Paauglystė - sudėtingas ir permainingas gyvenimo etapas, kuriame jaunuoliai susiduria su daugybe iššūkių. Tapatybės paieškos, santykių problemos, mokymosi sunkumai, emociniai išgyvenimai - tai tik dalis sunkumų, su kuriais tenka susidurti. Laiku suteikta psichologinė pagalba gali padėti sėkmingai įveikti šiuos iššūkius ir užtikrinti gerą psichikos sveikatą. Lietuvoje paaugliai ir jų tėvai gali rasti įvairių nemokamos ir prieinamos psichologinės pagalbos galimybių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime emocinius ir elgesio sutrikimus, jų priežastis, diagnostikos bei gydymo galimybes, taip pat apžvelgsime, kur kreiptis pagalbos ir kokios paslaugos yra prieinamos paaugliams Lietuvoje.
Elgesio ir emocijų sutrikimai: bendrasis apibrėžimas
Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai sutrikimų grupė, pasireiškianti elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas, o nuolatinis reiškinys, pasireiškiantis bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro kelios smulkesnės grupės:
- Elgesio sutrikimai
- Emocijų sutrikimai
- Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai
Nors šie sutrikimai skiriasi, jie visi stipriai veikia vaiko prisitaikymą kasdienybėje. Emocijų ir (ar) elgesio sunkumų pasitaiko daugumos žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo periodu. Dėl šios priežasties būna, kad vieno ar kito emocijų ir elgesio sutrikimo etiketė klijuojama vaikui net ir tada, kai vaiko patiriami simptomai neatitinka sutrikimo apibrėžimo. Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime, kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams, todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti ne tik išvengti netinkamo etikečių klijavimo, tačiau ir rasti efektyvią pagalbą.
Vaikų elgesio sutrikimai
Elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų. Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas
Šis sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys)
Jam būdingas nuolatinis kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiantis elgesys. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.
Vaikų emociniai sutrikimai
Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis. Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus.
Nerimo sutrikimai
Šie sutrikimai susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas. Susidūrus su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti.
Nuotaikos sutrikimai
Jiems būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija. Tai dažna psichikos sveikatos problema, kuri gali paveikti paauglio nuotaiką, energiją, miegą ir apetitą.
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai
Šiam sutrikimui būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje. Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į dėmesio (būdinga silpna dėmesio koncentracija), aktyvumo (būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas). Jei turi disleksiją arba kitą mokymosi sunkumą, kartais gali būti sunku pamokose ar atliekant namų darbus.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba nevaisingumo metu
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Dažniausiai įvardinama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai. Taip pat svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.
Diagnostika ir gydymo galimybės
Pastebėjus, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru.
Gydymo galimybės
Pagrindiniai gydymo būdai yra psichoterapija, elgesio terapija ir, tam tikrais atvejais, vaistai. Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras, įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoteraeuto konsultacijos.
Tėvų ir pedagogų vaidmuo
Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnė savijautos. Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.
Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?
Lietuvoje yra keletas pagrindinių vietų, kur paaugliai gali kreiptis psichologinės pagalbos:
Taip pat skaitykite: Pagalbos vaikui galimybės
Psichikos sveikatos centrai (PSC): Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centre. PSC teikia įvairias paslaugas, įskaitant psichologines konsultacijas, psichoterapiją ir gydymą vaistais. Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir (ar) psichologines konsultacijas). Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją.
Visuomenės sveikatos biurai (VSB): Jie organizuoja streso ir emocijų valdymo ir kitus psichologinį atsparumą, gerovę stiprinančius užsiėmimus grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla. Tai puiki galimybė gauti informacijos, išmokti naudingų įgūdžių ir susitikti su kitais žmonėmis, išgyvenančiais panašius sunkumus.
Mokyklos psichologai: Jei jauti emocinius sunkumus ir nori su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, mokykloje visuomet gali užeiti pas psichologą.
Vaikų linija: Vaikų linija vaikulinija.lt teikia nemokamą ir anoniminę pagalbą telefonu ir internetu. Vaikų linijos numeris yra 116 111, ir ji veikia I - VII 11 - 23 val. Pokalbiai telefonu arba internetu. Tai puiki galimybė pasikalbėti su apmokytu savanoriu, kuris išklausys ir padės rasti sprendimus.
Pagalbos vaikams linija: Pagalbos vaikams linija pagalbavaikams.lt, 116 111 (paskambinus paprašyti, kad sujungtų su pagalbos vaikams linija), I - V 11 - 19 val.
Jaunimo linija: „Jaunimo linija“ sujungia žmones su jais pačiais: su jų emocijomis ir išgyvenimais, su vienas kitu. Anot savanorių, čia priims tokį, koks esi, niekada nepasmerks, o palaikys. Paskambinti, pasiguosti, išsipasakoti - bet kada, net ir vidury nakties - tokia galimybė yra „Jaunimo linijoje”. „Jaunimo linija“ yra pirmosios pagalbos skambutis, kai suserga mintys. Čia dirba žmonės, kurie žino, kaip suteikti tą pirmąją pagalbą, kurios reikia ištikus krizei.
Krizių įveikimo centras: Krizių įveikimo centras www.krizesiveikimas.lt, 8 640 51555 teikia skubią psichologinę pagalbą. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į centrą Antakalnio g. 97, Vilnius. Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
Privatūs psichologai ir psichoterapeutai: Jei turite galimybę, galite kreiptis į privatų psichologą arba psichoterapeutą. Privatūs specialistai gali pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą ir individualizuotą požiūrį. Pavyzdžiui, patyręs vaikų ir paauglių psichiatras Kaune padės įveikti tiek lengvesnes, tiek sunkesnes psichologines problemas, todėl kuomet susiduriate su sunkumais, nepraleiskite galimybės kaip įmanoma anksčiau apsilankyti pas patyrusius savo srities specialistus Neuromedoje. Įveikus problemas, vaikas taps tvirtesnis, savarankiškesnis, išmoks lengviau suprasti save ir įveikti iššūkius bei sunkumus, kurie gali pasitaikyti ateityje. Neuromedoje psichologai vadovaujasi holistiniu požiūriu į vaiką ir šeimą, taiko mokslu pagrįstas intervencijas ir technikas (piešimo, žaidimo terapija, interocepcijos lavinimas ir kt.), bei teikia prioritetą visapusiškai pagalbai vaikui ar paaugliui t.y.
Su kokiomis problemomis galima kreiptis?
Paaugliai gali kreiptis psichologinės pagalbos dėl įvairių problemų, įskaitant:
- Depresija ir nerimas.
- Valgymo sutrikimai: Anoreksija, bulimija ir kitos valgymo sutrikimų formos gali rimtai paveikti paauglio sveikatą ir savivertę.
- Priklausomybės: Paaugliai gali tapti priklausomi nuo alkoholio, narkotikų, interneto, azartinių lošimų ir kitų medžiagų ar veiklų.
- Elgesio problemos: Agresija, impulsyvumas, nepaklusnumas ir kitos elgesio problemos gali trukdyti paaugliui mokytis, bendrauti ir gyventi visavertį gyvenimą.
- Trauma: Paaugliai, patyrę fizinę, seksualinę ar emocinę prievartą, netektį ar kitus trauminius įvykius, gali patirti ilgalaikių psichologinių pasekmių. Kas yra netekties jausmas? Išties sudėtinga apsakyti - kaip apibūdinti jausmą, kai tarsi tuščia viduje.
- Santykių problemos: Konfliktai su tėvais, draugais ar partneriais gali sukelti paaugliams daug streso ir nerimo. Konfliktai tarp draugų yra neišvengiama kiekvienų santykių dalis, nes skirtingi požiūriai, poreikiai ar emocijos gali sukelti nesutarimų. Ar jauti, kad esi tau svarbių žmonių dažnai žeminama/s, ignoruojama/s ar kritikuojama/s? Jei taip - greičiausiai patiri emocinę prievartą.
- Mokymosi sunkumai: Disleksija ir kiti mokymosi sunkumai gali paveikti paauglio savivertę ir motyvaciją mokytis.
- Patyčios: Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką ir svarstai, ar galėtumei ką nors pakeisti. Tikrai taip!
- Konfliktai su broliais ir seserimis: Turėti brolį ar sesę gali būti puikus patyrimas, o gali atrodyti kaip nuolatinė kančia.
- Baimė: Baimė - tai jausmas, kuris gali užklupti visai netikėtai ir lygiai taip pat netikėtai pradingti. Bet gali ir užsibūti.
Savanorių patirtys ir įžvalgos
Savanoriai, dirbantys Vaikų linijoje ir Jaunimo linijoje, teigia, kad pokalbiai su vaikais ir paaugliais juos pačius labai augina dvasiškai ir stiprina emociškai. Jausmas, kai išgirsti „Ačiū, man dabar ramiau pakalbėjus”, yra fantastiškas. Savanorystė atveria naują ir neatrastą pasaulį, kuriame tenka išeiti iš komforto zonos ir pasižiūrėti į viską iš kitos pusės. Sužavi vaikų drąsa ir kūrybiškumas. Savanorystė įneša daugiau prasmės į gyvenimą, supratimo apie kitus ir save patį, padeda tarp logikos ir racionalumo rasti vietos ir empatijai. Kiekvienas pokalbis su vaikais yra svarbus. Svarbu išklausyti vaikus! Viena savanorė pasidalijo patirtimi, o kitas paauglys rašė atsiliepimą, dėkodamas už suteiktą pagalbą.
Kaip padėti sau ir kitiems?
Svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos - tai stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Jei jauti, kad tau reikia pagalbos, nedvejok kreiptis į specialistą. Taip pat svarbu būti atidiems savo draugams ir artimiesiems. Jei pastebi, kad kažkas iš jų išgyvena sunkumus, pasiūlyk jiems pagalbą ir padrąsink kreiptis į specialistus.
tags: #pagalba #paaugliams #emocinius #ir #elgesio #sunkumus