labiausiai veiksmingas vaistų ir elgesio pakeitimo derinys.
Miego sutrikimų gydymas
Miego sutrikimų gydymas gali priklausyti nuo jų tipo ir atsiradimo priežasties, tačiau dažniausiai yra gydoma vaistais, psichoterapija ir keičiant gyvenimo būdą.
Lėtinės nemigos diagnozavimo eiga yra standartinė: pirmiausia surenkami duomenys apie ligos pradžią, eigą, paplitimą šeimoje, taip pat tikslinga įvertinti paciento ir kito šeimos nario nuomonę apie miegą. Pagrindinės tyrimo priemonės yra klausimynai apie vaistus, ligas, miego higieną bei miego dienyno, vedamo kelias savaites, įvertinimas.
Esant lėtinei nemigai, pirmiausia rekomenduojama kognityvinė elgesio terapija nemigai (KET-N). Ja siekiama atsisakyti nemigą palaikančio elgesio.
Miego higiena
Mieguistumo įvertinimas yra būtinas ir padeda skirti nemigos kilmę.
- Reguliarumas: Eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu. Tai leidžia biologiniam laikrodžiui pačiam inicijuoti ir palaikyti miegą.
- Miegoti, kai norisi: Geriausiai miegoti, kai tikrai jaučiatės pavargęs ar mieguistas.
- Vengti kofeino ir nikotino prieš miegą: Mažiausiai 4-6 valandos iki to laiko, kai turite eiti miegoti.
- Vengti alkoholio prieš miegą: Mažiausiai 4-6 valandos iki to laiko, kai turite eiti miegoti, nes tai gali pabloginti miego kokybę.
- Vengti riebaus maisto prieš miegą: Sveika subalansuota mityba padės miegoti gerai. Riebus maistas prieš miegą gali pabloginti miego kokybę, o nieko nevalgius jausite skrandžio dirginimą, todėl naudinga prieš miegą išgerti stiklinę šilto vandens.
- Pasirinkite tamsią, patogią miego aplinką: Taip pat gerai užtraukti užuolaidas, naudoti akių raištį, kad būtų išvengta rytinės šviesos.
- Būkite fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną, bet ne tada, kai jau greitai eisite miegoti.
- Nežiūrėkit į laikrodį.
- Nesinaudokite elektroniniais įrenginiais lovoje.
- Naudokite miego dienoraštį.
- Venkite prigulti: Tai padės jaustis pavargusiam, kai ateis metas miegoti.
- Miego ritualai: Kasdieniai miego ritualai padės pasirengti miegui.
Vaikų nemiga: priežastys, simptomai ir gydymas
Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus.
Vaikų nemigos priežastys
Vidutinė miego trukmė yra tiksliai nustatyta skirtingoms amžiaus grupėms. Sveiki naujagimiai per parą miega ilgiau nei 15 valandų 2-4 valandų laiko intervalais. Laikui bėgant budravimo trukmė pailgėja. Nuo vienų metų amžiaus miegas turi trukti be pertraukos visą naktį. Trejų metų sulaukę vaikai dažnai nejaučia poreikio eiti pogulio dieną.
Nėra paprasta faktiškai įvertinti miego trukmę ir kokybę, todėl būtina itin atidžiai stebėti vaiką. Patartina budriai reaguoti į jam pasireiškiančius miego sutrikimus, kadangi jie turi įtakos mažylio elgesiui ir jo nuovargiui dienos metu.
Vienam iš tėvų pastebėjus, kad vaikas patiria tokius simptomus, pirmiausia turi su juo pasikalbėti, nes tai padės išsiaiškinti, ar problema tikrai egzistuoja. Vėliau reikėtų pamėginti nustatyti jos priežastis. Jei pavyks greitai problemą išspręsti, galbūt nereikės pradėti gydymo.
Dažniausios vaikų nemigos problemos yra šios:
- Traumuojantys išgyvenimai
- Lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi)
- Vaikystės baimės
- Socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas)
- Paros ritmo sutrikimai
- Netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare)
- Kai kurių vaistų vartojimas
- Skausmas
- Viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos
- Miego apnėja
- Neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija)
- Psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija)
- Diegliai
- Dantų dygimas
Vaikai, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams jos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais. Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.
Vaikų nemigos simptomai
Vaikų nemiga yra sutrikimas, kurio greitas nustatymas yra tėvų atsakomybė. Kūdikių ir vaikų miego stebėsena itin svarbi pirmaisiais gyvenimo metais, kai dar nėra visiškai išsivystę jų komunikaciniai gebėjimai.
Tačiau svarbu suvokti, kad tokią problemą turintys mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai ne visada apie ją pasako. Vaikai gali neturėti pakankamai žinių, kad suprastų, jog tai nėra normalu. Jie pripranta prie paros ritmo sutrikimo, kitiems tiesiog gėda apie tai kalbėti (taip būna tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nemiga atsiranda dėl tamsos baimės, baimės užmigti vienam ir panašiai).
Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai:
- Padidėjęs mieguistumas dieną
- Sumažėjęs aktyvumas dieną
- Nuotaikos pablogėjimas
- Susikaupimo problemų atsiradimas
- Mokymosi rezultatų suprastėjimas
- Susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas
- Nenoras užsiimti fizine veikla
- Nuotaikos pablogėjimas vakare
Vaikų baimė užmigti
Baimė užmigti yra vaikams ir suaugusiesiems pasireiškianti problema, psichiatrų vadinama somnifobija. Šis sutrikimas gali sukelti nuolatinį nuovargį, mieguistumą dienos metu, irzlumą ir depresiją.
Ją sudėtinga diagnozuoti vaikams, kadangi gali būti painiojama su kūdikiams įprastu miego vilkinimu. Jos kilmė gali būti įvairi.
Štai keletas priežasčių:
- Stiprus stresas
- Pasikartojantys blogi sapnai
- Šlapinimasis naktį
Kūdikių, ikimokyklinukų, 10 metų amžiaus ir vyresnių vaikų miego problemos kyla dėl įvairių priežasčių, tad kovos su šiuo negalavimu metodai gali būti labai skirtingi. Tačiau negalima numoti ranka į jo simptomus. Jau pasirodžius pirmiesiems simptomams, reikėtų susimąstyti apie jų kilmę ir spręsti problemą. Pirmiausia, naminėmis priemonėmis miegui skatinti, o jeigu jie nepadės - apsilankyti pas specialistą.
Miegas yra ypač svarbus, nes tik pailsėjus galima normaliai dirbti dienos metu. Kad būtų užtikrintas fizinis ir protinis pajėgumas, miegas būtinai turi būti sveikas ir be jokių sutrikimų.
Miegas, kaip ir mityba, yra ypač reikšmingas normaliai vaikų raidai. Tai, kad vaikai labiausiai auga miegodami, nėra mitas. Būtent naktį hipofizė pagamina daugiausia augimo hormono. Be to, sveikas miegas padeda įsiminti informaciją, sukauptą dienos metu, todėl jis taip pat yra reikalingas sėkmingam mokymuisi. Vaikų miego problemas patartina pasistengti kuo skubiau išspręsti, nelaukiant, kol dėl nuolatinio nuovargio sutriks organizmo veikla.
Paauglių nemiga
Daug tėvų nežino, kad jų vaikas kovoja su nemiga ir kaip ji turi būti gydoma. Tačiau miego sutrikimai yra nepaprastai dažnas reiškinys. Apskaičiuota, kad su ja gali kovoti net 40 proc. vaikų.
Uždelstos miego ir budrumo fazės sindromas (DSWPD) yra dažniausiai pasitaikanti paros ritmo sutrikimų forma. Remiantis 2004 m. atliktais tyrimais, jis pasireiškia 7-16 proc. paauglių.
Tokio amžiaus žmonės dažniausiai patiria mieguistumą po vidurnakčio, nes nuolat vėlina atsigulimo laiką. Neretai dėl to jie negali išsimiegoti ar užmigti.
Nemigą šiame amžiuje lemia daug veiksnių, tačiau pagrindiniai yra šie:
- Psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, baimės ar depresija)
- Hormoniniai pokyčiai
- Pernelyg daug pareigų arba veiklų
- Laiko sau trūkumas (nėra galimybės nurimti prieš miegą)
- Netinkama mityba (per daug greitojo maisto ir gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino)
- Stresas
Tėvai, auginantys paauglius, dažnai nesupranta jų problemų. Paauglys nebūtinai tinginiauja - jis gali tiesiog kentėti dėl nemigos. Vaikui reikia padėti sužinoti ir suprasti, kodėl atsiranda su miegu susijusių sutrikimų.
Kaip gydyti vaikų nemigą?
Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje.
Kartais būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Tokie preparatai visada turi didesnį ar mažesnį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl prieš juos duodant reikalinga gydytojo konsultacija.
Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Vieni tiks kūdikiams ir mažiems vaikams, kiti - mokyklinukams. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.
Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:
- Pogulių dieną apribojimas - sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių.
- Paros ritmo nustatymas - išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku).
- Tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas.
- Fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego.
- Tinkama mityba - vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus.
Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:
- Fizinio aktyvumo didinimas.
- Streso šalinimas - padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas (turint per daug pareigų, gali pritrūkti laiko mokyklos nustatytoms pareigoms atlikti ir dėl to gali kilti stresas).
- Dienos ritmo nustatymas - patartina nustatyti tam tikrus laiko tarpus dienos metu (pavyzdžiui, aiškiai atskirti pareigoms atlikti ir poilsiui skirtą laiką, turint galvoje tai, kada vaiko organizmas pasiekia didžiausią fizinį ir protinį aktyvumą, o kada jis sumažėja).
#